Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-12 · Administracinė byla Nr. A-438-475-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-12
Bylos Nr.
A-438-475-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
A.B.
Atsakovas
Nacionalinei
Kategorijos
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A438-475/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui J.B.,atsakovo atstovei Irenai Bujavičienei, Rasai Račkauskaitei, Linai Mikuckienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A.B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, I.K. ir L.R., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A.B. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 4B-(7.3)-1369;

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę suteikti informaciją: nuo kada Aplinkos ministerija siūlo įtraukti K.R. priklausiusius žemės plotus (tame tarpe ir prie (duomenys neskelbtini) esantį žemės plotą) į valstybinės reikšmės miško plotą; ar toks siūlymas buvo pateiktas iki Vilniaus miesto savivaldybės mero 2004 m. liepos 9 d. rašto Nr. 51-7680-(3.6); jeigu tokį siūlymą Aplinkos ministerija pateikė vėliau, tai kokiu pagrindu žemė nebuvo grąžinta anksčiau, t. y. įpareigoti savivaldybę išaiškinti, kodėl žemę pastaroji uždraudė grąžinti dar 2004 metais, kai jokio teisinio pagrindo neatkurti nuosavybės nebuvo;

3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiavimo tvarka išsiaiškinti tarpusavyje su Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir paaiškinti pareiškėjai, kuri iš minėtų institucijų turėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar kitą instituciją) dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo, o išsiaiškinus kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar kitą instituciją) su prašymu patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų ribas pagal Komisijos išvadas;

4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu ištaisyti Komisijos išvados technines klaidas.

Skunde pareiškėja nurodė, kad 2006 m. spalio 27 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą dėl valstybės išperkamos žemės plotų statuso. Teigė, kad nurodytu raštu prašė išnagrinėti ir paaiškinti Vilniaus miesto mero 2004 m. liepos 9 d. rašte Nr. 51-7680-(3.6) nurodytas aplinkybes ir galimai minėtame sprendime nurodytas tikrovę neatitinkančias aplinkybes. Tvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2006 m. lapkričio 28 d. sprendime Nr. A63-7240-(2968)-4.4-PD-4) nurodė, kad buvusio savininko K.R. valdytą žemės sklypą dar tik siūloma priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Vertino, kad tokia informacija yra visai priešinga informacijai, kurią Vilniaus miesto savivaldybės meras nurodė 2004 m. liepos 9 d. rašte Nr. 51-7680-(3.6). Paaiškino, kad nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. A63-7240-(2968)-4.4-PD-4), jį apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kurios prašė išsiaiškinti priežastis, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2004 metais atsisakė suformuoti grąžintiną žemės sklypą. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-5929 sudaryta komisija savo išvadose konstatavo, kad grąžintina žemė nėra apaugusi medžiais. Pabrėžė, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neišnagrinėjo jos reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus apskrities viršininko administraciją išsiaiškinti dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo, o išsiaiškinus kreiptis į Aplinkos ministeriją su prašymu patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų ribas pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-5929 sudarytos komisijos išvadas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad vadovaudamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“, Miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, Vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, pareiškėjos prašymus yra išnagrinėjusi ir atsakiusi į jos pateiktus klausimus 2003 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-B -831-1358, 2007 m. sausio 8 d. raštu Nr. 3B-(.5)-B-l 102-23, 2008 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 4B-(7.3)- 1369. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 6 punktu, Nacionalinei žemės tarnybai pavesta tik metodiškai koordinuoti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-717, 7.1.5 punktą Nacionalinė žemės tarnyba metodiškai vadovauja žemės reformos ir nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo darbams.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į K.R. iki nacionalizacijos valdytą žemės plotą, esantį prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjos pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas. Ginčo sklypas yra užimtas ne tik valstybinės reikšmės mišku, bet ir patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, o taip pat privačių namų valdų ribas. Tvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. 4B-(7.3)-1369 nurodė teisės aktus, reglamentuojančius pareiškėjos pateiktus klausimus ir keliamus reikalavimus, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir tuo konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės rašte, kurį pareiškėja prašė panaikinti, išdėstyti faktai atitinka teisės aktų nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad jo atžvilgiu reikalavimų nėra pateikta ir prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiavimo tvarka išsiaiškinti tarpusavyje su Vilniaus apskrities viršininko administracija ir paaiškinti pareiškėjai, kuri iš minėtų institucijų turėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar kitą instituciją) dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo, o išsiaiškinus kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar kitą instituciją) su prašymu patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų ribas pagal Komisijos išvadas, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu ištaisyti Komisijos išvados technines klaidas, nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. 4B-(7.3)-1369 pareiškėjai išaiškinta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, pateikta informacija dėl grąžintinos žemės priskyrimo valstybės išperkamai, valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo, statinių statybos priežiūros. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta, kad apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teise į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja, pretenduodama atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią Vilniaus miestui nustatytąja tvarka priskirtai teritorijai, natūra, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo atsisakoma pareiškėjai formuoti grąžintiną žemės sklypą, neskundžia. Pareiškėja teismui nepateikė ir reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, susijusius su konkretaus sklypo formavimu. Pareiškėja neginčija ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų ar neveikimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad naikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 4B-(7.3)-1369 skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, jog pareiškėja nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu suteikti informaciją, nuo kada Aplinkos ministerija siūlo įtraukti K.R. priklausiusius žemės plotus (tame tarpe ir prie (duomenys neskelbtini) esantį žemės plotą) į valstybinės reikšmės miško plotą, ar toks siūlymas buvo pateiktas iki Vilniaus miesto savivaldybės mero 2004 m. liepos 9 d. rašto Nr. 51-7680-(3.6), kuriame irgi informuojama, kad K.R. priklausiusi žemė priskirtina valstybinės reikšmės miško plotui, jeigu tokį siūlymą Aplinkos ministerija pateikė vėliau, tai kokiu pagrindu žemė nebuvo grąžinta anksčiau. Todėl vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė pareiškėjai suteikti informaciją, ar kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė neišsamią informaciją. Dėl šios priežasties pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suteikti jai skunde nurodytą informaciją teismas pripažino nepagrįstu.

Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiavimo tvarka išsiaiškinti tarpusavyje su Vilniaus apskrities viršininko administracija ir paaiškinti pareiškėjai, kuri iš minėtų institucijų turėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar kitą instituciją) dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo, o išsiaiškinus kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar kitą instituciją) su prašymu patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų ribas pagal Vilniaus apskrities viršininko sudarytos komisijos išvadas, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu ištaisyti Komisijos išvados technines klaidas, iš esmės yra susijęs su teisės aktų aiškinimu. Kadangi pareiškėja jokių konkrečių reikalavimų dėl jos pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso pažeidimo nereiškė, teismas bylą šioje dalyje nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja A.B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jos prašymo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę išaiškinti, kodėl ji uždraudė žemę grąžinti dar 2004 m., visiškai nenagrinėjo ir dėl to padarė neteisingą išvadą, jog nėra pagrindo išvadai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė suteikti informaciją ar pateikė neišsamią informaciją. Teigia, kad nutraukdamas bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiavimo tvarka išsiaiškinti tarpusavyje su Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir paaiškinti pareiškėjai, kuri iš minėtų institucijų turėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar kitą instituciją) dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo, o išsiaiškinus kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar kitą instituciją), teismas neatsižvelgė į šio administracinio ginčo eigos visumą ir nepagrįstai pareiškėjos norą atgauti nuosavybę suprato kaip siekį ginti viešąjį interesą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kuriame sprendime – 2006 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendime ar 2004 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto mero rašte pateikta informacija atitinka tikrovę.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali tenkinti pareiškėjos skundo ir panaikinti nepavaldžios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. A63-7240-(2968)-(4.4-PD-4). Kadangi pareiškėja skunde nenurodė jokių ginčų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo veikti kaip ikiteisminė institucija.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra gavusi pareiškėjos prašymo, kuriuo ji prašytų suteikti nurodomą informaciją. Pažymi, kad tuo metu, kai Vilniaus miesto savivaldybė 2006 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. A63-7240-(2968)-(4.4-PD-4) informavo pareiškėją apie tai, jog žemė plotas, į kurį ji siekia atkurti nuosavybės teises, priskirtas valstybės išperkamai žemei, dalis K.R. turėtos žemės sklypo plane dar nebuvo pažymėta kaip valstybinės reikšmės miškas. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad ši žemė tuo metu buvo valstybės išperkama, nes ji buvo priskiriama miestų miškams, kurie, remiantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja A.B. kreipėsi su skundu į administracinį teismą prašydama (t. 1, b. l. 6):

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 4B-(7.3)-1369;

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę suteikti informaciją: nuo kada Aplinkos ministerija siūlo įtraukti K.R. priklausiusius žemės plotus (tame tarpe ir prie (duomenys neskelbtini) esantį žemės plotą) į valstybinės reikšmės miško plotą; ar toks siūlymas buvo pateiktas iki Vilniaus miesto savivaldybės mero 2004 m. liepos 9 d. rašto Nr. 51-7680-(3.6); jeigu tokį siūlymą Aplinkos ministerija pateikė vėliau, tai kokiu pagrindu žemė nebuvo grąžinta anksčiau, t. y. įpareigoti savivaldybę išaiškinti, kodėl žemę pastaroji uždraudė grąžinti dar 2004 metais, kai jokio teisinio pagrindo neatkurti nuosavybės nebuvo;

3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiavimo tvarka išsiaiškinti tarpusavyje su Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir paaiškinti pareiškėjai, kuri iš minėtų institucijų turėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar kitą instituciją) dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo, o išsiaiškinus kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar kitą instituciją) su prašymu patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų ribas pagal Komisijos išvadas;

4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu ištaisyti Komisijos išvados technines klaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą iš esmės padarė teisingas išvadas, todėl tenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo.

Visų pirma, 3-iasis bei 4-asis pareiškėjos skundo reikalavimai negali būti vertinami kaip tinkamai suformuluoti bei nagrinėti administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 straipsnis), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 straipsnis) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 straipsnis), tai yra skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, formuluodama 3-iąjį bei 4-ąjį skundo reikalavimą, iš esmės prašė įpareigoti atitinkamas valstybės ir savivaldybių institucijas išaiškinti (išsiaiškinti) teisės aktus, susijusius su valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų nustatymu, tačiau nekėlė ginčo dėl savo galimai pažeistos teisės(-ių) ar įstatymų saugomo intereso gynimo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis ABTĮ 102 straipsnio 1 dalimi, šioje dalyje administracinė byla teisėtai buvo nutraukta dėl jos nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai.

Antra, pareiškėjos skundo 2-asis reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę suteikti atitinkamą informaciją apie K.R. priklausiusius žemės plotus, taip pat laikytinas nepagrįstu. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (2008 m. liepos 15 įstatymo Nr. X-1716 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad „Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka“. Vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, „pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokią informaciją ar dokumentą pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, kodą, buveinės adresą (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir duomenis ryšiui palaikyti. Jeigu dėl informacijos kreipiasi pareiškėjo atstovas, nurodoma atstovo vardas, pavardė, adresas, atstovavimą liudijantis dokumentas bei pareiškėjas, kurio vardu jis kreipiasi. Prašymo pateikimo formą įstaiga skelbia savo interneto svetainėje“. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybei ar kitoms valstybės institucijoms (Aplinkos ministerijai), tiesiogiai disponuojančiomis tam tikra pageidaujama gauti informacija, būtų pateikusi prašymą suteikti šią informaciją, t. y. informuoti nuo kada Aplinkos ministerija siūlo įtraukti K.R. priklausiusius žemės plotus (tame tarpe ir prie (duomenys neskelbtini) esantį žemės plotą) į valstybinės reikšmės miško plotą; ar toks siūlymas buvo pateiktas iki Vilniaus miesto savivaldybės mero 2004 m. liepos 9 d. rašto Nr. 51-7680-(3.6); jeigu tokį siūlymą Aplinkos ministerija pateikė vėliau, tai kokiu pagrindu žemė nebuvo grąžinta anksčiau. Taigi nesant tinkamo įstatyminio pagrindo informacijos teikimui, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė ar kitos valstybės institucijos atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nepagrįstai atsisakė teikti pareiškėjai tam tikrą informaciją. Dėl šios priežasties, nenustačius kad atsakovas nevykdė savo įstatyminių pareigų ar vilkino tam tikrų klausimų sprendimą, toks pareiškėjos skundo teismui reikalavimas negali būti tenkinamas (ABTĮ 90 straipsnis).

Trečia, 1-uoju skundo reikalavimu pareiškėja prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 4B-(7.3)-1369. Iš bylos medžiagos matyti, jog šis sprendimas buvo priiimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2006 m. gruodžio 28 d. skundą (t. 1, b. l. 12 – 14; 49 – 53), kuriuo pareiškėja prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išsiaiškinti priežastis, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2004 metais atsisakė suformuoti grąžintiną žemės sklypą. Akcentuotina, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. 4B-(7.3)-1369 pareiškėjai išsamiai buvo išaiškinta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, pateikta informacija dėl grąžintinos žemės priskyrimo valstybės išperkamai, valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo, statinių statybos priežiūros, t. y. iš esmės atsakyta į pareiškėjos prašymą. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo(-ų), kuriais atsisakyta formuoti grąžintiną žemės sklypą, pareiškėja neskundė. Todėl laikytina, jog ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas buvo priimtas teisėtai, o sprendimo turinys atitiko šiai institucijai teisės aktais priskirtą kompetenciją (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-376 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų redakcija; 7.3.10 punktas). Taigi ir šis pareiškėjos skundo reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu bei tenkintinu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punku, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos A.B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Laimutis Alechnavičius Romanas Klišauskas