Alytaus apylinkės teismo nutartis, M1-187-791/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-23
Bylos Nr.: M1-187-791/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42598-2020-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Nukentėjusysis: G. M.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. M1-187-791/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42598-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.3.4; 1.2.4.4.2.3; 2.1.15.3.3.1; 2.10.1; 2.10.9; 2.10.11 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant E. B.,dalyvaujant prokurorei R. Č.,gynėjui advokatui Jonui G. V.,nukentėjusiajam G. M.,A. M. atstovei pagal įstatymą motinai I. M.,teismo ekspertei – psichiatrei L. A.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nesusituokusiam, turinčiam neįgalumą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., mušdamas savo artimą giminaitį ir šeimos narį nesunkiai jį sužalojo šiomis aplinkybėmis: 2020 m. spalio 24 d. namuose - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje, savo artimą giminaitį bei šeimos narį - tėvą G. M. sugriebęs už pečių pargriovė ant grindų ir gulinčiam spyrė vieną kartą į kairį šoną, kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir rankas, kuriomis G. M. dengėsi galvą, - šiais veiksmais padarė G. M. kraujosruvą odoje ir poodyje dešinės plaštakos III piršte, dešinės plaštakos III piršto distalinės falangos bazės krašto lūžimą, dėl to nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. M. sveikatą.

A. M. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, visiškai įrodyta teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis G. M. parodė, kad A. M. yra jo sūnus. Iki įvykio sūnus gyveno jų namuose. Šiuo metu A. gyvena močiutės namuose, greta jų namo. A. buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Vartojo vaistus. Tai buvo 2017 – 2018 metai. Po to A. nusprendė, kad jis pasveiko, todėl nutraukė vaistų vartojimą. Jo būklė pradėjo prastėti. Su savimi kalbėjosi, juokdavosi be pagrindo, jo elgesys tapo agresyvus. Pro langą mėtė baldus, drabužius, rūsyje ieškojo lavono, nupjaudavo spynas. Jam liepė eiti pas gydytojus, tačiau A. jų neklausė. Įvykio naktį A. įsiveržė į miegamąjį ir žiebtuvėliu pradėjo šviesti jam į veidą. Pabudęs, A. iš kambario išvijo. A. nulėkė laiptais žemyn, trankydamas durimis. Išlėkė į lauką, po kiek laiko sugrįžo. Liepė A. leisti jiems normaliai išsimiegoti, netriukšmauti. Nusileidęs žemyn, A. rado virtuvėje valgantį. Jam priekaištavo dėl jo elgesio nakties metu. Sugrįžo atgal į miegamąjį. Po kiek laiko išgirdo apačioje jo žmoną kalbantį su A.. Jie kalbėjo pakeltais balsais. Jis vėl nusileido žemyn. Visi kalbėjosi, liepė A. eiti gydytis. Tuomet A. pašoko, jį pastūmė, nugara atsirėmė į spintelių dureles. Tuomet A. dar kartą jį pastūmė, nuo ko jis nukrito ant grindų. Pradėjo spardyti. Tuomet jis galvą dengėsi rankomis, pajuto smūgius į galvą. Buvo ne mažiau kaip penki smūgiai. Žmona pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, tuomet A. išbėgo iš namų į gatvę. Atvykus policijai ir medicinos darbuotojams, siūlė jam vykti į ligoninę, tačiau jis atsisakė. Ryte pajuto skausmą rankos piršte, vyko į ligoninę, nustatė lūžį. Mano, kad A. reikalingas stacionarus gydymas.

Liudytoja atstovė pagal įstatymą I. M. parodė, kad ji yra A. M. motina. Įvykio naktį A. atėjo į jų miegamąjį ir švietė žiebintuvėliu. Nuo šio veiksmo ji su vyru pribudo. Liepė netrukdyti jiems miegoti. A. išlėkė iš kambario. Vyras nusileido į apačią. Ji taip pat atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. A. virtuvėje sėdėjo prie stalo ir valgė. Jie A. liepė netrukdyti jiems miegoti. A. susinervino, pašoko ir užpuolė vyrą. Vyras gulėjo ant grindų, o A. buvo ant viršaus, apžergęs kojomis, smūgiavo vyrui į galvos sritį. Kaip sudavė smūgį kojomis, ji nematė, matyt tuo metu ėjo pro duris. Ji bandė A. atstumti nuo jos vyro, pagrasino, kad iškvies policiją. Tuomet A. pakilo ir išbėgo į lauką. A. 2017 metais grįžo iš (duomenys neskelbtini) psichiatrinės ligoninės, vartojo vaistus, jo būklė buvo stabili. Nuo 2019 metų nustojo vartoti vaistus, jo sveikata pradėjo blogėti. A. pradėjo blogai miegoti, lakstyti naktimis, daužytis, priešiškai elgtis. Ištisai žiūri smurtinius filmus. Draugų neturi, laiką leidžia prie kompiuterio. Palaiko ekspertų išvadas dėl priverstinio stebėjimo stacionare, kadangi ambulatorinis stebėjimas nebūtų užtikrintas, sūnus jų neklauso. Šiuo metu A. gyvena pas močiutę, kuriai virš (duomenys neskelbtini) metų.

Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. M. 2020 m. spalio 24 d. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, jog 2020 m. spalio 24 d. apie 01.15 val. namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, jį sumušė kartu gyvenantis sūnus A. M., sudavė nemažiau 5 smūgių rankomis į galvos sritį ir vieną kartą įspyrė į kairės pusės krūtinę, taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1 – 4).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės O. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. spalio 24 d. apie 01.21 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją ką tik sumušė sūnus, turintis psichikos negalią, (duomenys neskelbtini) metų, agresyvus. Apie 01.30 val. nuvykus nurodytu adresu, lauke ant laiptų pastebėjo stovintį asmenį. Paklausus jo, kas įvyko, nurodė, kad tai jis sumušė savo tėvą. Namuose buvo tėvas G. M. ir motina I. M.. G. M. nurodė, kad sūnus A. M. smurtavo prieš jį, parvertė ant žemės ir kumščiais sudavė smūgius į galvą. Atvykus greitosios pagalbos specialistams, G. M. buvo suteikta pirmoji pagalba, į gydymo įstaigą važiuoti atsisakė. Medikai nusprendė nukentėjusįjį vežti į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, nustatyta, kad nukentėjusysis buvo blaivus (1 t., b.l. 17 – 18).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. spalio 24 d. 11.30 val. gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 24 d. apie 08.30 val. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi G. M., kuriam nustatytas dešinės rankos pirštakaulio lūžis, G. M. paaiškino, kad apie 01.30 val. namuose sužalojo sūnus (1 t., b.l. 51).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - virtuvės patalpa gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 29 – 35).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 943/2020(06) matyti, jog G. M. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės plaštakos III piršte, dešinės plaštakos III piršto distalinės falangos bazės krašto lūžimas; sužalojimas padarytas veikiant dešinę plaštaką kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį, vieno trauminio poveikio pasėkoje ir kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos III piršto distalinės falangos bazės krašto lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 50).

Iš Asmens duomenų pažymos ir gimimo liudijimo matyti, jog nukentėjusysis G. M. yra A. M. tėvas (1 t., b.l. 115, 157).

Iš A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog A. M. savo kaltę dėl smurto tėvo G. M. atžvilgiu pripažino. Parodė, jog iki įvykio jokių vaistų nevartojo, anksčiau buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. 2020 m. spalio 24 d., buvo nakties metas, išgirdo kitame kambaryje kažką vaikštant, girgždėjo grindys. Kadangi negalėjo užmigti, nusprendė nueiti į lauką parūkyti, tuo pačiu užsuko pas tėvus G. ir I. M. į miegamąjį ir pašvietė žibintuvėliu, norėdamas įsitikinti, kad tėvas miega. Įsitikinęs, kad tėvai miega, nuėjo į lauką parūkyti, parūkęs nuėjo į virtuvę pavalgyti. Bevalgant įėjo įsiutęs G. ir pradėjo jį keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, rankomis pradėjo mojuoti jam prieš veidą, netyčia ranka užkliudė dešinę akį. Dėl tokio G. veiksmo jam kilo pykčio priepuolis, rankomis pastūmė G.. Dėl jo stūmimo jis nugara nukrito ant grindų. Kiek prisimena, tada G. atsistojo ir toliau jį keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, dėl to jam sudavė kumščiu į galvos sritį. Po pirmo smūgio G. ranka užsidengė veidą, todėl antras smūgis pataikė į kairės rankos delną. Prisimena, kad sudavė dar vieną smūgį į galvos sritį. Smūgių galėjo būti ir daugiau, tačiau šiuos 3 prisimena aiškiai. Tuo jų konfliktas ir baigėsi, jis išėjo į lauką. G. pirštą galėjo susilaužyti krisdamas (1 t., b.l. 106 – 108).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad A. M. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tai yra jis 2020 m. spalio 24 d. namuose - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje, smurtavo prieš savo šeimos narį tėvą G. M., kurį sugriebęs už pečių pargriovė ant grindų ir gulinčiam spyrė vieną kartą į kairį šoną, kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir rankas, kuriomis G. M. dengėsi galvą, ir tokiais veiksmais A. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. M. sveikatą. Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiojo G. M. parodymai, liudytojos I. M. parodymai, tarnybiniai pranešimai dėl įvykio, specialisto išvada, patvirtinanti sužalojimų padarymo būdą, laiką ir aplinkybes, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Smurtas panaudotas prieš savo šeimos narį – tėvą G. M.. Nukentėjusiajam G. M. padarytas sužalojimas mastas patvirtintas specialisto išvada, ir jis kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nukentėjusiojo dešinės plaštakos III piršto distalinės falangos bazės krašto lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Atlikus ambulatorinę kompleksinę pirminę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, 2020 m. lapkričio 25 d. - gruodžio 9 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-625/2020 nustatyta, kad A. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini); rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones - priverstinį stacionarinį gydymą (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis; baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų; dėl psichikos sveikos būklės jis negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose; dėl psichikos sveikatos būklės bei galimo būsenos pablogėjimo dalyvauti teisme nerekomenduojama (1 t., b.l. 146 – 150).

Ekspertė psichiatrė L. A. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertų išvadas. Uždraustos veikos padarymo metu A. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, šiuo metu taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. A. M. neturi jokios kritikos savo susirgimo atžvilgiu, išreikšti mąstymo funkcijos pakitimai, kas reiškia piktumą, visišką nekritiškumą dėl vaistų reikalingumo, taip pat savo socialinės padėties atžvilgiu. Todėl A. M. nebuvo rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis stebėjimas, kadangi ši priemonė būtų neveiksminga. Tokią išvadą patvirtina A. M. medicininiai duomenys, A. M. tėvų parodymai. Dėl socialinio pavojingumo galima teigti, kad jis gali būti pavojingas dėl savo itin išreikšto mąstymo funkcijos pakitimo ir tai, kad neturi kritikos savo elgesiui koreguoti. Viena iš esminių A. ligos dalių yra kritikos nebuvimas, tai lemia vertinant jo socialinį pavojingumą. Nerekomenduoja A. M. dalyvauti teismo posėdžiuose dėl tų pačių itin išreikštų psichikos funkcijų sutrikimo. Būtent A. M. yra labai sutrikusi mąstymo funkcija, mąstymas nenuoseklus, stokoja kritiškumo, yra neadekvatumas, netikslus savęs ir aplinkos įsivaizdavimas, tai ir lemia jo negebėjimą kurti aplinkybes kritiškai ir pateikti įvykio esmę. A. M. dalyvavimas teismo posėdyje, turint tokio pobūdžio psichikos sutrikimą, gali pabloginti jo psichikos būklę. Taip pat A. M. būklėje stebimas priešiškas nusiteikimas tėvų atžvilgiu, todėl dalyvavimas tokiame susitikime jo sveikatą pablogintų. Rekomenduoja skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Sutinkamai su BK 17 straipsnio nuostatomis, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadų pagrįstumu nėra pagrindo, nes jos yra išsamios ir motyvuotos. A. M. dėl psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, remiantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, kad A. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į A. M. socialinį pavojingumą, jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Kaip minėta, tyrimą atlikę ekspertai vertino visus medicininius duomenis, susijusius su A. M. psichine sveikata ir juos nurodė ekspertizės akte. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė psichiatrė L. A. patvirtino, kad rekomenduota taikyti A. M. priverstinį gydymą stacionare bendrojo stebėjimo sąlygomis. Ambulatorinis gydymas jam nebus efektyvus ir pakankamas, kadangi jis nėra kritiškais savo elgesiui ir ligai, jam reikalinga elgesio korekcija.

Atsižvelgiant į ekspertų išvadas ir rekomendacijas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. M. skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Laikytina, kad tokia priverčiamoji priemonė atitinka A. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą savo artimai aplinkai ir visuomenei, o ambulatorinis gydymas šiuo atveju negarantuotų A. M. stabilios psichinės būsenos, kadangi jo nustatytam psichikos sutrikimui gydyti reikalingas stebėjimas ir gydymas specializuotame stacionare, tad jam turi būti taikomos priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje ((BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nutarties vykdymo dienos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 64,43 Eur žalos atlyginimo už asmens sveikatos paslaugas, suteiktas dėl G. M. gydymo (1 t., b.l. 61 – 65).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamojo nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Tokias veikas padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Dėl to šioje byloje negalima spręsti klausimo dėl A. M. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokiu atveju, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.268 straipsnio nuostatomis, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Todėl, nesant visų aplinkybių, būtinų civiliniam ieškiniui patenkinti baudžiamojoje byloje, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys paliktinas nenagrinėtu, paliekant teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, kad A. M. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą visuomenei pavojingą veiką, būdamas nepakaltinamas.

A. M. nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti Sveikatos priežiūros įstaigą įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki šios nutarties vykdymo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį palikti nenagrinėtą, paliekant teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.