Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-17 · Administracinė byla Nr. A-756-1138-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-17
Bylos Nr.
A-756-1138-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Vaida Urmonaitė (pran.)
Pareiškėjas
A.
Atsakovas
Vilniaus
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A16-1138/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.2;21(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. (E.) Č.,atsakovo atstovei Virginijai Valentaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (E.) Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovams Vilniaus 2 – iems pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai) direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 28-376 ,,Dėl nuteistojo uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį“ ir atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad skundžiamu nutarimu jam paskirta nuobauda, 5 paroms uždarant į pataisos namų baudos izoliatorių, dėl to, kad jis atsisakė eiti gyventi į drausmės grupę. Pareiškėjo teigimu, nuobauda paskirta siekiant su juo susidoroti dėl jo užimamų pareigų (Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos valdybos pirmininkas, Lietuvos nepriklausomų žurnalistų sąjungos tarybos narys) bei statuso (šalies laisvės kovų dalyvis, politinis, valstybės pripažintas kalinys), visuomeninės veiklos, kreipimųsi į teismą. 2005 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas buvo priverstas prašytis patalpinti į kamerų tipo patalpas gelbėdamasis nuo Pataisos namų direktoriaus A. M. . Vėliau prašė pratęsti jo laikymą kamerų tipo patalpose dėl terorizavimo nuobaudomis dėl mažiausių formalių pažeidimų. Pareiškėjas įsitikinęs, kad yra persekiojamas dėl to, jog yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, kur vyksta tyrimas dėl Pataisos namuose prieš pareiškėją padarytų nusikaltimų.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2 – ieji pataisos namai pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Pataisos namų direktoriaus 2005 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 28-1273 į drausmės grupę pareiškėjas perkeltas už sistemingą režimo pažeidinėjimą. Kai pareiškėjas atsisakė eiti į drausmės grupę, buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir 2005 m. lapkričio 17 d. patvirtinta tarnybinio tyrimo išvada, kad nėra duomenų, jog pareiškėjui drausmės grupės lokaliniame sektoriuje grėstų pavojus. Už nepagrįstą atsisakymą eiti į drausmės grupę pareiškėjas 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 28-1323 nubaustas, patalpinat jį 15 parų į baudos izoliatorių. Pareiškėjas ir po tyrimo atsisakydavo eiti į drausmė grupę. Nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, už tai, kad pareiškėjas, atlikęs paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, pakartotinai atsisakė eiti į jam paskirtą drausmės grupę, pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė nei neturinės žalos dydžio, nei jos pasireiškimo būdo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip Pataisos namų administracijos veiksmai ar priimti sprendimai jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nevykdė Pataisos namų administracijos reikalavimų, todėl jam buvo paskirta nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių. Iš Pataisos namų Vidaus tyrimo tarnybos 2005 m. lapkričio 17 d. išvados matyti, jog nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui drausmės grupės lokaliniame sektoriuje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Pažymėjo, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, skundžiama nuobauda paskirta pagrįstai, todėl nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad, pažeisdamas Bausmių vykdymų kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies, reikalavimus, pareiškėjas nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, atsisakė eiti į drausmės grupę. Bylai aktualu, ar pareiškėjo prašymas neperkelti jo į drausmės grupę yra pagrįstas. Nuteistojo teisė prašyti dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje. Atsakovui atlikus tarnybinį patikrinimą (2005 m. gruodžio 15 d. tarnybinio tyrimo išvada), nenustatyta, jog pareiškėjui grėstų pavojus drausmės grupės lokaliniame sektoriuje. Ginčo atveju pareiškėjas būti perkeltas į drausmės grupę atsisakė tais pačiais motyvais kaip ir anksčiau, naujų konkrečių aplinkybių ir argumentų, kuo jam pasireikštų reali grėsmė, nenurodė. Pareiškėjas teisme taip pat neįvardijo, kaip būtų terorizuojamas ar persekiojamas, o abstraktus įvardijimas, kad drausmės grupės kamerose laikomi asocialūs, narkomanai, nepripažintina svarbia priežastimi ir nelaikytina pagrindu atsisakyti eiti į drausmės grupę. Teismo teigimu, nuobauda pareiškėjui paskirta laikantis Bausmių vykdymo kodekso 142 – 144 straipsnių reikalavimų: nutarimas nuteistajam paskelbtas, pasirašytas jo bei gydytojo, patvirtinusio, kad asmuo nuobaudą atlikti gali.

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje vertintinas tik ginčijamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne baudžiamojoje byloje nagrinėjamų kaltinimų pataisos namų administracijos pareigūnams ir nuteistiesiems bei galimai neteisėtų pataisos namų administracijos pareigūnų veiksmų. Teismas nurodė, kad nuteistasis atlikdamas bausmę patiria tam tikrus suvaržymus, kurie susiję su jo teisių apribojimais ar suvaržymais, todėl nuteistiesiems privalomi pareigūnų teisėti nurodymai. Nagrinėjamu atveju pareigūno nurodymas pareiškėjui eiti į drausmės grupę buvo teisėtas. Pareiškėjas atsisakydamas paklusti reikalavimams padarė pažeidimą, dėl ko buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Pataisos namų administracijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas. Nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų nuobaudų skyrimo taisyklių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas sprendė vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.246 – 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nesiaiškino, kokie konkrečiai teisės aktai reglamentuoja pareiškėjo privalomą perkėlimą į drausmės lokalinį sektorių pareiškėjui neįvykdžius jokio pažeidimo. Pareiškėjo teigimu, galimybė perkelti pareiškėją prievarta į Pataisos namų drausmės grupę teisės aktuose nenumatyta. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 bei 2 dalys ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra blanketinės teisės normos, jos konkrečių elgesio taisyklių nenustato.

2. Teismas nepagrįstai nagrinėjo bylą nedalyvaujant pareiškėjo advokatui, suvaržė jo teisę į gynybą.

3. Teismas ignoravo Seimo kontrolieriaus 2006 m. kovo 8 d. atlikto tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad nutarimas perkelti pareiškėją į drausmės lokalinį sektorių priimtas pažeidžiant teisingo sprendimo priėmimo principus, norminių aktų reikalavimus.

4. Uždarius pareiškėją į baudos izoliatorių pažeisti Europos kalinimo taisyklių 18 punktas, Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus 2 – ieji pataisos namai pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti. Mano, kad priimdamas sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai ir pagrįstai į vertino bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 28-376, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį penkioms paroms. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už atsisakymą eiti į drausmės grupę, ir tuo pažeidus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus (t. 1, b. l. 8).

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2005 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 28-1273 E. Č. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę devyniems mėnesiams (t. 1, b. l. 35). Perkėlimas jam buvo paskirtas kaip nuobauda už sistemingą režimo pažeidinėjimą. Pareiškėjas pripažino atsisakęs vykdyti pataisos įstaigos direktoriaus nutarimą, o atsisakymą motyvavo tuo, jog drausmės grupėje bausmę atlieka agresyvūs, asocialūs, narkotikus vartojantys asmenys. Tarnybinio patikrinimo išvada, surašyta 2005 m. lapkričio 17 d., nustatyta, kad pareiškėjas gali atlikinėti bausmę drausmės grupės lokaliniame sektoriuje, duomenų, kad jam ten grėstų pavojus, nenustatyta. Minėtas nutarimas yra galiojantis ir turi būti vykdomas, šioje byloje jo teisėtumas ir pagrįstumas nekvestionuojamas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies nuostatą nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus ir įsakymus. Todėl, už atsisakymą vykdyti konkretų pareigūno nurodymą – 2005 m. lapkričio 11 d. nutarimą, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 143 straipsnio 7 dalimi, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui skyrė nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių penkioms paroms. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti nutarimą dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos.

Pats laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo uždarymas į baudos izoliatorių nepažeidžia apeliaciniame skunde nurodytų teisės aktų: Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kur nustatytas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose patalpose; Europos kalinimo taisyklių 18.6 punkto nuostatų, pagal kurias apgyvendinti kartu derėtų tik tuos kalinius, kurie yra tinkami gyventi kartu; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, kur nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Jeigu pareiškėjas mano, kad atliekant paskirtą nuobaudą jam nebuvo užtikrintos tokios sąlygos, kurios nustatytos minėtose teisės aktų normose, jis gali skųsti pataisos įstaigos administracijos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

Žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jei valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kadangi nenustatyta, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų darbuotojai, vykdydami savo pareigas (funkcijas) pažeidė įstatymus, pareiškėjo reikalavimas atlyginti jų veiksmais padarytą neturtinę žalą atmestas pagrįstai.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas, advokatas A. K. apie pirmosios instancijos teismo posėdžio 2007 m. sausio 15 d. 9.00 val. datą ir vietą buvo informuotas (t. 1, b. l. 184) tinkamai, teismui savo neatvykimo priežasčių nepranešė. Tad apygardos administracinis teismas nutardamas bylą nagrinėti šiam asmeniui nedalyvaujant, Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. (E.) Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Sigita RudėnaitėArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė