Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-15 · Byla Nr. ATP-288-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
ATP-288-487/2013
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-04783-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Advokatai
Rokas Kairelis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-288-487/2013Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-04783-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. L. atstovo advokato Roko Kairelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimo, kuriuo T. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 127 str. 2 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams; pagal ATPK 130 str. 1 d. T. L. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaustas už tai, kad 2012 m. spalio 16 d., apie 19.40 val., Saltoniškių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Lexus IS 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini) D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. L. atstovas advokatas prašo panaikinti apylinkės teismo 2013-01-10 nutarimą; nesant pagrindo nutarimą panaikinti, sušvelninti T. L. paskirtą nuobaudą; kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad T. L. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. nėra padaręs. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas T. L. surašytas, remiantis išimtinai tik nukentėjusiosios L. K. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir neobjektyvūs. Teigia, kad pirminiame jos paaiškinime nėra nurodyta, kokių veiksmų ji ėmėsi, išlipdama iš automobilio, ir tik vėliau ji nurodė, kad buvo įjungtas automobilio stovėjimo stabdis.

Anot apelianto, byloje nėra nustatyta, kuris iš automobilių į kurį atsitrenkė, kadangi automobilių apžiūros akte tik deklaratyviai nurodyta, jog sugadinimų pobūdis, aukščiai ir mechanizmas pasitvirtino, teismo ekspertizė paskirta nebuvo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė T. L. paaiškinimus, jog būtent BMW automobilis judėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į jo automobilį Lexus. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog T. L. nurodė aplinkybes, dėl kokių priežasčių nebuvo išlipęs iš automobilio.

Apeliantas neginčija tų aplinkybių, kad tarp T. L. ir L. K. buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija, todėl pranešimas policijai galėjo būti tokio konflikto rezultatas.

Pažymi, kad nagrinėdamas bylą, teismas pažeidė ATPK 284 str. reikalavimus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą.

Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad T. L. paskirta per griežta nuobauda. Pažymi, jog ATPK 127 str. 2 d. numatytos alternatyvios nuobaudos – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teigia, kad sunkinančių T. L. atsakomybę aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų apie padarytą žalą, todėl jam paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams yra neproporcinga jo neva padarytam teisės pažeidimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus įgaliotasis atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, joga apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl T. L. kaltės, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Anot Institucijos, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, T. L. paskirta nuobauda nėra per griežta, kadangi jis praeityje baustas administracine tvarka 25 kartus, per metus pakartotinai padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą.

T. L. atstovo advokato Roko Kairelio apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog T. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

Nors T. L. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl kitos eismo įvykio dalyvės kaltės, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulio Ž. L. tarnybiniais pranešimais (b.l.8, 14), kuriuose nurodytas aplinkybes jis patvirtino, apklaustas teismo posėdyje, L. K. paaiškinimu (b.l. 12-13) ir teisme duotais parodymais, eismo įvykio vietos schema (b.l.9), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 10), transporto priemonės apžiūros aktu (b.l. 28), fotonuotraukomis (b.l.29-32) ir kita bylos medžiaga.

Šie byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad T. L. 2012 m. spalio 16 d., apie 19.40 val., Saltoniškių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Lexus IS 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini) D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius.

Tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklaustas teismo posėdyje policijos pareigūnas Ž. L. nurodė, jog jiems buvo pranešta dėl eismo įvykio prie „Panoramos“. Pagal nurodytą valstybinį numerį jo kolega skambino automobilio, kuris dalyvavo eismo įvykyje, savininkui. Pašnekovo iniciatyva pokalbis buvo nutrauktas. Pareiškėja laukė prie įvažiavimo į „Panoramą“. Ji savo automobilyje rašė paaiškinimą. Jis nubraižė eismo įvykio schemą. Pranešėja automobilį patraukė dėl susidariusių kamščių. Pagal jos nurodytus duomenis buvo nubrėžta, kur stovėjo automobilis.

Iš nukentėjusiosios L. K. pirminio paaiškinimo bei parodymų teismo posėdyje matyti, kad ji spalio 16 dieną apie 20.07 vakare pabaigus darbą važiavo namo. Išvažiuodama iš parkingo į Saltoniškių gatvę, ji sustojo. Labai greitai pasigirdo signalas iš galo, kuris kelis kartus pasikartojo. Tai buvo vienas ir tas pats signalas. Atsisukusi ji pamatė įsiaudrinusį T. L., kuris mosikavo rankomis, šaukė, bet ji negirdėjo, nes kiekvienas jų buvo savo automobiliuose. Ji, praleidusi mašiną, norėjo važiuoti. Tada pajuto pakankamai stiprų smūgį į jos automobilio galinę dalį. Ar buvo antras smūgis, ji šiuo metu nėra tikra. Po smūgio ji išlipo pažiūrėti apgadinimų. T. L. buvo savo automobilyje, prasivėręs langą, mojavo rankomis, sakė necenzūrinius žodžius. Ji pasilenkė pasižiūrėti apgadinimų, tačiau dėl prietemos tuo metu apgadinimų nepamatė. Išsigandusi T. L. grasinimų, fizinio susidorojimo, dar pamačiusi, kad susidarė didelė eilė išvažiuojančių automobilių, ji nutarė pasitraukti, po ko sustoti pirmoje galimoje sustoti vietoje. Nieko nesakiusi, ji sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Ji sustojo degalinėje Savanorių prospekte. Iš karto paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Jai pasakė laukti. Tuomet ji atidžiai apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo apgadinimus - buvo įlenktas ir apgadintas bamperis. Po kelių minučių sulaukė policijos pareigūnų skambučio, jai nurodė sugrįžti į eismo įvykio vietą. Sugrįžusi į įvykio vietą, ji sulaukė policijos pareigūnų, parašė paaiškinimą, pareigūnai išrašė pažymą, ir jie išsiskirstė. Draudimas atlygino jai eismo įvykio metu padarytą žalą.

Iš liudytojos R. L. teisme duotų parodymų matyti, kad ji atliko tyrimą byloje, surinko įrodymus, surašė protokolą ir medžiagą perdavė teismui. Ji atliko automobilių apžiūrą. Konkrečiai bylos aplinkybių neprisimena. Dėl vaizdo įrašo duomenys nurodyti jos tarnybiniame pranešime.

Kelių eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota įvykio vieta ir aplinka, atitinkanti apklaustų asmenų parodymus (b. l. 9). Aplinka užfiksuota ir fotonuotraukose (b. l. 34-39).

Duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: užpakalinis bamperis (b. l. 10).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytas automobilio „Lexus IS350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas: skilęs priekinio valstybinio numerio ženklo laikiklis (b. l. 28).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių foto lentelių matyti, jog, apžiūrėjus automobilius „Lexus IS350“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nustatyti jų apgadinimai (b. l. 29-32).

Eismo įvykio deklaracijos, surašytos 2012-11-08 18.30 val., nuoraše nurodyta, kad automobilis „Lexus IS350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjo 2012-11-08 eismo įvykyje, įvykusiame Totorių gatvėje netoli sankryžos su Gedimino pr., į automobilio priekį atsitrenkus kitai transporto priemonei (b. l. 33).

Iš teismo posėdžio metu duotų T. L. parodymų matyti, kad spalio 16 dieną, išvažiuojant iš parkingo, priekyje važiavo automobilis, kuris niekaip negalėjo išvažiuoti. Per tą laiką susikaupė automobilių eilė. Žmonės pradėjo signalizuoti, tame tarpe ir jis signalizavo kelis kartus. Išlipusi automobilio BMW vairuotoja paklausė, kas yra, kodėl jis signalizuoja. Tuo momentu jos automobilis pajudėjo ir įsirėmė į jo automobilį. Jis buvo pyktelėjęs, kad ši užstabdė eismą. Merginai pasakė, kad, jei nieko neatsitiko, reikia važiuoti ir netrukdyti eismui. Grasinimų jokių nesakė. Mergina nuvažiavo ir jis nuvažiavo namo. Merginos automobilis riedėjo atgal pusę metro ir įsirėmė į jo automobilį. Vietoje jis nebandė išsiaiškinti savo žalos, automobilį pasilenkusi apžiūrėjo vairuotoja. Jis ja pasitikėjo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė T. L. teisme iškeltą versiją, jog mergina išlipo iš automobilio paklausti, kodėl jis signalizuoja, o tuo metu jos automobilis pariedėjo atgal ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, nes tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, tokius pažeidėjo teiginius paneigia nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai dėl veiksmų sekos - pirma smūgis į automobilio galą, tada ji išlipo iš automobilio apžiūrėti apgadinimų, įvykio situacija, kai T. L., teigdamas, kad jo automobilis buvo apgadintas kito automobilio, net neišlipo iš automobilio apžiūrėti apgadinimų, įvykio vieta, kurioje automobilių judėjimo kryptimi nebuvo užfiksuota įkalnė. Sutiktina ir su apylinkės teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimas yra negyvenimiškas ir nelogiškas - abejotina, kad nukentėjusioji, iš signalų suprasdama, kad sudarė kitiems automobiliams kamštį, ne stengtųsi greičiau išvažiuoti, o liptų iš automobilio ir eitų aiškintis, kas čia signalizuoja, be to, ar tariama įvykio kaltininkė L. K. kreiptųsi į policijos įstaigą ir reikštų pretenzijas nukentėjusiam asmeniui T. L., kuris pats apie įvykį policijai nepranešė.

Apylinkės teismo išvadą, jog būtent dėl T. L. veiksmų/neveikimo įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti tiek jo, tiek nukentėjusiosios L. K. automobiliai, iš dalies patvirtina ir paties T. L. parodymai dėl to, kad jis nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo „Lexus IS350“ automobilį ir matė nukentėjusiąją, nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kuriais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Iš L. K. pirminio paaiškinimo ir parodymų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad ji, stovėdama išvažiavime iš „Panoramos“ požeminės aikštelės prie Saltoniškių gatvės, pajuto smūgį į galinę jos vairuojamo automobilio dalį, dėl ko išlipo iš automobilio, matė iš paskos stovintį T. L. vairuotą automobilį, vėliau pastebėjo jos automobiliui padarytus apgadinimus. Jos parodymai taip pat patvirtinti nustatytais automobilių apgadinimais, užfiksuotais foto lentelėse ir techninės apžiūros akte, liudytojo Ž. L. parodymais, įvykio vietos schema. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. L. automobilis buvo apžiūrėtas 2012-11-08 dienos metu, po ko tos pačios dienos vakare 18.30 val. dalyvavo kitame eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas (b.l. 33). Dėl šios priežasties teismas pagrįstai konstatavo, jog apžiūros policijoje metu nustatytas automobilio „Lexus IS 350“ apgadinimas buvo padarytas 2012-10-16 įvykio metu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl T. L. kaltės, padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Nukentėjusiosios L. K., betarpiškai mačiusios eismo įvykį, paaiškinimais bei parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kita bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad T. L. 2012 m. spalio 16 d., apie 19.40 val., Saltoniškių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Lexus IS 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini) D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, eismo įvykį sukėlė būtent T. L..

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sušvelninti T. L. paskirtą nuobaudą.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.).

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas transporto priemonės vairuotojui užtraukia baudą nuo 100 litų iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors teismas jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatė, jis, parinkdamas skirtinos nuobaudos rūšį, atsižvelgė į T. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, jo įžūlų elgesį įvykio metu. Kaip matyti iš Institucijos apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos apie T. L. baustumą, jis praeityje baustas net 25 kartus, tos pačios rūšies teisės pažeidimą metų laikotarpyje padarė antrą kartą, praeityje jam jau buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 30 str. nuostatų, T. L. už padarytą teisės pažeidimą parinko administracinę nuobaudą, kuri yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nėra aiškiai per griežta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimą nepakeistą ir T. L. atstovo advokato Roko Kairelio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė