- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-214-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07511-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės
- Atsakovas
- K. J.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui K. J. dėl išlaidų už profesinės reabilitacijos paslaugas priteisimo, savarankiškų reikalavimų nepareiškiantis trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 808 Lt faktiškai patirtų išlaidų profesinės reabilitacijos programą (ciklą) sudarančioms paslaugoms teikti. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2010-04-14 buvo įregistruotas darbo biržoje. Ieškovas su atsakovu sudarė Sutartį dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų Nr.PN/PRSA-287(1), kurios pagrindu atsakovas buvo nusiųstas į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą – VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje (kasininko pardavėjo mokymo programoje, programos kodas 362034104). Ieškovas įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui 17 901 Lt už atsakovui suteiktas profesinės reabilitacijos paslaugas. Trečiasis asmuo 2012-07-16 raštu Nr.D3-609 informavo ieškovą, kad atsakovas be pateisinamų priežasčių nedalyvauja užsiėmimuose nuo 2012-07-11, t.y. daugiau kaip tris darbo dienas, todėl jo profesinės reabilitacijos programa buvo nutraukta dėl nedalyvavimo užsiėmimuose be pateisinamų priežasčių. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui faktiškai patirtas išlaidas profesinės reabilitacijos programą (ciklą) sudarančioms paslaugoms teikti – 2 808 Lt. Ieškovas 2012-09-18 raštu Nr.S-2759-(1.35) ir 2012-11-15 raštu Nr.S-3428-(1.15) priminė atsakovui jo įsipareigojimą grąžinti faktiškai patirtas minėtas išlaidas, tačiau šios pareigos neįvykdė. Taip pat ieškovas papildomai nurodė, kad profesinės reabilitacijos programa buvo nutraukta 2012-07-16.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigė, kad 2012-04-16 ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis dėl profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo ir finansavimo nutraukta neteisėtai. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo dėl pažeidimo būtina atsižvelgti į šalių susitarimo esmę, sutarties sąlygas ir įvertinti jas sutarčių teisės instituto bendrųjų ir specialiųjų normų kontekste. Trečiasis asmuo informavo ieškovą, kad atsakovas nedalyvavo užsiėmimuose nuo 2012-07-11 iki 2012-07-13, t.y. tris dienas, o ne daugiau nei tris dienas. Tai nesudaro pagrindo nutraukti profesinio reabilitacijos paslaugų teikimo ir finansavimo sutarties. Be to, ieškovas nesidomėjo, dėl kokių priežasčių atsakovas negalėjo atvykti į užsiėmimus, nepagrįstai įvertino neatvykimą į užsiėmimus kaip esminį sutarties pažeidimą. Atsakovas turi sveikatos problemų, tomis dienomis jam buvo pablogėjusi sveikata ir jis negalėjo dalyvauti užsiėmimuose. Dėl staigaus ir stipraus sveikatos pablogėjimo, užsitęsusio kelias dienas, atsakovas negalėjo informuoti ieškovo ar trečiojo asmens darbuotojų apie tai, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės tam tikrą laiką negalės lankyti užsiėmimų. Kai atsakovo sveikatos būklė pagerėjo, jis pranešė apie sveikatos problemas, tačiau sutartis jau buvo nutraukta. Be to, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą.
Trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, tik teismui pateikdamas dokumentą apie savo galima liga 2012 m. liepos 11-13 dienomis. Trečiojo asmens darbuotojai 2012 m. liepos 11-16 dienomis nuolat skambino atsakovui pasiteirauti, dėl kokios priežasties jis neatvyksta į užsiėmimus, tačiau atsakovas neatsakė į skambučius. Atsakovas neatsakė ir į trečiojo asmens jam 2012-06-26 siųstą laišką. Atsakovas nevykdė pareigų, nebendradarbiavo nei su trečiuoju asmeniu, nei su ieškovu, tuo pažeisdamas sutarties šalių pareigas. Atsakovas nedalyvavo užsiėmimuose daugiau nei tris dienas: 2012-07-11, 12, 13 ir 16, nepateikė neatvykimą pateisinančių dokumentų. Todėl mano, kad remiantis 2012-04-16 sudarytos sutarties Nr.PN/PRSA-287(1) 2.2.2. punktu bei Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-31 įsakymu Nr.Al-302 (toliau- taisyklės) 30.7 punktu ieškovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė profesinės reabilitacijos programą. Atsakovas nustatyta tvarka neginčijo šio ieškovo veiksmo, nereiškė pretenzijų, neteikė prašymo sustabdyti profesinės reabilitacijos programą laikinojo nedarbingumo atveju dėl ligos, pratęsti profesinės reabilitacijos programą. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad jis 2012 metų liepos mėn. ar vėliau pranešė trečiajam asmeniui ar ieškovui apie sveikatos problemas, nors remiantis 2012-04-16 sutarties 2.3.3. punktu, jis įsipareigojo nedelsiant informuoti trečiąjį asmenį ir ieškovą apie užsiėmimų nelankymą bei pateikti nelankymo priežastis pateisinančius dokumentus. Pagal minėtos sutarties 2.3.6. punktą atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui faktiškai patirtas išlaidas profesinės reabilitacijos programą sudarančioms paslaugoms teikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovas 2010-04-14 buvo įregistruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-04-11 išvados dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio Nr. PROF-23 pagrindu ieškovas su atsakovu 2012-04-16 sudarė sutartį dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų Nr.PN/PRSA-287(1), vadovaujantis kuria atsakovas buvo nusiųstas į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą – trečiąjį asmenį dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje – kasininko pardavėjo mokymo programoje. Ieškovas ir trečiasis asmuo 2012-05-04 sudarė sutartį dėl profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo ir finansavimo Nr.PN/(duomenys neskelbtini)1), kuria susitarė dėl profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo atsakovui pagal kasininko pardavėjo mokymo programą (1.1 p.). Pagal šią sutartį sudaryta 2012 metų išlaidų programos sąmata, o trečiasis asmuo sudarė individualią profesinės reabilitacijos programą. 2012-04-17 atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė sutartį Nr.184, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo suteikti profesinių gebėjimų įvertinimo, profesinio orientavimo ir konsultavimo, profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo bei pagalbos įsidarbinant paslaugas, o atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje (1 p.).
Trečiasis asmuo 2012-07-16 raštu Nr.D3-609 informavo ieškovą, kad atsakovas nuo 2012-07-11 iki 2012-07-13 nedalyvavo profesinės reabilitacijos programoje dėl nežinomų priežasčių. Iš byloje esančio profesinės reabilitacijos pažymėjimo PR Nr.01775 teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2012-07-11 iki 2012-07-16 dėl nežinomų priežasčių nedalyvavo profesinės reabilitacijos programoje, todėl nuo 2012-07-16 atsakovui buvo nutraukta profesinės reabilitacijos programa. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad atsakovas mokymuose nedalyvavo 2012-07-11 (trečiadienis); 2012-07-12 (ketvirtadienis); 2012-07-13 (penktadienis); 2012-07-16 (pirmadienis) be pateisinamos priežasties, tokiu būdu pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, todėl pripažino, kad ieškovui buvo pagrindas nutraukti atsakovo profesinės reabilitacijos programą (2012-04-16 sutarties dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų 2.3.6.3 p.; 2012-04-17 sutarties Nr. 184 4.2 p.), LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-31 įsakymas Nr.A1-302). Nors atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad jam 2012-07-11 – 2012-07-13 buvo išduota pažyma į mokyklą dėl epilepsijos priepuolių, tačiau nepateikė įrodymų, jog šie duomenys buvo pateikti ieškovui ir(ar) trečiajam asmeniui, nors tokią atsakovo pareigą numatė sudarytos sutartys bei trečiojo asmens mokymo organizavimo taisyklės.
Teismas sprendė, kad atsakovo profesinės reabilitacijos programos nutraukimui turi būti taikomos sutarties nutraukimui taikytinos CK įtvirtintos nuostatos (CK 1.8 str., 6.217 str., 6.218 str.). Vienašališkai nutraukiant programą, kaip ir sutarties nutraukimo atveju, susitarimų su atsakovu nustatytais atvejais, apie programos nutraukimą turėjo būti įstatymo nustatyta tvarka pranešta atsakovui (CK 6.218 str. 1 d.). Kadangi aukščiau aptartose sutaryse bei taisyklėse nebuvo nurodytas įspėjimo terminas, todėl, teismo nuomone, atsakovas turėjo būti įspėtas apie profesinės reabilitacijos programos nutraukimą prieš 30 dienų. Atsižvelgdamas į aukščiau minėtas teisės normas, CK 6.38 str., teismas sprendė, kad tuo atveju, kai kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą nepranešama, sutartis negali būti laikoma nutraukta. Sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie jos nutraukimą vienašališkai nurodytos dienos. Įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 str.). Teismas pažymėjo, kad vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos laikymąsi itin svarbu užtikrinti tokiais atvejais, kai sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes. Dėl įspėjimo įteikimo būdo ir ir įspėjimo formos šalys gali susitarti sutartimi, tačiau šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas dėl kitos sutarties šalies išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 str. 1 d.). Todėl teismas pripažino, kad nors ir buvo faktinis bei teisinis pagrindas nutraukti atsakovo profesinės reabilitacijos programą, tačiau nebuvo laikytasi įstatyme (CK) numatytos jos nutraukimo tvarkos – nebuvo atsakovui pranešta apie programos nutraukimą prieš 30 dienų (CK 6.218 str. 1 d.). Ieškovo ir trečiojo asmens atsakovui siųstų raštų teismas nelaikė tinkamu atsakovo informavimu apie profesinės reabilitacijos programos nutraukimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas siekė įgyti naują kvalifikaciją bei susirasti naują darbą, į taisyklių 31 p. nuostatą, kad pakartotinai asmuo gali būti nukreiptas į profesinę reabilitaciją ne anksčiau kaip po 5 metų profesinės reabilitacijos programos baigimo ar nutraukimo, išskyrus įsakyme numatytus atvejus, pripažino, kad tinkamas programos nutraukimas yra ypatingai svarbus, nes atsakovui gali sukelti itin sunkias pasekmes. Todėl pripažino, kad buvo pažeistos CK 6.200 str. įtvirtintos šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos, dėl ko ieškovo reikalavimą dėl išlaidų už profesinės reabilitacijos paslaugas priteisimo laikė nepagrįstu, todėl atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priteisti jam iš atsakovo 2808 Lt faktiškai patirtų išlaidų profesinės reabilitacijos programą (ciklą) sudarančioms paslaugoms teikti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais ir duomenimis, konstatavo, kad atsakovas profesinės reabilitacijos užsiėmimuose nedalyvavo nuo 2012-07-11 iki 2012-07-16, kas remiantis 2012-04-16 sutarties dėl profesinės reabilitacijos paslaugų sąlygų 2.3.6.3 p., 2012-04-17 sutarties dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje sąlygų 4.2 p. bei taisyklėmis sudaro pagrindą teigti, jog atsakovui profesinės reabilitacijos programa galėjo būti nutraukta, tačiau teismas, neatsižvelgęs į teisinių santykių specifiką, sutarties dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų nuostatas bei minėtų teisinių santykių reguliavimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog nebuvo laikytasi profesinės reabilitacijos programos nutraukimui taikytinų sąlygų. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo principus, organizatorius bei teikėjus, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą ir finansavimą nustato Taisyklės. Sprendimą dėl asmens dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje, dėl programos sustabdymo bei nutraukimo jos nepabaigus priima terirotinės darbo biržos vadovas (taisyklių 15, 29-30 p.). Atsižvelgiant į minėtos sutarties 2.2.2 p., ieškovas, vadovaudamasis taisyklėmis, turėjo teisę sustabdyti ar nutraukti profesinės reabilitacijos programą, jos nepabaigus. Mano, kad profesinės reabilitacijos programos nutraukimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja taisyklės (taisyklių 30 p.). Tam, kad ieškovas nutrauktų profesinės reabilitacijos programą, pakanka profesinės reabilitacijos pslaugas teikiančios įstaigos pranešimo apie taisyklėse numatytas aplinkybes. Tai imperatyvi teisės norma, todėl atsiradus minėtosm aplinkybėms, profesinės reabilitacijos programa privalo būti nedelsiant nutraukiama, nes taisyklės jokių kitokių alternatyvių veiksmų nenumato. Ieškovas gavo trečiojo asmens informaciją, kad atsakovas be pateisinamos priežasties nelanko profesinės reabilitacijos užsiėmimų. Kadangi atsakovas nesulaikė sutarties su profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančia įstaiga bei be pateisinamos priežasties daugiau kaip 3 darbo dienas nedalyvavo programoje, ieškovas, o ne trečiasis asmuo, nutraukė atsakovui profesinės reabilitacijos programą nuo 2012-07-16.Ieškovas apie profesinės reabilitacijos nutraukimą atsakovą informavo 2012-09-18 raštu ir 2012-11-15 raštu. Todėl mano, kad atsakovas buvo informuotas apie profesinės reabilitacijos programos nutraukimą, nors taisyklės tokios pareigos ir nenustatė. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtų ieškovo raštų nelaikė tinkamais įrodymais apie profesinės reabilitacijos programos nutraukimą. Tai, kad trečiasis asmuo neinformavo atsakovo apie šios programos nutraukimą, neturi jokios teisinės reikšmės.Teismas, atmesdamas ieškinį, neatsižvelgė į sutartimi išreikštą šalių valią, jog ieškovas, sustabdydamas ar nutraukdamas profesinės reabilitacijos programą jos nepabaigus, vadovausis taisyklėmis (sutarties 2.2.2 p.), tokiu būdu neįsigilino į taisyklėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą.Teismas nepagrįstai profesinės reabilitacijos programos nutraukimą ir dėl to kilusias pasekmes išimtinai susiejo tik su ieškovo veiksmais ir visiškai neatsižvelgė į atsakovo veiksmus ir elgesį po programos nutraukimo. Atsakovas, pasirašydamas sutartį dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų, laisva valia sutiko su šia sutartimi prisiimamasi įsipareigojimais. Atsakovui buvo žinomi ne tik prisiimti įsipareigojimai, bet ir pasekmės už minėtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Žinojo, kad nevykdant įsipareigojimų, programa bus nutraukta. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų buvo nutraukta, nes nutraukta buvo ne sutartis, o profesinės reabilitacijos programa.Teismas nustatė, kad atsakovas neinformavo nei ieškovo, nei trečiojo asmens apie nedalyvavimo mokymuose priežastis, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ligą, prašymų dėl jo profesinės reabilitacijos programos sustabdymo ar tęsimo. Nuo 2012-07-11 atsakovas į prefesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą daugiau nebeatvyko. Tokiais atsakovas parodė jo abejingumą programai. Todėl mano, kad esant minėtų aplinkybių visumai, ieškinio atmetimas vien dėl CK 6.128 str. 1 d. nustatyto 30 dienų įspėjimo termino pažeidimo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybės bei CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principamas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai konstatavo sprendime ieškovo teisę nutraukti profesinės reablitacijso programą su atsakovu, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad apie profesinės reabilitacijos programos nutraukimą ieškovas turėjo įspėti atsakovą prieš 30 kalendorinių dienų. Tarp ieškovo ir atsakovo 2012-04-16 sudarytos sutarties 2.2.2 p. nurodo, kad profesinės reabilitacijos programa nutraukiama vadovaujantis Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo ir finansavimo taisyklėmis. Šių taisyklių 30 p. nustato, kad profesinės reabilitacijos programa nutraukiama nepriklausomai nuo jokių papildomų pranešimų asmenims – programos dalyviams siuntimo. Šalys savo susitarimu negalėjo pakeisti, apriboti ar panaikinti taisyklių 30 p. įtvirtintos imperatyvios teisės normos galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str. 1 d.).pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta sutartis. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis buvo nutraukta ne sutartis su atsakovu, o profesinės reabilitacijos programa. Jeigu laikytis pirmosios instancijos teismo nuomonės, jog ieškovas netinkamai informavo atsakovą apie programos nutraukimą, tuomet galima laikyti, kad programa apskritai nebuvo nutraukta, o atsakovas turėtų pilna apimtimi – 17901 Lt suma - atsakyti prieš ieškovą už tai, kad nelankė profesinės reabilitacijos programos. Tačiau ieškovas atsakovo atžvilgiu elgėsi sąžiningai, prašo priteisti iš atsakovo tik dalį programos išlaidų, proporcingai apskaičiuotų už laikotarpį iki 2012-07-16.
Atsakovas atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinė sinstancijso teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2010-04-14 buvo įregistruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje (b.l.7-8). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-04-11 išvados dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio Nr. PROF-23 (b.l.9) pagrindu ieškovas su atsakovu 2012-04-16 sudarė sutartį dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų Nr.PN/PRSA-287(1). Vadovaujantis nurodyta sutartimi, atsakovas buvo nusiųstas pas trečiąjį asmenį dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje – kasininko pardavėjo mokymo programoje (b.l.13). Ieškovas ir trečiasis asmuo 2012-05-04 sudarė sutartį dėl profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo ir finansavimo Nr. PN/(duomenys neskelbtini)1), kuria susitarė dėl profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo atsakovui pagal kasininko pardavėjo mokymo programą (1.1 p.) (b.l.14-17, 23). Pagal šią sutartį sudaryta 2012 metų išlaidų programos sąmata (b.l.18), o trečiasis asmuo sudarė individualią profesinės reabilitacijos programą (b.l.19-22). 2012-04-17 atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė sutartį Nr.184 dėl profesinės reabilitacijos programos vykdymo. Atsakovas nuo 2012-07-11 iki 2012-07-16 nedalyvavo profesinės reabilitacijos programoje be pateisinamos priežasties, todėl ieškovas nuo 2012-07-16 nutraukė atsakovo profesinės reabilitacijos programą. Ieškovas pareikalavo atsakovą grąžinti ieškovui jo faktiškai patirtas 2 808 Lt išlaidas profesinės reabilitacijos programą (ciklą) sudarančioms paslaugoms teikti, tačiau atsakovas šios sumos negrąžino.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė CK 6.217 ir 6.218 str. įtvirtintos sutarties nutraukimo tvarkos, kuri teismo nuomone turi būti taikoma ir profesinės reabilitacijos programos nutraukimui, tinkamai neįspėjo atsakovo apie programos nutraukimą, todėl ieškinio netenkino. Ieškovas apeliaciniu skundu ir trečiasis asmuo atsiliepime teigia, kad nei šalių sutartys, nei LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-12-31 įsakymu Nr. A1-302 patvirtintos Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklės (toliau – taisyklės) (redakcija, galiojusi 2011-12-24 – 2013-04-01 laikotarpiu, t.y. atsakovo programos vykdymo ir nutraukimo metu) nenustatė pareigos iš anksto informuoti apie programos nutraukimą, o CK 6.217 str. ir 6.218 str. nuostatos negalėjo būti taikomos.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo apeliacinio skundo argumentus, trečiojo asmens atsiliepimo į jį argumentus, taip pat bylos medžiagą, sutinka su tokiais ieškovo argumentais.
Pagal ieškovo ir atsakovo 2012-04-16 sudarytą sutartį dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų Nr.PN/PRSA-287(1) atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinės reabilitacijos programos užsiėmimuose, nedelsiant informuoti ieškovą ir trečiąjį asmenį apie užsiėmimų nelankymą ir pateikti nelankymo priežastis pateisinančius dokumentus (sutarties 2.3 p.). Pagal sutarties 2.2.2 p. ieškovas turi teisę sustabdyti arba nutraukti profesinės reabilitacijos programą jos nepabaigus, vadovaujantis minėtomis taisyklėmis. Pagal sutarties 2.3.6 ir 2.3.6.3 p. atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui faktiškai patirtas išlaidas profesinės reabilitacijos programą sudarančioms paslaugoms teikti, jeigu profesinės reabilitacijos programa būtų nutraukta jos nepabaigus praėjus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo profesinės reabilitacijos pradžios, atsakovui be pateisinamos priežasties daugiau kaip 3 darbo dienas nedalyvaujant profesinės reabilitacijos programoje. Pagal ieškovo ir trečiojo asmens 2012-05-04 sudarytą sutartį dėl profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo ir finansavimo trečiasis asmuo įsipareigojo informuoti ieškovą raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žemiau išvardintų aplinkybių atsiradimo dienos apie atsakovo neatvykimą į mokymus (sutarties 2.3, 2.3.5 ir 2.3.5.1 p.). Pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą 2012-04-17 dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje sąlygų sutartį atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje ir nepraleisti užsiėmimų be pateisinamos priežasties, informuoti trečiąjį asmenį apie laikinąjį nedarbingumą ir jo trukmę (sutarties 2.1 ir 2.2 p.). Pagal trečiojo asmens mokymo organizavimo taisyklių 24.1 p. atsakovas privalėjo dalyvauti teorinio ir praktinio mokymo užsiėmimuose, nedelsiant informuoti trečiąjį asmenį apie užsiėmimų nelankymą ir pateikti nelankymo priežastis pateisinančius dokumentus. Visos minėtų trijų sutarčių nuostatos iš esmės atkartoja Taisyklėse įtvirtintas nuostatas dėl profesinės reabilitacijos programos vykdymo ir nutraukimo, taip pat šios programos dalyvio pareigos atlyginti profesinės reabilitacijos išlaidas šios programos nutraukimo atveju dėl dalyvio nedalyvavimo be pateisinamos priežasties (taisyklių 30 p., 30.7 p., 43 p.). Minėtos sutarčių, kuriomis buvo įgyvendinta taisyklėse įtvirtinta atsakovo profesinės reabilitacijos programa, ir Taisyklių nuostatos, reiška, kad profesinės reabilitacijos programoje dalyvaujantis atsakovas privalo dalyvauti minėtoje programoje, o neatvykimo į mokymus atveju informuoti apie neatvykimą profesinę reabilitaciją vykdančią įstaigą ir pateikti neatvykimą pateisinančius dokumentus, priešingu atveju, daugiau kaip 3 darbo dienas nedalyvaujant jam programoje, teritorinė darbo birža, t.y. ieškovas, turi teisę nutraukti profesinės reabilitacijos programą. Nutraukus profesinės reabilitacijos programą dėl nurodytos priežasties jos nepabaigus ir praėjus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų po profesinės reabilitacijos programos pradžios, atsakovas privalo atlyginti ieškovui faktiškai patirtas išlaidas profesinės reabilitacijos programą sudarančioms paslaugoms teikti. Aukščiau aptartos Taisyklės, kaip teisingai nurodo apeliantas, nenumato pareigos raštu informuoti profesinės reabilitacijos programos dalyvį (atsakovą nagrinėjamos bylos atveju) apie programos nutraukimą prieš tam tikrą terminą. Aukščiau minėtome ieškovo ir atsakovo, ieškovo ir trečiojo asmens ir trečiojo asmens ir atsakovo sudarytose sutartyse buvo perkeltos Taisyklių nuostatos dėl profesinės reabilitacijos programos nutraukimo tvarkos. Nutraukiant profesinės reabilitacijos programą, aukščiau minėtos byloje dalyvaujančių asmenų sudarytos sutartys nėra nutraukiamos. Minėta profesinės reabilitacijos programa nėra šalių laisvas susitarimas ir tai nėra grynai civilinė sutartis, kadangi per minėtą programą valstybė įgyvendina socialinę politiką, teikia viešąsias paslaugas sugrąžinant asmenį į darbo rinką ir finansuoja tai valstybės biudžeto lėšomis, o tokios programos sudarymą, vykdymą ir nutraukimą reguliuoja Taisyklės. Todėl CK 6.217 str. ir 6.218 str. nuostatos dėl sutarties nutraukimo tvarkos, kuriomis nepagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, negali būti taikomos, kai nutraukiama taisyklėmis reglamentuota profesinės reabilitacijos programa taisyklėse numatytais atvejais. Taisyklėse yra numatyta profesinės reabilitacijos programos nutraukimo tvarka ir ginčo atveju turi būti taikoma būtent ji, o ne CK 6.217 str. ir 6.218 str. nustatoji sutarties nutraukimo tvarka. Toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepažeidžia atsakovo teisėtų interesų, kadangi jam buvo žinoma jo pareiga dalyvauti programoje ir atsirasiančios pasekmės už šios pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą, įskaitant ir pareigą atlyginti ieškovo patirtas profesinės reabilitacijos programos vykdymo išlaidas, be pateisinamos priežasties daugiau kaip 3 darbo dienas nedalyvaujant programoje. Priešingas aiškinimas neatitiktų taisyklių esmės ir tikslų, be to, neproporcingai apsunkintų profesinės reabilitacijos programos nutraukimą ir neproporcingai didintų valstybės išlaidas profesinei reabilitacijai asmens, kuris be pateisinamos priežasties nedalyvauja joje, tuo pačiu lemtų didesnę profesinės reabilitacijos programos dalyvio atsakomybę, kadangi papildomai jam tektų atlyginti profesinės reabilitacijos programos išlaidas ir už įspėjimo terminą. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad ginčui turi būti taikoma CK 6.218 str. 1 d. nroma, kas lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą (CPK 330 str.).
Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nedalyvavo profesinės reabilitacijos programoje 2012-07-11, 2012-07-12, 2012-07-13 ir 2012-07-16 darbo dienomis ir nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui nepateikė neatvykimą pateisinančių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės lėmė, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė atsakovo profesinės reablitacijos programą. Aplinkybė, kad atsakovas į bylą pateikė duomenis, jog minėtomis dienomis sirgo, neturi teisinės reikšmės ginčui, kadangi atsakovas tokių duomenų nepateikė nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui iki pat bylos iškėlimo teisme dienos, o profesinės reablitacijos programos nutraukimo teisėtumas turi būti tikrinamas pagal ieškovo ir trečiojo asmens turėtus duomenis apie atsakovo nedalyvavimą. Atsakovas pažeidė tiek sudarytų sutarčių su ieškovu ir trečiuoju asmeniu nuostatas, tiek taisyklių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pagal bylos duomenis atsakovas po 2012-07-11 daugiau nei karto nedalyvavo profesinės reabilitacijos programoje iki pat jos pabaigos, nesidomėjo jos eiga, neprašė jos stabdyti, pratęsti, kas rodo, kad jis suvokė, kad programa su juo yra nutraukta ir jis nebeturėjo intereso ją tęsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę, o atsakovas pareigą atlyginti ieškovui faktiškai patirtas 2808 Lt dydžio išlaidas profesinės reabilitacijos programą sudarančioms paslaugoms teikti. Ieškovas pateikė šių išlaidų paskaičiavimą, jis nekelia abejonių, atsakovas šio apskaičiavimo neginčijo. Atsižvelgdamas į nustatytas byloje faktines aplinkybes ir aukščiau aptartus teismo motyvus, vadovaudamasis Taisyklių 30 p., 30.7 p., 43 p. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismui netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, ir priima naują sprendimą – tenkina ieškovo ieškinį ir priteisia ieškovui iš atsakovo 2 808 Lt faktiškai patirtų išlaidų profesinės reabilitacijos programą sudarančioms paslaugoms teikti (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžeta priteisiamas už ieškinį mokėtinas 84 Lt žyminis mokestis ir apeliacinį skundą mokėtinas 84 Lt žyminis mokestis, taip pat 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso 174 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir primti naują sprendimą. Ieškovo Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš atsakovo K. J. 2 808 (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuonis) Lt faktiškai patirtų išlaidų profesinės reabilitacijos programą sudarančioms paslaugoms teikti.
Priteisti iš atsakovo K. J. 174 (vieną šimtą septyniasdešimt keturis) litus bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.