- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- II-546-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02749-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19578-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19578-2020 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, nes 2020 m. balandžio 29 d. 20.52 val. vairuodamas automobilį paliko jį stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje taip, kad tai trukdė patekti į stovėjimo aikštelėje esančio namo šilumos punktą. Už šio nusižengimo padarymą jam buvo paskirta 60 eurų dydžio bauda.
Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu K. R. atstovas advokatas G. B. teismui pateikė skundą. Skunde nurodoma, kad K. R. kartu su sutuoktine remiantis 2019-12-22 nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi, pagal 2010-01-06 perdavimo – priėmimo nuosavybės aktą, yra buto ir 4/92 dalies negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės su pagalbinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties priede pažymėtomis 69,70,71, adresu(duomenys neskelbtini), savininkai. Nuobauda Pareiškėjui pritaikyta nepagrįsta, kadangi jis nėra kaltas ar atsakingas, kad automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota taip, kad pastačius automobilį galimai apsunkinamas pėsčiųjų judėjimas patekti į kitą teritoriją. Automobilis buvo paliktas Pareiškėjo nuosavybėje – automobilių stovėjimo aikštelėje, tai šiurkščiai pažeidžia Pareiškėjo ir jo sutuoktinio teisę į nuosavybę, nepagrįstai riboja teisę į nuosavybę, kuri garantuojama Konstitucijos, įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Skundžiamas nutarimas turi būti naikinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Pareiškėjui pritaikyta pagal Kelių eismo taisykles. KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 punktas). Pareiškėjo automobilis buvo paliktas automobilių stovėjimo aikštelėje, o ne kelyje, todėl KET ginčo atveju netaikytinos. Remiantis išdėstytu, prašo panaikinti Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020-08-25 nutarimą Nr. 10-ANR_N-19578-2020 ir administracinę teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į skundą nurodoma, kad K. R. surašytas protokolas išsiųstas registruotu paštu gyvenamosios vietos adresu. K. R. iki bylos nagrinėjimo, neišreiškė pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tik registruotu paštu atsiuntė pareiškimą, kuriame nurodė, kad bylos nagrinėjime negalės dalyvauti, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Protokolas išsiųstas K. R. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas stovėti šilumos punkto duris. Atsakingas asmuo dėl pažeidimo yra surašęs pranešimą policijai, todėl Pareiškėjo skundas netenkintinas, naikinti Nutarimo nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. R. paaiškino, kad savo skundo reikalavimus palaiko, kadangi sutinkamai su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos įstatymu ir civiliniu kodeksu, pateiktais įrodymais, yra bendrasavininkas parkingo zonos, jam priklauso 3 vietos. Sutinkamai su įstatymais turi teisę naudotis savo parkingo vietomis. Automobilis buvo pastatytas būtent jo parkavimo vietoje- Nr.71. Pastačius automobilį nuosavybės teise priklausančioje vietoje, jokio pažeidimo pagal kelių eismo taisykles nepadarė, todėl kelių eismo taisyklės negali būti taikomos. Nebuvo padarytas joks administracinis nusižengimas. Pastačius automobilį niekaip negalima išvengti neužstačius durų. 10 metų nesinaudojo parkingu, bet mokėjo visus mokesčius (už šviesą, valymą, remonto darbus) už 3 parkingo vietas. Mokėjo 15-20 Eur per mėnesį. Kai įsikūrė bendrija pradėjo skaičiuoti parkingą ir sandėliuką 12 kvadratinių metrų. O parkingui priklauso 30 kv. metrų vienai vietai. Kai pradėjo taip skaičiuoti, pasiūlė už 1 parkingą mokėti mokesčius patiems ir naudotis, kur yra šilumos punkto ir vėdinimo ventiliacijos punkto durys. Nesutiko. Tada pasiūlė 1 parkingo vietą nupirkti už 100 Eur, nesutiko. Siūlė spręsti problemą. Pagal pirminį, ankstesnį projektą, 2010 metais turėjo būti 2 vietos, bet padarė 3 parkingo vietas. Po 20 000 litų už kiekvieną vietą buvo sumokėta. Butai buvo neįrengti. Niekas neskyrė dėmesio kiek automobilių telpa.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje byloje K. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas.
KET 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Nagrinėjamoje situacijoje pažymėtina, jog teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus (taigi - ir KET) galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Pozicijos, jog KET galioja tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012).
Byloje yra pateiktas perdavimo – priėmimo nuosavybėn aktas, kuriame nurodyta, kad 2010-01-06 K. R. su sutuoktine R. R. priima nuosavybėn be kita ko ir 4/92 dalis negyvenamosios patalpos, sutarties priede pažymėtomis Nr. 69, 70, 71 (b. l. 15).
Taigi, iš pateiktų dokumentų matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje esančių pagalbinių patalpų, sutarties priede pažymėtomis 69,70,71, adresu(duomenys neskelbtini), savininkas yra K. R. su sutuoktine R. R.. Kaip teigė K. R., jis už šias automobilių stovėjimo vietas moka visus mokesčius, 15-20 Eur per mėnesį, tai paneigiančių duomenų byloje nėra.
Iš byloje esančio pareiškimo matyti, kad pastatęs automobilį K. R. užtvėrė įėjimą į namo šilumos punkto patalpas, t. y. bendro naudojimo patalpas. K. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad pastačius automobilį, niekaip neįmanoma išvengti, kad nebūtų užstatytos durys. Jis siūlė šią problemą spręsti įvairiais būdais – siūlė bendrijai mokėti už šią automobilių stovėjimo vietą mokesčius ir taip naudotis patalpomis, kur yra šilumos punkto ir vėdinimo ventiliacijos punkto durys, siūlė vieną stovėjimo vietą nupirkti už 100 Eur, tačiau bendrija su pasiūlymais nesutiko.
Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad atlygintinis ar neatlygintinis servitutas, suteikiantis teisę bendrijai naudotis minėtomis K. R. ir jo sutuoktinei priklausančiomis pagalbinėmis patalpomis, sutarties priede pažymėtomis 69,70,71, adresu(duomenys neskelbtini), buvo/yra nustatytas ir įregistruotas (CK 4.124 straipsnis). Be to, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, KET 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Šiuo atveju, K. R. sustojo jam nuosavybės teise priklausančioje stovėjimo vietoje, nenustatyta jokių KET 150.l0 punkto pažeidimų, todėl šiuo atveju jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Dėl to skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-19578-2020 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis,
nutaria:
K. R. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19578-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.