Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant prokurorui I. V., kaltinamojo gynėjui A. V. P., nukentėjusiesiems J. F., A. O., S. Ž., nukentėjusiųjų atstovei advokatei V. P., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 270 str. 1 d.

teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 270 str. 1 d.

Kaltinamasis S. J. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2014-10-05, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pasitelkdamas D. J., G. V., E. P., R. B., nesuvokiančius daromo grobimo esmės, pažeisdamas 1994 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 9 str. 2 d. nuostatas, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, 6 d. nuostatas, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 237 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti, J. F., S. Ž., A. O. priklausančiame miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijoje, miško kvartale Nr. 470, sklypuose Nr. 48, Nr. 3, neturėdamas sklypo savininkų leidimo, savavališkai, neteisėtai nupjovė ir pagrobė medžius, tai yra tris ąžuolus, šešias drebules, penkis beržus, vieną juodalksnį – viso 15, 915 m3 medienos, šiais savo veiksmais padarydamas 1843, 72 eurų žalą gamtai ir 1314, 54 eurų žalą miško savininkams J. F., S. Ž., A. O..

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašo grąžinti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nurodo, kad išklausius kaltinamojo, liudytojų parodymus, paaiškėjo, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, būtina spręsti klausimą dėl bendrininkavimo, padarant BK 270 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Mano, kad apklaustam D. J. turėtų būti pareikšti įtarimai, dėl galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 1 d., padarymo. Šių trūkumų išspręsti bylos nagrinėjimo metu negalima, todėl vadovaujantis BPK 254 str. prašo bylą perduoti prokurorui papildomų ikiteisminių veiksmų atlikimui ir minėtų pažeidimų išsprendimui.

Kaltinamojo gynėjas ir kiti proceso dalyviai prokuroro prašymui papildyti ikiteisminį tyrimą neprieštaravo.

Prokuroro prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 254 str. numato galimybę perduoti bylą prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai yra jo prašymas. Nagrinėjamoje byloje kaltinimą palaikantis prokuroras, realizuodamas įstatymo suteiktą teisę, prašo perduoti bylą prokurorui, kad būtų papildytas ikiteisminis tyrimas. Teismas neturi pagrindo tam prieštarauti. Taip pat įstatymas prokuroro prašymo tenkinimui nenumato jokių sąlygų ar pagrindų.

Teismas sutinka su prokuroro išsakyta nuomone, kad reikia spręsti bendrininkavimo klausimą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pagal BK 24 str. nuostatas bendrininkavimas – tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą kaip nusikalstamos veikos sudėtį apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu (kitais), kurie patys dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojai ar vykdytojo bendrininkai. Apklausus liudytojus teisme, kyla pagrįstos abejonės dėl asmenų, dalyvavusių kertant mišką, galimo bendrininkavimo. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo teismui teisingai išnagrinėti bylą, taip pat šis trūkumas negali būti ištaisytas teisme, o tam turi būti atlikti papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, kaip atsakingas už ikiteisminį bylos tyrimą, turi teisę prašyti bylą jam perduoti papildyti ikiteisminį tyrimą, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą (BPK 234 str. 3 d., 254 str. 3 d.), nustatant trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

perduoti baudžiamąją bylą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nustatyti trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui pildyti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.