Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., jos atstovui advokatui Romualdui Samaičiui

viešame teismo posėdyje nagrinėja administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) buvusi vadovė J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

VMI atstovai 2023 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadove nuo (duomenys neskelbtini) buvo J. K.. VMI iniciatyva bendrovei 2023 m. kovo 9 d. iškelta bankroto (nemokumo) byla. Įmonė nemoki, jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė – pelno mokesčio – nuo 2021 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą patikslintą deklaraciją už 2018 m., ir pridėtinės vertės mokesčio nuo 2020 m. gegužės 26 d. bei nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių. VMI priverstinio išieškojimo veiksmus taikė nuo 2022 m. sausio 20 d., tačiau nesėkmingai. VMI duomenimis, 2023 m. balandžio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 19 232,40 Eur. Taigi, J. K., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą bendrovei. Neįvykdžiusi šios pareigos, ji pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditoriaus interesus, bei padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė - pelno mokesčio – nuo 2021-12-31 pagal pateiktą patikslintą deklaraciją už 2018 m. ir pridėtinės vertės mokesčio nuo 2020-05-26 bei nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių.

VMI prie FM, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką taikė priverstinio išieškojimo veiksmus. Tai patvirtina žemiau nurodyti atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai:

Data, Nr. Atliktas išieškojimo veiksmas Suma (Eur) 2022-01-20 Nr. (23.31-08) 467-25849 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 10312,70 2022-03-02 Nr. (23.31-08) 467-25849 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 5346,63 2022-03-09 Nr. (23.31-08) 467-58364 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 3052,48 2022-03-21 Nr. (23.31-08) 467-67168 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 2805,72 2022-02-15 Nr. (23.31-08) 467-38024 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 10412,67 2022-03-15 Nr. (23.31-08) 467-61229 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 8453,06 2022-04-28 Nr. (23.31-08) 467-93836 Sprendimas pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 10145,31

Išieškojimo metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.

Antstolių informacinės sistemos 2023-04-18 duomenimis, Bendrovės atžvilgiu antstoliai vykdė išieškojimą VMI prie FM naudai (užbaigta - persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui) 2 vykdomosiose bylose dėl 18865,73 Eur.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) biudžetui skolinga 646,40 Eur, apdraustųjų asmenų nėra.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad Bendrovė nemokumą, patvirtina šios aplinkybės:

1. Juridinių asmenų registro duomenimis Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės nuo 2017 metų, todėl vertinant Bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai Bendrovės turimą turtą bei realią galimybę išieškoti skolas iš šios Bendrovės.

2. VMI prie FM duomenimis Bendrovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto;

3. Bendrovė nuo 2020 metų gegužės mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko;

4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas;

Apibendrinant išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki JANI 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI prie FM.

Pareiškime nurodyta, jog VMI prie FM 2022 m. sausio 20 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Akivaizdu, kad Bendrovės vadovė galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada ji privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2022 m. sausio 20 d., t. y. VMI prie FM 2022 m. sausio 20 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos (sąskaitų). Atitinkamai Bendrovės vadovei ne vėliau kaip 2022 m. sausio 20 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių mokėtojų registro išrašas, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2- 1700-1097/2023 kopija, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (klientai), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (balansas) išrašas, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (Išieškojimai) išrašas, Antstolių informacinės sistemos išrašas, Vį „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas, VĮ „Regitra“ išrašas, VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenys apie finansines ataskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas ( b. l. 4-17), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Teisme apklausta J. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadove ji yra nuo (duomenys neskelbtini), ji yra ir šios bendrovės vienintelė akcininkė, įmonės veikla tai elektroninė prekyba, bendrovėje vienas darbuotojas tai ji, buhalterinę apskaitą tvarkė įmone (duomenys neskelbtini), jų pareiga buvo pateikti duomenis mokesčių inspekcijai, būtent jie ir neteikė VMI ir Registrų centrui privalomai teiktinų ataskaitų. Apie nesumokėtus pelno mokesčius už 2018 metus jai buvo žinoma, mokesčiai buvo nesumokėti nes trūko apyvartinių lėšų, turto įmonė neturėjo. Kai 2022 m. sausio mėnesį VMI areštavo banko sąskaitą, ji surado naują buhalterę, kuriai pavedė sutvarkyti buhalterinę apskaitą. Pradėjus naujai buhalterei tvarkyti buhalteriją, pradėjo tikslinti VMI teiktas PVM deklaracijas. Nauja buhalterė pateikė deklaracijas ir tada gavosi tokia situacija, kad įmonė nebegalėjo veikti. Kad įmonė nebegalėjo veikti ji suprato ankščiau apie 4-5 mėnesiai iki to nurašymo, tai yra iki 2022 m. sausio 20 d., nes buvo nurašyti 2000 ar 3000 eurų, likutis sąskaitoje. Ji žinojo, jog vadovas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą. J. K. pripažino, jog finansinė būklė buvo aiški, kad įmonė yra nemoki, tačiau kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą negalėjo, nes tuo metu nauja buhalterė tvarkė apskaitos dokumentus. O VMI nespėjus sutvarkyti finansinių dokumentų iškėlė bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju J. K. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.

Administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), kurio 5 straipsnyje nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas). Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad JANĮ įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais, kuris iki tol taip pat nustatė juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. K. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad J. K. nuo (duomenys neskelbtini) buvo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovė (b. l. 7).

Teismas, visų pirma, pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2- 1700-1097/2023 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla (b. l. 4–6). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2- 1700-1097/2023 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruota 2016 m. rugsėjo 13 d. Įmonės vadove nuo (duomenys neskelbtini) paskirta J. K. (vadovavimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini)). Šioje nutartyje konstatuota, jog remiantis tuo, kad: 1) ieškovės pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais duomenimis nenustatyta, jog atsakovė turi turto; 2) ieškovės pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais duomenimis nustatyta, jog atsakovės skolos, remiantis byloje esančiais duomenimis, sudaro 29 835,14 Eur (skolos VMI sumą nustatant remiantis VMI pateiktais duomenimis), konstatuotina, jog: 1) atsakovė įvykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminas yra suėjęs (29 835,14 Eur), negali; 2) jos įsipareigojimai (29 835,14 Eur) viršija turimo turto vertę. Bendrovė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų dar nuo 2017 m., visi vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos bendrovės atžvilgiu vykdomi išieškojimai, buvo išduoti per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 29 d., per laikotarpį nuo 2018 m. bendrovės turimų darbuotojų skaičius nuosekliai mažėjo, nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. sausio 17 d. bendrovė turėjo vieną darbuotoją, nuo 2023 m. sausio 17 d. darbuotojų nebeturi, todėl darytina išvada, kad veiklos nebevykdo ir perspektyvos, kad iš jos bus gaunamos pajamos, nėra. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl konstatuotina, kad bendrovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis) ( b.l.4-6).

J. K. teismo posėdyje nurodė, jog apie tai, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki ji suprato maždaug 4-5 mėnesiai iki 2022 m. sausio 20 d., kai buvo nurašytas 2000 ar 3000 eurų likutis iš bendrovės sąskaitos. J. K. nesiėmė priemonė, kad būtų atkurtas įmonės mokumas, nes kaip matyti iš bylos duomenų nuo 2022 m. sausio 20 d. VMI pradėjo vykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus. Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad J. K., kaip buvusiai UAB (duomenys neskelbtini) vadovei, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o J. K. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos ji neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne ji, o VMI.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. savo kaltės nepripažino teigdama, kad ji neturi finansinių žinių, nežinojo ir nesuprato, kokių veiksmų ji turi imtis, buvo įsitikinusi, kad buhalterinė įmonė tinkamai tvarko UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, teikia VMI ir Registrų centrui visus reikiamas ataskaitas.

Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų. Asmuo būdamas juridinio asmens vadovu, turi būti atidus ir rūpestingas ir prisiimti su tuo kylančias pasekmes. Pažymėtina, jog net ir iškėlus bankroto bylą, JANĮ 78 straipsnyje yra numatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai.

Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinio asmens vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir nuo pat tapimo vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, J. K. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes ji, būdama atsakinga ir nevykdydama pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės (VMI) teisės.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), J. K. asmenybę (jauno, darbingo amžiaus, dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, duomenų apie administracines nuobaudas byloje nėra, augina mažamečius vaikus). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta J. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme įtvirtinam sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

J. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-509-1123/2023.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.