Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusio asmens R. G. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Beniui Brazaičiui,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus įgaliotajam atstovui Nerijui Janulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-462-2023 (ROIK: 23208698128).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Institucija) patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2023 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-462-2023 (ROIK: 23208698128) (toliau – ir Nutarimas) R. G. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrija) vadovu/atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent – esant 2022 m. spalio 24 d. sudarytai darbo sutarčiai, pagal kurią (duomenys neskelbtini) pilietis V. I., gimęs (duomenys neskelbtini), turėjo pradėti dirbti 2023 m. sausio 9 d., tačiau nepaisant to, nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. leido jam Bendrijos naudai dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie V. I. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiu būdu R. G. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Už šį nusižengimą jam paskirta nuobauda – 3000 eurų dydžio bauda (b. l. 10 – 14).

II. Skundo ir atsiliepimo argumentai

Pareiškėjas per savo įgaliotąjį atstovą advokato padėjėją B. Brazaitį pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. birželio 14 d. Nutarimą bei teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Pareiškėjas nesutinka, kad Bendrija dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. I. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Iki darbo pradžios V. I. nuo 2022 m. lapkričio 3 d. buvo sudaręs nuomos sutartį su Bendrija dėl transporto priemonės „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos, todėl nuo 2022 m. lapkričio 3 d. pastarasis transporto priemonę naudojo asmeniniais tikslais, kadangi turėjo Europos Sąjungos Šengeno vizą ir galėjo laisvai judėti, t. y. V. I. jokių darbinių funkcijų Bendrijoje iki jo nurodytos darbo pradžios datos, o būtent – 2023 m. sausio 9 d., nevykdė.

Nagrinėjamu atveju VDI V. I. laikė nelegaliai dirbančiu Bendrijoje, kadangi, pasak Institucijos, iš bylos medžiagos matyti, jog yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip nusižengimo sudėties, požymiai, t. y. nustatyta, kad V. I. realiai dirbo Bendrijos naudai laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d., keturiolika kartų kirto valstybės sieną, vykdydamas darbines funkcijas su Bendrijai priklausančiu vilkiku „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vilkikas), vežė krovinius tarptautiniais maršrutais. V. I., gabendamas krovinius, tarptautiniuose krovinio gabenimo važtaraščiuose CMR buvo nurodęs (uždėti spaudai su Bendrijos rekvizitais), kad krovinio vežėjas yra Bendrija, bei buvo nurodomas transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prekių deklarantai, forminę prekių eksportą, taip pat nurodė, kad prekių vežėju buvo Bendrija. Visi šie duomenys patvirtina V. I. nelegalų darbą Bendrijoje. Tarptautiniai krovinių gabenimai buvo vykdomi turint Bendrijos išduotą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), o įmonei priklausančiam vilkikui buvo išduota šios licencijos kopija Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, V. I. Bendrijoje buvo įdarbintas nuo 2023 m. sausio 9 d., todėl jo darbas pastarosios naudai nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d., kai jis Bendrijai priklausančiu vilkiku gabeno krovinius ir kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, laikytinas nelegaliu. 2022 m. spalio 24 d. nors ir buvo sudaryta darbo sutartis tarp Bendrijos ir V. I., tačiau joje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. sausio 9 d., bet nepaisant to, V. I. nuo 2022 m. lapkričio 9 d. buvo leista dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose Bendrijos naudai, bei teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie jo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Tuo tarpu VDI Bendrijos tuometinio direktoriaus R. G. pateiktus paaiškinimus, kad V. I. įmonei priklausančią transporto priemonę „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudojo asmeniniais tikslais, kadangi turėjo Europos Sąjungos Šengeno vizą ir galėjo laisvai judėti, vertino kritiškai, nurodydama, kad pagal tyrimo metu surinktus krovinių gabenimo dokumentus matyti, kad prekių vežėju buvo Bendrija, o ne V. I. Be to V. I. dėl kelionės leidimų išdavimo į Lietuvos Respublikos transporto saugos administraciją nesikreipė ir Bendrijos licencija vežti krovinius išduota jam nebuvo. Kroviniai buvo gabenami turint Bendrijos licenciją.

Bendrija ir Pareiškėjas nesutinka su šiuo surinktų įrodymų vertinimu, nes Pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir pateikti įrodymai byloje nepagrįstai buvo vertinti kritiškai, be to – pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles administracinio nusižengimo byloje.

Aptariamame skunde pažymima, kad VDI tyrė ir nelegalaus darbo faktą konstatavo išimtinai remdamasi CMR važtaraščiais, kuriuose kaip vežėja nurodyta Bendrija, Vilniaus teritorinės muitinės pateiktais eksporto deklaracijų duomenimis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis apie transporto priemonės „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos sienos kirtimo datas ir būtent šių duomenų pagrindu sprendė, kad V. I. nelegaliai vykdė darbines funkcijas Bendrijoje. Tačiau atkreiptinas teismo dėmesys, kad VDI tirdama administracinio nusižengimo bylą bei priimdama skundžiamą nutarimą visiškai netyrė ir nesigilino į esmines aplinkybes, būtinas nelegalaus darbo fakto konstatavimui, t. y. VDI byloje netyrė ir nenustatė aplinkybių, ar V. I. buvo pavaldus Bendrijai ir ar šios įmonės naudai atlygintinai atliko kokias nors darbo funkcijas.

VDI, norėdama patraukti Pareiškėją administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, byloje privalėjo nustatyti, ar V. I. buvo pavaldus Bendrijai, ar V. I. kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną su Bendrijos vardu registruotu vilkiku ir perveždamas krovinius, vykdė Bendrijos nurodymus, ar Bendrija su V. I. kokiu nors būdu turėjo atsiskaityti ar atsiskaitė už pastarojo pervežamus krovinius minėtu vilkiku.

Nagrinėjamu atveju nei viena iš nelegalaus darbo faktui konstatuoti būtinų aplinkybių byloje nėra nustatyta ir pagrįsta kokiais nors objektyviais įrodymais. Vien aplinkybė, kad V. I., vairuodamas Bendrijos vardu registruotą vilkiką, pervežinėjo krovinius, savaime nereiškia ir neįrodo, kad V. I. buvo pavaldus Bendrijai ir už jo atliekamą darbą pastaroji turėjo atsiskaityti ar atsiskaitė. Tai lemia, kad byloje nėra nustatyti ir įrodyti nelegalaus darbo požymiai – pavaldumas ir atlygintinas darbo funkcijų atlikimas darbdavio naudai. Taigi nenustačius abiejų būtinų aplinkybių, VDI nepagrįstai konstatavo nelegalaus darbo faktą ir už jį nepagrįstai Pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybėn paskirdama 3000 eurų dydžio baudą.

Kaip minėta, VDI tiriant galimą administracinį nusižengimą, Pareiškėjas VDI buvo pateikęs „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuri patvirtino, kad Bendrija V. I. vilkiką buvo perdavusi ne kaip darbuotojui darbinių funkcijų vykdymui, o kaip fiziniam asmeniui, kuris jam nuomos sutarties pagrindu perduotu vilkiku galėjo disponuoti ir juo naudotis savo nuožiūra.

Atsižvelgiant į tai, kad VDI skundžiamame nutarime nurodo, jog buvusio Bendrijos direktoriaus R. G. paaiškinimus dėl vilkiko perdavimo aplinkybių V. I. vertina kritiškai, tačiau skundžiamame Nutarime tokią poziciją argumentuoja tik tuo, kad krovinių vežimo dokumentuose vežėju buvo įvardyta Bendrija (ant važtaraščių uždėtas spaudas su Bendrijos rekvizitais). Nors minėta aplinkybė ir galėjo VDI sukelti abejonių, kad V. I. galėjo vykdyti Bendrijos nurodymus, tačiau tai nesudarė pagrindo konstatuoti nelegalaus darbo fakto bei ši aplinkybė negalėjo būti vertinama kaip pavaldumą, darbinių funkcijų atlikimą ir jų atlygintinumą pagrindžianti aplinkybė/įrodymas.

Esant byloje surinktų įrodymų tarpusavio prieštaravimams, VDI privalėjo imtis priemonių, kad būtų pašalintos aplinkybės dėl byloje surinktų įrodymų prieštaringumo, t. y. VDI administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui privalėjo nurodyti, kokios aplinkybės ir dėl kokių priežasčių kelia abejones dėl galimo nelegalaus darbo ir kokie įrodymai yra prieštaringi, bei paprašyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateiktų papildomus paaiškinimus ar papildomus įrodymus, galinčius pašalinti tam tikras abejones ar prieštaravimus. Tokia VDI pareiga išplaukia iš ANK 569 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) įrodymus įvertina ir priimti nešališką bei motyvuotą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju VDI, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, iš esmės pažeidė šiame skunde minėtas savo pareigas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, išsamiai neištyrė byloje esančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir visus neaiškumus byloje aiškino ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o priešingai, neaiškumai ir abejonės buvo aiškinami kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiančios aplinkybės. Aptarti VDI veiksmai, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant skundžiamą nutarimą, kelia pagrįstas abejones dėl nešališkumo principo administracinio nusižengimo byloje pažeidimo.

Analizuojant skundžiamą Nutarimą, iš esmės susidaro toks vaizdas, kad kadangi administracinio nusižengimo protokolą surašė ir skundžiamą nutarimą priėmė ta pati Institucija (VDI), visi VDI veiksmai atlikti tiriant galimą padarytą administracinio nusižengimo bylą buvo nukreipti ne į objektyvios tiesos nustatymą byloje, siekiant išsiaiškinti, ar tikrai buvo nelegalaus darbo faktas, tačiau išimtinai į siekį nubausti pareiškėją, t. y. VDI visais įmanomais būdais rinko duomenis ir įrodymus, galinčius pagrįsti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, kad neva V. I. Bendrijoje dirbo nelegaliai, tačiau tuo pačiu buvo visiškai ignoruojami Pareiškėjo teikiami įrodymai ir paaiškinimai byloje.

Kadangi byloje susidarė situacija, kad VDI rinko neva nelegalų darbą įrodančius įrodymus, nors faktiškai byloje netyrė reikšmingų aplinkybių dėl V. I. pavaldumo Bendrijai ir aplinkybių ar pastarojo neva atlikti darbai Bendrijos naudai buvo atlygintini, Pareiškėjas ir Bendrija, siekdamas paneigti skundžiamame Nutarime nurodytas aplinkybes dėl nelegalaus darbo fakto, patys savo iniciatyva surinko papildomus įrodymus byloje ir juos tekia teismui.

Iš prie šio skundo teismui teikiamų įrodymų taps aišku, kad V. I. jokių darbų ir už jokį atlygį Bendrijos naudai neatlikinėjo, kadangi jis, nors ir buvo nuo 2022 m. spalio 24 d. sudaręs darbo sutartį su Bendrija, tačiau iki savo darbo pradžios Bendrijoje (2023 m. sausio 9 d.) V. I. taip pat turėjo dar nuo 2021 m. balandžio 1 d. galiojančią darbo sutartį, sudarytą su ribotos atsakomybės bendrove „X“ (OOO „X“), kurioje dirbdamas ir vykdė vežimus su iš Bendrijos išsinuomotu vilkiku.

Nors byloje esančiuose CMR važtaraščiuose ir eksporto užbaigimo procedūrose kaip vežėjas yra nurodyta Bendrija, tačiau ši informacija yra neatitinkanti tikrovės, kadangi visus pervežimus vykdė ne Bendrija, o OOO „X“, kuriai užsakovas už pervežimus taip pat atlikinėjo mokėjimus.

Prie šio skundo prideda tarp OOO „X“ ir OOO „Y“ sudarytas 2022 m. lapkričio 8 d. krovinių transportavimo sutartį užsakymą, 2022 m. lapkričio 11 d. krovinių transportavimo sutartį užsakymą, 2022 m. lapkričio 12 d. krovinių transportavimo sutartį užsakymą, 2022 m. gruodžio 31 d. krovinių transportavimo sutartį užsakymą, 2023 m. sausio 4 d. krovinių transportavimo sutartį užsakymą, kurie patvirtina aplinkybes, kad V. I., vykdydamas darbines funkcijas savo tuometinio darbdavio OOO „X“ naudai, su iš Bendrijos išsinuomotu vilkiku vežiojo krovinius maršrutu Lietuva – Kaliningrado sritis. Taip pat teismui kartu su teikiamomis krovinių transportavimo sutartimis – užsakymais yra teikiamos OOO „X“ išrašytos sąskaitos OOO „Y“ atžvilgiu už krovinio pervežimą iš Lietuvos į Kaliningrado sritį, o taip pat OOO „Y“ atliktų pavedimų OOO „X“ naudai kopijos.

Šie įrodymai paneigia skundžiamame Nutarime nurodytas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad krovinių vežėjas buvo Bendrijoje ir kad V. I. perveždamas krovinius iš Lietuvos į Kaliningrado sritį buvo pavaldus Bendrijai ir veikė pastarosios naudai.

Priešingai, su skundu teikiami įrodymai patvirtina, kad V. I. veikė savo tuometinio darbdavio OOO „X“ naudai, OOO „X“ už atliktus pervežimus klientui OOO „Y“ išrašė sąskaitas, o OOO „Y“ šias sąskaitas apmokėjo, todėl yra akivaizdu, kad V. I. nelegaliai Bendrijoje nedirbo, todėl skundžiamas Nutarimas dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo turi būti panaikintas, o administracinė teisena, pradėta dėl šios teisės normos pažeidimo, Bendrijos atžvilgiu nutraukta.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių ant CMR važtaraščių buvo naudojamas spaudas su Bendrijos rekvizitais ir kodėl būtent Bendrija buvo nurodyta kaip vežėjas, kai ji jokių sutarčių dėl šių krovinių pervežimo nebuvo sudariusi ir jokio atlygio už V. I. vairuojamu vilkiku pervežtus krovinius negavo.

Pažymi, kad kiekviename Bendrijai priklausančio vilkiko daiktadėžėje būdavo spaudai su pastarosios rekvizitais, tačiau spaudas galėdavo būti naudojamas tik Bendrijos darbuotojų, vykdančių krovinių pervežimą jos vardu. Šiuo atveju manoma, kad spaudas buvo savavališkai panaudotas V. I. dėl Pareiškėjui nežinomų priežasčių. Pabrėžia, leidimas dėl spaudo su Bendrijos rekvizitais naudojimo V. I. nebuvo duotas ir paties spaudo jam niekas neperdavė.

Siekiant paneigti VDI padarytas išvadas dėl V. I. neva nelegalaus darbo Bendrijoje taip pat būtina pažymėti, kad pastaroji jam buvo išnuomojusi tik vilkiką, tačiau ne puspriekabę, be kurios krovinių pervežti yra tiesiog neįmanoma. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos (CMR važtaraščių), kurią teismui perduos VDI, bus matyti, kad CMR važtaraščiuose yra nurodomas tas pats išnuomotas vilkikas „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau vis skirtingi (duomenys neskelbtini) registruotų puspriekabių valstybiniai numeriai. Tai dar kartą patvirtina, kad kroviniai buvo pervežami ne Bendrijos, o (duomenys neskelbtini) registruotos OOO „X“ vardu.

Apibendrina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymą, kurie patvirtinta, jog V. I. vykdė darbines funkcijas Bendrijoje, todėl negalima teigti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas dėl nelegalaus darbo (b. l. 3-7).

Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad VDI nesutinka su Skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą Bendrijos direktoriui/atsakingam asmeniui R. G., todėl teismas turėtų jį atmesti dėl toliau šiame atsiliepime nurodytų priežasčių.

VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pateiktą informaciją dėl galimų darbo teisės pažeidimų nustatymo atliko patikrinimą. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad tikrinant transporto priemonėmis vykusių asmenų duomenis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 28 d., 00.21 val. į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis V. I., kuriam išduota Lietuvos Respublikos Šengeno valstybių C tipo daugkartinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2021 m. liepos 10 d. iki 2026 m. liepos 9 d., buvimo laikas 90 dienų, kelionės tikslas: kita, kvietėjas (duomenys neskelbtini). Lietuvoje neįdarbintas. V. I. išrašytas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. spalio 23 d., tačiau dar jam neįteiktas. V. I. į Lietuvą atvyko krovininiu automobiliu „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas Bendrija, registruota (duomenys neskelbtini). Siekiant patikrinti, kada ir kokia transporto priemone V. I. kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, papildomai iš VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus buvo gauta informacija, kad V. I. transporto priemone „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos sieną per Kybartų pasienio kontrolės punktą ir Panemunės pasienio kontrolės punktą kirto 14 kartų, 2022 m. lapkričio 9, 10, 13, 15, 16, 18, 28 dienomis bei gruodžio 7, 10, 21, 23 dienomis.

Pareiškėjo skunde nurodomi teiginiai, kad Bendrijos direktoriaus R. G. pateikti paaiškinimai ir pateikti įrodymai byloje buvo vertinti kritiškai nepagrįstai bei pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles administracinio nusižengimo byloje, yra neteisingi, kadangi 2023 m. vasario 2 d. Bendrijos direktoriui R. G. pateikus paaiškinimą, kad iki darbo pradžios V. I. buvo sudaręs su Bendrija nuomos sutartį dėl transporto priemonės „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir V. I. transporto priemonę naudojo asmeniniais tikslais, kadangi turėjo Europos Sąjungos Šengeno vizą ir galėjo laisvai judėti, VDI dėl Bendrijos direktoriaus pateiktų duomenų patikrinimo kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę bei Lietuvos transporto saugos administraciją dėl tyrimui reikšmingų duomenų gavimo ir direktoriaus pateiktų duomenų patikrinimo. VDI papildomai vertinant vilkiko sutarties duomenis, nustatyta, kad nuomos sutartyje buvo įrašyta rinkos kainos neatitinkanti nuomos kaina. Nuomos sutartyje nurodoma, kad vilkikas išnuomojamas už 100 eurų mėnesinį mokestį, kai rinkos kaina yra 50-100 eurų už parą. Todėl šie duomenys sukelia įtarimų dėl vilkiko nuomos sutarties tikrumo.

Vilniaus teritorinė muitinės pateiktais eksporto deklaracijų duomenimis buvo nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 18 d. buvo užbaigta eksporto procedūra dėl prekių eksporto vilkiku „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prekių eksportą deklaravo MB „Z“.

Pareikalavus iš prekių deklaranto MB „Z“ pateikti dokumentus, susijusius su eksportuojamų prekių gabenimu, buvo gautas atsakymas, kad MB „Z“ neturi duomenų apie vairuotoją, vairavusį transporto priemonę, ir sutarčių dėl prekių vežimo, nes prekių deklaravimui ir pateikimui muitinei šie dokumentai neprivalomi. MB „Z“ dėl šių duomenų gavimo pasiūlė kreiptis į prekių gabentoją Bendriją. MB „Z“ taip pat pateikė 2022 m. lapkričio 16 d. tarptautinį krovinio gabenimo važtaraštį CMR, kurio 16 ir 23 grafose nurodytas krovinio vežėjas Bendrija (uždėtas antspaudas su įmonės rekvizitais), 25 grafoje nurodytas vilkiko valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktoje 2022 m. lapkričio 16 d. eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Transporto priemonė ir jos registracijos šalis išvykstant“ taip pat nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad vilkiko „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. I., valstybinės sienos kirtimo data sutampa su prekių eksporto užbaigimo data.

Vertinant tyrimo metu gautus aukščiau minėtus duomenis, nustatyta, kad Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad V. I. turėjo nuo 2021 m. balandžio 1 d. galiojančią darbo sutartį, sudarytą su ribotos atsakomybės bendrove „X“ (OOO „X“), kurioje dirbdamas ir vykdė vežimus su iš Bendrijos išsinuomotu vilkiku, veždamas krovinius maršrutu Lietuva –Kaliningrado sritis, neatitinka tikrovės, kadangi Lietuvos Respublikos muitinei pateiktuose dokumentuose, o būtent tarptautiniame krovinių gabenimo važtaraštyje (CMR)\Eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) niekur nenurodomos Pareiškėjo skunde minimos įmonės OOO „X“ ar OOO „Y“. Lietuvos muitinei pateiktuose dokumentuose prekių siuntėju nurodoma Lietuvos įmonė UAB „T“, prekių gavėju – Kirgizijos įmonė OCOO „H“, prekių vežėju Lietuvos įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“, o prekių deklarantu MB „Z“.

Tyrimo metu taip pat gauti duomenys, kad 2022 m. lapkričio 15 d. buvo užbaigta eksporto procedūra dėl prekių eksporto vilkiku „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prekių eksportą deklaravo UAB „L“. Pareikalavus iš UAB „L“ pateikti dokumentus, susijusius su eksportuojamų prekių gabenimu, buvo gautas atsakymas, kad sutinkamai su jų turimais duomenimis pagal 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. CMR, prekių vežėjas buvo Bendrija. UAB „L“ neturi duomenų apie vairuotoją, vairavusį transporto priemonę, ir sutarčių dėl prekių vežimo, nes prekių transportavimas buvo organizuojamas iš pirkėjo OOO„Y.“ pusės. UAB „L“ pateikė 2022 m. lapkričio 14 d. tarptautinį vežimo keliais važtaraštį (CMR), kurio 16, 6, 13 ir 23 grafose nurodytas krovinio vežėjas Bendrija (uždėtas antspaudas su įmonės rekvizitais), grafoje 25, nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pateiktoje 2022 m. lapkričio 14 d. eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Transporto priemonė ir jos registracijos šalis išvykstant“ nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad vilkiko „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. I., valstybinės sienos kirtimo data sutampa su prekių eksporto užbaigimo data. Pagal CMR prekės buvo vežamos į Kaliningradą, Rusiją, o sienos kirtimas 2022 m. lapkričio 15 d. vykdytas būtent per Kybartų pasienio kontrolės punktą. 2022 m. gruodžio 10 d. buvo užbaigta eksporto procedūra dėl prekių eksporto vilkiku „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prekių eksportą deklaravo UAB „L“. UAB „L“ pateikė 2022 m. gruodžio 9 d. tarptautinį krovinio gabenimo važtaraštį CMR, kurio 16 ir 23 grafose nurodytas krovinio vežėjas Bendrija (uždėtas antspaudas su įmonės rekvizitais), 25 grafoje nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pateiktoje 2022 m. gruodžio 9 d. eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Transporto priemonė ir jos registracijos šalis išvykstant“ nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad vilkiko „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. I., valstybinės sienos kirtimo data sutampa su prekių eksporto užbaigimo data. Pagal CMR prekės buvo vežamos į Kaliningradą, Rusija, o sienos kirtimas 2022 m. gruodžio 10 d. vykdytas būtent per Kybartų pasienio kontrolės punktą.

Vertinant šiuos duomenis, nustatyta, kad nors 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. tarptautinio vežimo keliais važtaraščiuose (CMR), nurodoma (duomenys neskelbtini) įmonė OOO „Y“, tačiau Lietuvos Respublikos muitinei pateiktuose dokumentuose duomenų apie Pareiškėjo skunde nurodomą prekių vežėją, (duomenys neskelbtini) įmonę OOO „X“ nėra. Prekių siuntėju nurodoma Lietuvos įmonė UAB „L“, o prekių gavėju (duomenys neskelbtini) įmone OOO „Y“, o prekių vežėju Lietuvos įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“. Prekių siuntėjas UAB „L“ apie (duomenys neskelbtini) įmonę OOO „X“ jokių duomenų nenurodė.

Vertinant Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad V. I. vykdė darbines funkcijas savo tuometinio darbdavio OOO „X“ naudai, su iš Bendrijos išsinuomotu vilkiku vežant krovinius maršrutu Lietuva – Kaliningrado sritis, konstatuojama, kad šie duomenys visiškai neatitinka tikrovės, kadangi Europos Sąjungos tarnyba 2022 m. balandžio 8 d. reglamentu (ES) 2022/576, (duomenys neskelbtini) Federacijai įvedė tarptautines ekonomines sankcijas, pagal kurių 31 straipsnio nuostatas visoms (duomenys neskelbtini) įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad Pareiškėjo skunde minima (duomenys neskelbtini) įmonė OOO „X“, kuriai, pasak Pareiškėjo, dirbo V. I., nei pats V. I., kuris Lietuvos Respublikoje nevykdė jokios teisėtos veiklos, negalėjo realiai vykdyti tarptautinių pervežimų Lietuvos Respublikoje dėl įvestų tarptautinių sankcijų, kas patvirtina, kad kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną krovinio vežėju buvo Lietuvos įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios duomenis turėjo tiek prekių siuntėjai, tiek muitinės tarpininkai, kurie pildė eksporto dokumentus, reikiamus muitinės procedūrų atlikimui, o transporto priemonei kertant valstybės sieną muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrino šių dokumentų teisėtumą ir leido transporto priemonei su kroviniu kirsti Lietuvos Respublikos sieną.

Dėl Bendrijos direktoriaus R. G. tyrimo metu pateikto paaiškinimo duomenų patikrinimui taip pat buvo kreiptasi į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl duomenų, ar Bendrijai bei V. I. Lietuvos Respublikoje buvo išduota Bendrijos licencija vežti krovinius, ar laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki šiol Bendrija bei V. I. kreipėsi dėl kelionės leidimų išdavimų atliktiems vežimams. Lietuvos transporto saugos administracija pateikė atsakymą, kad Bendrijai išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2032 m. balandžio 22 d. Bendrijos vairuotojui V. I. išduoti du vairuotojo liudijimai. Vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. spalio 20 d. (galiojimas panaikintas gavus duomenis iš „Sodra“, kad vairuotojas nebedirba įmonėje). 2023 m. sausio 13 d paruoštas naujas vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susieta su Bendrijos licencijos kopija Nr. (duomenys neskelbtini). V. I. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki šiol dėl kelionės leidimų išdavimo nesikreipė ir Bendrijos licencija vežti krovinius išduota nebuvo. Licencijos turėjimas yra pagrindas LTSA išduoti Lietuvos Respublikos vežėjui kelionės leidimus, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, ir (arba) vežti krovinį tranzitu per tos šalies teritoriją, ir (arba) vežti krovinį į (iš) trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių). Tai įrodo ir aplinkybė, kad gautuose tarptautinių krovinių gabenimo važtaraščiuose CMR nurodytas vežėjas – Bendrija.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vežėjo, turinčio šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Licencijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose, turėtojai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims. Transporto priemonė turi būti valdoma ar naudojama nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikoje ir turėti transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus. Kelių transporto priemonei gali būti išduota tik viena licencijos kopija. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.

Atsižvelgiant į tyrimo metu Bendrijos direktoriaus R. G. pateiktą paaiškinimą, kad V. I., atvykusiam iš trečiosios šalies, turi būti suteiktas Europos sąjungos šalių vairuotojo 95 kodas ir išduotas kvalifikacijos pažymėjimas ir yra privaloma gauti vairuotojo liudijimą, kurio transporto inspekcija neišduoda, jei žmogus neturi socialinio draudimo numerio. Vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos pateiktais duomenis nustatyta, kad Bendrijos vairuotojui V. I. 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo išduotas vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu jis galėjo vairuoti Lietuvos Respublikoje registruotą Bendrijos krovininę transporto priemonę, tačiau šio liudijimo galiojimas panaikintas, gavus duomenis iš „Sodra“, kad vairuotojas nebedirba įmonėje, o tik 2023 m. sausio 13 d. buvo išduotas naujas vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad tam, jog V. I. galėtų vairuoti Bendrijai priklausančią transporto priemonę ir vykdyti Bendrijos krovinių pervežimo užsakymus, buvo pildomi šie dokumentai, kurių pagrindu, naudojant Bendrijai išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi tyrimo metu nustatyti tarptautiniai krovinių pervežimai.

VDI pažymi, kad netgi ir tuo atveju, jeigu už Lietuvos Respublikos ribų krovinius vežtų kiti nei Bendrijos vežėjai (OOO „X“, OOO „Y“), tai niekaip nepaneigia aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje šiuos krovinius vežė būtent Bendrija, o tai reiškia, kad V. I. dirbo būtent Bendrijos naudai.

VDI papildomai pažymi, kad VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje dėl to, kad Bendrijoje V. I. nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. leista dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose Bendrijos naudai, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie jo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, 2023 m. gegužės 22 d. Bendrijai buvo surašytas užimtumo įstatymo protokolas, pagal kurį 2023 m. birželio 14 d. buvo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Bendrijai už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 57 straipsnio 2 dalies dispozicijose numatytų teisės pažeidimų įvykdymą buvo skirta bauda. Minėtą nutarimą 2023 m. liepos 13 d. Bendrija apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2023 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja V. B. administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog, Bendrija, įdarbindama trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) pilietį, pažeidė DK 32 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl jo darbas įmonėje laikomas nelegaliu, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. spalio 24 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp Pareiškėjo ir V. I. ir joje darbuotojo darbo pradžia nustatyta nuo 2023 m. sausio 9 d. bei apie jo įdarbinimą nepranešta „Sodra“. Pareiškėjos veiksmai atitinka UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą byloje patvirtina surinktų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, teismas Bendrijos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

VDI manymu, priimdama Nutarimą Institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą (b. l. 103-107).

III. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas B. Brazaitis skundą palaikė jame nurodytais pagrindais ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą pagal jų pateiktus argumentus. Atkreipė dėmesį kad V. I. yra sudaręs darbo sutartį su ribotos atsakomybės bendrove „X“ (RAB „X“), nuo 2021 m. balandžio 1 d. jis dirbo „X“ kompanijoje, kurios naudai realiai vykdė darbines funkcijas, nepaisant to, kad jis buvo sudaręs darbo sutartį 2022 metais su MB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią įsipareigojo pradėti dirbti nuo 2023 m. sausio 9 d. Tokiu būdu iki 2023 m. sausio 9 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ jis nedirbo. VDI R. G. buvo išdėstęs aplinkybes, kad vairuotojas dirbo savarankiškai, nedirbo bendrovėje. VDI tai vertino kritiškai, bet neprašė pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Jie patys surinko įrodymus, kreipėsi į dvi (duomenys neskelbtini) kompanijas, iš kurių yra pateikę įrodymus byloje. Byloje pateikta 2022 m. lapkričio 8 d. krovinių transportavimo sutartis, sudaryta tarp OOO „Y“ ir OOO „X“, krovinių pervežimo sutartyse nurodyta skirtos transporto priemonės, vairuotojo vardas, pavardė, yra įvardintas automobilis „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būtent MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė, ir nurodytas vairuotojas V. I. Tokiu būdu susitarimas dėl pervežimo sudarytas tarp V. I. ir (RAB „X“). Atitinkamai dviejų (duomenys neskelbtini) bendrovių sudarytos krovinių transportavimo sutarys rodo, kad pervežimai buvo vykdomi ne MB „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) bendrovės. Yra pateikę išrašus iš banko sąskaitų, iš kurių matoma, kad įmonė OOO „Y“ atsiskaito ir perveda pinigus už pervežimus (duomenys neskelbtini) bendrovei (RAB „X“). Kiekvienas vežimas, dėl kurio keliamas klausimas šioje byloje, yra pagrįstas tiek sudarytomis krovinių pervežimo sutartimis, tiek mokėjimų pervedimais tarp (duomenys neskelbtini) bendrovių, kur aiškiai yra įvardintas ir vilkikas, ir vežantis vairuotojas, kuris vykdė pervežimą. Supranta, kad situacija atrodo painiai ir gali kilti abejonių dėl nelegalaus darbo, tačiau negalima patraukti administracinėn atsakomybėn asmens remiantis prielaidomis. Turi būti nustatytos tam tikros aplinkybės, šiuo atveju pavaldumas, paklusimas tvarkai, atlygintinumas. Šiuo atveju nei viena aplinkybė nebuvo tirta ir nustatyta. Buvo remtasi tik CMR važtaraščiais, muitinės deklaracijomis. MB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruoja krovinių išvežimų, nes jis nei pardavėjas, nei kažkas. Visas deklaracijas dėl krovinių pervežimo realiai formina pardavėjas ir pirkėjas, MB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo minėtuose sandoriuose. Bendrovei buvo siurprizas, kad ji yra nurodyta kaip krovinio vežėjas muitinės deklaracijoje. Byloje VDI turėjo viską aiškintis, apklausti V. I. Tuo tarpu byloje netirta, ar jis buvo pavaldus bendrovei, remiamasi tik prielaidomis. Pagal nurodytus puspriekabių numerius tai nėra puspriekabės, priklausančios MB „(duomenys neskelbtini)“. Puspriekabės registruotos (duomenys neskelbtini). V. I. turėjo ateiti į geriau apmokamą darbą Lietuvoje, bet kol tvarkėsi dokumentus, jis dar dirbo ankstesnėje bendrovėje. Bendras situacijos vertinimas grindžiamas prielaidomis. MB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinio vežimą atlygio negavo, tai akivaizdu, kad vežimas buvo vykdomas (duomenys neskelbtini) kompanijos naudai. Bendrija V. I. tik išnuomojo vilkiką. Buvo tik prisistatyta įmonės vardu, antspaudas turbūt buvo kažkoks rekvizitinis, kurį galima rasti kiekviename vilkike. Įmonė UAB „L“ prekes atidavė įmonei „Y“. Neišsivaizduoja, kodėl jie nurodė, kad atidavė MB „(duomenys neskelbtini)“. Muitinė tikrina, kas jiems surašoma deklaracijoje. V. I. tuo metu, kai pareiškėjas rašė skundą, dar dirbo įmonėje. Negali pasakyti, ar jis šiuo metu dirba. Prašo atsižvelgti, kad liudytojas V. I. nebuvo prisiekęs ir net nebuvo apklaustas. Pareiškėjo manymu, byloje tikrai daug neaiškumų, kurie turėjo būti vertinami Pareiškėjo naudai sprendžiant klausimą dėl jo atsakomybės, o šiuo atveju buvo įvertinta priešingai, kaip aplinkybė dėl nelegalaus darbo skiriant administracinę baudą. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotinai spręsti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, todėl turi būti panaikinta (b. l. 133 – 135; 152 – 154).

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus įgaliotasis atstovas N. J. teismo posėdžio metu palaikė Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad tyrimo metu išanalizavus visus gautus duomenis chronologine tvarka matėsi, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ jau rugsėjo mėnesį kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją, kad V. I. gautų kvalifikacijos pažymėjimą su kodu 95, kuris suteikia teisę vairuoti transporto priemones Europos Sąjungos šalyse. Įmonė ne vienerius metus užsiima tarptautinių krovinių pervežimais, tarptautiniais maršrutais, įmonės vadovas negali nežinoti, kad pagal teisinį pervežimų veiklos reglamentavimą, turint licenciją tarptautinių krovinių pervežimui, jos negalima perduoti kitam. Žinojo, kad perdavimas licencijuotos veiklos gali užtraukti atsakomybę iki licencijos sustabdymo ir atėmimo. Atkreipia dėmesį į nuomos sutartyje nurodytą automobilio nuomos kainą. Pateikta sutartis, kur su V. I. buvo sutarta 100 eurų per mėnesį nuoma, tačiau pagal rinkos kainas tokia suma vos siekia vienos dienos vilkiko nuomos kainą. Mažiausiai gali siekti 50 eurų, kiek analizuojant rinkos duomenis buvo rasta. Dėl (duomenys neskelbtini) įmonių „Y“ ir OOO „X“, tai nei viename iš pervežimų dokumentų nei viena iš šių įmonių nefigūruoja, figūruoja Azijos „H“ įmonė ir Lietuvos įmonė „T“. Krovinys buvo vežamas ne į Rusiją, o į Kirgiziją. Tai vėlgi neatitinka situacijos pagal (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų pasirašytas sutartis. VDI darbuotojai įvertino visas aplinkybes ir R. G. duotus paaiškinimus įvertino papildomai, užsiklausė valstybinių institucijų apie tai, ar buvo sudarytos kažkokios sutartys tarp dviejų (duomenys neskelbtini) įmonių, apie tai, kad V. I. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Tyrimo metu jokių duomenų pateikta nebuvo, apie tai R. G. nieko neužsiminė. V. I. 14 kartų kirto valstybės sieną MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu vilkiku, kertant valstybės sieną visus muitinės dokumentus tikrino tiek valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, tiek muitinės pareigūnai, muitinės tarpininkai pildė informaciją apie prekių siuntėją, gavėją. Tai rodo, kad būtent vežėju ir buvo MB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2022 m. balandžio mėnesio įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos (duomenys neskelbtini) įmonėms. (duomenys neskelbtini) įmonės negalėjo pervežti prekių per sieną. Taip pat paaiškino, kad patikrinimo metu surinkta pakankamai įrodymų apie (duomenys neskelbtini) piliečio nelegalų darbą, tai parodo, kad spalio mėnesį jau įmonė ir įmonės vadovas R. G. rūpinosi dėl V. I. vairuotojo pažymėjimo Lietuvoje, 95 kodo, su kuriuo šis galėtų vairuoti transporto priemones Europos Sąjungoje, buvo sudaryta sutartis, pagal kurią tiktai sausio mėnesį jis buvo įdarbintas gavus atitinkamus Migracijos departamento dokumentus, dėl kurių galėjo oficialiai pradėti darbą. Iki to matomas ne vienas sienos kirtimas su įmonės transporto priemone, dėl dviejų atvejų iš Muitinės departamento gauti konkretūs duomenys, kad vežėju nurodoma MB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo net 7 išvažiavimai iš Lietuvos, VDI žiniomis, ten buvo sudurtiniai kroviniai, surinkti kroviniai, dėl to dokumentus buvo sunkiau pateikti, daug siuntėjų ir gavėjų. Pareiškėjo teiginiai, kad buvo vežami vienos įmonės (duomenys neskelbtini) užsakymai, paneigti. Iš muitinei teiktų dokumentų matosi, kad nei viena iš prekių gavėjų ir siuntėjų nėra nei viena iš (duomenys neskelbtini) įmonių, nurodomų Pareiškėjo skunde. Kas liečia atlygintinumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjusi, kad nelegalaus darbo tyrimo atveju nėra būtinas darbuotojo, darbdavio pripažinimas, kad dirba atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutarto ar faktiškai gauto atlyginimo nenustatymas savaime nepaneigia nelegalaus darbo fakto. Pareiškėjo pateiktą rašytinį (duomenys neskelbtini) piliečio paaiškinimą prašo vertinti kritiškai, nes tai nėra originalas, galimai jis pateiktas pareiškėjo įtakoje ir jo naudai. VDI kelia įtarimą tas faktas, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. I. buvo atleistas tuoj po to, kaip teismas paprašė jį apklausti. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, prašo teismą atmesti skundą ir palikti nutarimą nepakeistą (b. l. 133-135; 152-154).

Kaip liudytojas apklaustas UAB „L“ įgaliotasis atstovas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ vežė jų eksportuojamą krovinį į Kaliningrado sritį. UAB „L“ užsiima tepalinių alyvų gamyba, tai pagrindinė įmonės veikla, prekiauja ir kitomis prekėmis, auto kosmetika ir t.t. Įmonė turi 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. CMR važtaraščius ir sąskaitas faktūras (teismo pastaba – pagal eksporto deklaracijas jie yra ir prekių siuntėjas, ir deklarantas). Jose nurodoma, kad vežėjas MB „(duomenys neskelbtini)“. Vežėją jie užsako patys kaip eksportuotojai. Bet jį gali užsakyti ir gavėjas. Šiuo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju transportą užsakė prekių gavėjas. Tokiu atveju įmonėje praktika tokia – atvažiuoja vežėjas, nurodo prekių užsakymo numerį, iš prekių gavėjo jie jau būna gavę informaciją apie automobilį: apie jo markę ir valstybinius numerius. Taip pat atvažiavęs vežėjas turi pateikti užsakymo numerį ir tada priima jį vežti prekes. Šiais atvejais informaciją apie vežėją įmonei nurodė Kaliningrado gavėjas. Įmonės vadybininkai yra atsakingi už tam tikrus gavėjus, kurie vadybininkams paprastai ir nurodo mašinas ir užsakymo numerius. Vadybininkas gauna informaciją iš krovinio gavėjo, jei kas nors atvykus vežėjui neatitinka, tuomet vadybininkas susisiekia su gavėju ir tikslinasi informaciją. Būna, kad vežėju gali būti ir fizinis asmuo, bet šiuo atveju tai buvo MB „(duomenys neskelbtini)“. Vežėjo vairuotojas įmonei pateikia oficialų dokumentą – užantspauduotą CMR važtaraštį, kuris iš esmės yra vežimo sutartis, jei jis tvarkingas, nurodyti tinkami mašinos numeriai, užsakymo numeris atitinka, įmonė perduoda krovinį vežti. Atvykusio paimti krovinį vairuotojo duomenų jie netikrina, tik krovinio dokumentus. Jie nežino, ar jis dirba toje įmonėje, ar ne. Vežėją jie iš esmės pamato tik atvykus vairuotojui su CMR važtaraščiu. Tada jie pildo savo CMR važtaraščius kaip eksportuotojai. Jie pildo eksporto deklaracijas, CMR, pakrauna prekes. Šiuo atveju už prekių vežimą jie nemokėjo, gavėjas užsakė transportą, jis už jį pats ir mokėjo. CMR važtaraštyje jų įmonė užpildo visus būtinus langelius: siuntėjas, gavėjas, svoris, bruto, neto, iškrovimo vieta, uždeda antspaudą iš siuntėjo. Užpildo visus būtinus duomenis pagal CMR Konvenciją. Jų įmonė šiuo atveju tik dokumentų formintojai. Jie žino tik tai, kas jiems patiems pasakyta užsakovų. Jų pildomoje eksporto deklaracijoje yra užpildomas ne vežėjas, o tik transporto priemonės numeriai. Jie konkretų vežėją žino tik tuomet, kai patys, kaip prekių siuntėjas, užsako transportą prekių pervežimui. Kitu atveju jie gauna jau užpildytą CMR su jau įrašytais vežėjo duomenimis. Negali pasakyti, ar yra buvę komercinių santykių su MB „(duomenys neskelbtini)“, šito reikėtų klausti įmonės transporto vadybininkų.

Kaip liudytojas apklaustas MB „Z“ įgaliotasis atstovas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad MB „Z“ užsiima prekių deklaravimu ir pateikimu muitinei. Pirmiausia sudaroma sutartis dėl deklaracijos pateikimo, dokumentų užpildymo ir pateikimo muitinei. Dėl muitinės tarpininko paslaugų suteikimo pasirašoma sutartis. Toliau eksportuotojas patiekia visus dokumentus, t. y. tarptautinius prekių gabenimo važtaraščius, pirkimo pardavimo sąskaitas, sutartis prekių eksportui, ir jeigu reikia dar kokių papildomų dokumentų, jis užklausia eksportuotojo, kad pateiktų. Eksportuotojai gali būti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalys, kadangi visos ES šalys gali pateikti duomenis ir Lietuvos muitinei deklaruoti jų eksportuojamas prekes. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra vežėjas, ne eksportuotojas. MB „Z“ turi CMR važtaraštį, pagal kurį prekės iš Lietuvos Respublikos nuo eksportuotojo UAB „T“ buvo gabenamos į Kirgizijos Respubliką. CMR važtaraščio 16 grafoje yra šie duomenys. Duomenis apie vežėją liudytojo įmonei pateikia eksportuotojas, vykdantis eksporto operaciją, t. y. parduodantis prekes į trečiąsias šalis. Jis pateikia eksporto deklaraciją. Pagrindas eksporto deklaracijai nėra transporto gabenimo važtaraštis, o pirkimo pardavimo sutartis ir PVM sąskaita faktūra, pagal kurią prekės išvežamos. CMR važtaraščiai gali keistis. Gali būti pirmasis važtaraštis, pagal kurį prekės gabenamos iš eksportuotojo sandėlių iki muitinės, kuriai prekės pateikiamos, toliau tos prekės gali būti dalinai iškrautos, dalinai pakrautos ir per 90 dienų išvežtos iš Lietuvos Respublikos ar iš ES teritorijos. Pirminis važtaraštis tik pažymi transporto priemonę, į kurią prekės buvo pakrautos, o kas bus vežėjas, tiek pirminis, tiek galutinis, deklaraciją pildančiam asmeniui visiškai neįdomu. Jeigu yra dokumentai, patvirtinti eksportuotojo ir vežėjo su originaliais antspaudais, tai nėra tikslo fiziškai papildomai vykti ir apžiūrėti transporto priemonės. UAB „T“ atveju jis net nebuvo nuvykęs prie transporto priemonės. Galima situacija, kai vežėjas kartu yra ir eksportuotojas, tai su tokiais MB „Z“ yra sudariusi sutarčių. Tačiau tuomet jie yra ir vežėjai, ir eksportuotojai. Tik su vežėjais MB „Z“ sutarčių neturi. Už paslaugas MB „Z“ moka eksportuotojas, šiuo konkrečiu atveju – UAB „T“, pagal išrašytą sąskaitą faktūrą apmoka pavedimu per banką į atsiskaitomąją sąskaitą. Eksporto deklaracijoje liudytojas nurodo tik transporto priemonę, vežėjo į deklaraciją neįveda. Dėl atvejo su UAB „T“ jis pateikė CMR važtaraštį, kuris pagal CMR Konvencijos 9 straipsnio 1 dalį patvirtina, kad buvo sudaryta pervežimo sutartis. Liudytojas netikrina pervežimo sutarčių sudarymo teisėtumo. Šiuo atveju jam buvo pateiktas tik CMR važtaraštis ir transporto priemonės numeriai. Su MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių, nei komercinių, nei asmenių santykių.

Iš 2021 m. balandžio 1 d. darbo sutarties matyti, kad tarp ribotos atsakomybės bendrovės „X“ (RAB „X“), atstovaujamos direktoriaus A. D. V., ir V. I. O. buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu darbdavys priėmė darbuotoją dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose ir įsipareigojo už kiekvieną mėnesį mokėti 14 000 rublių dydžio algą. Darbuotojas įsipareigojo pradėti dirbti nuo 2021 m. balandžio 1 d. (b. l. 17 lapo antra pusė – b. l. 20).

Iš 2022 m. spalio 24 d. darbo sutarties Nr. 8 matyti, kad tarp darbdavio – MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. G., ir darbuotojo – V. I. (V. I. O.) buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu darbdavys priėmė darbuotoją dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose ir įsipareigojo už kiekvieną mėnesį mokėti 1390 eurų, proporcingai dirbtam laikui. Darbuotojui mokami 100 proc. dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas normas. Vykstant į valstybę, kurios darbo užmokestis didesnis už numatytą Lietuvos Respublikos darbo užmokestį, mokamas palankesnis tos valstybės minimalus valandinis atlygis. Už darbą švenčių, poilsio ir nakties metu apmokama pagal DK nuostatas. Darbo sutartis įsigalioja 2022 m. spalio 24 d. ir darbuotojas pradeda dirbti – 2023 m. sausio 9 d. (b. l. 60-61).

Nelegalaus darbo tyrimo 2023 m. gegužės 4 d. akte Nr. NDA 1553-0071 nurodoma, kad vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, konstatuotina, kad R. G., būdamas Bendrijos vadovu/atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias DK bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent, esant 2022 m. spalio 24 d. sudarytai darbo sutarčiai, pagal kurią (duomenys neskelbtini) pilietis V. I. turėjo pradėti dirbti 2023 m. sausio 9 d., tačiau nepaisant to nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. leido jam Bendrijos naudai dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie V. I. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiu būdu R. G. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (b. l. 45-48).

Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus vedėjo R. D. VDI pateiktame rašte nurodoma, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), išduota Bendrijos licencija Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2032 m. balandžio 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui V. I. išduoti du vairuotojo liudijimai. Vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. spalio 20 d. (galiojimas panaikintas gavus duomenis iš „Sodra“, kad vairuotojas nebedirba įmonėje). 2023 m. sausio 13 d paruoštas naujas vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susieta su MB „(duomenys neskelbtini)“ licencijos kopija Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. Pateikia kelionės leidimo vežti krovinius Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir ataskaitą apie MB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus, panaudotus ir nepanaudotus leidimus. (duomenys neskelbtini) pilietis V. I. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki šiol dėl kelionės leidimų išdavimo nesikreipė ir Bendrijos licencija vežti krovinius išduota nebuvo (b. l. 92).

UAB „L“ 2023 m. balandžio 18 d. pateiktame rašte Nr. 234 VDI nurodoma, kad tiek 2022 m. lapkričio 14 d. CMR, tiek 2022 m. gruodžio 9 d. CMR, nurodytas vežėjas – MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytas transporto priemonės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ((teismo pastaba – taip nurodyta rašte, bet kartu pridėtame važtaraštyje nurodoma (duomenys neskelbtini). Vairuotojas (vardas, pavardė), vairavęs transporto priemonę, nenurodytas. Pažymi, kadangi prekių transportavimas buvo organizuotas iš Pirkėjo („Y.“ OOO) pusės, tokiu būdu sutarties dėl prekių vežimo, atsiskaitymo už vežimą dokumentų pateikti negali (b. l. 87).

2023 m. gruodžio 6 d. V. I. O. (V. I. O.) pareiškime, patvirtintame Kaliningrado notarinės apylinkės notaro O. B. V. (O. B. V.), nurodoma, kad V. I. MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. jokių darbinių funkcijų nevykdė. Jokių darbų minėtos bendrovės naudai neatlikinėjo. Šios įmonės naudai jokių krovinių pervežimų nevykdė. Jam Bendrija jokio darbo užmokesčio nei oficialiai, nei neoficialiai nemokėjo. Paaiškina, kad laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d., jo visi vykdyti krovinių pervežimai iš Bendrijos išsinuomotu vilkiku „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi tuometinio jo darbdavio Ribotos atsakomybės bendrovės „X“ (OOO „X“) naudai, kurioje dirbo nuo 2021 m. balandžio 1 d. pagal darbo sutartį. Paaiškina, kad puspriekabės, kuriose buvo gabenami kroviniai, buvo suteiktos tuometinio jo darbdavio – Ribotos atsakomybės bendrovės „X“ (OOO „X“), kadangi iš Bendrijos buvo išsinuomojęs tik vilkiką, kurį ateityje planavo iš šios išsipirkti ir pradėti vystyti savo krovinių pervežimo verslą (b. l. 147).

IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymo

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas kategoriškai neigė nelegalaus darbo faktą nurodydamas, kad bylai aktualiu laiku – nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) pilietis V. I. MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, jokių Bendrijos atliekamų pervežimų nevykdė, Bendrijos valdomą transporto priemonę – vilkiką Renault Magnum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo tik todėl, kad buvo jį išsinuomojęs asmeniniams tikslams. Su šia transporto priemone minėtu laikotarpiu vykdyti pervežimai niekaip nėra susiję su Bendrija „(duomenys neskelbtini)“, atitinkamai V. I. nedirbo jokio darbo įmonės naudai ir negavo iš jos jokio užmokesčio. Minėtu laikotarpiu šis asmuo tebedirbo ankstesniam darbdaviui – OOO „X“, kuris matomai ir vykdė pervežimus, naudodamasis vairuotojo V. I. ir jo vairuojamos transporto priemonės – vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paslaugomis. Pateikė teismui analogiškas aplinkybes patvirtinantį V. I. rašytinį paaiškinimą (pareiškimą), darbo sutartį tarp OOO „X“ ir V. I. Ši pareiškėjo versija, atsižvelgiant į nusižengimo tyrimo metu surinktus nurodymus, teismo vertintina kritiškai.

VDI atlikto tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. I. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. keturiolika kartų kirto valstybės sieną, vairuodamas Bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį (valdomą) vilkiką Renault Magnum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-70). Papildomai renkant duomenis apie šia transporto priemone vežtus per Lietuvos Respublikos sieną krovinius, nustatyta, kad prekių eksportuotojas/siuntėjas išimtinai Lietuvos bendrovės UAB „T“, UAB „L“, prekių gavėjas OCOO „H“. Lietuvos muitinei ir muitinės tarpininkams teiktuose krovinių gabenimo dokumentuose pareiškėjo minima (duomenys neskelbtini) įmonė OOO „X“ nenurodoma jokia prekių pervežimo šalimi (nei prekių siuntėju, nei gavėju, nei vežėju). Eksporto deklaracijas pildę asmenys taip pat nenurodė, kad prekių vežėju būtų buvusios (duomenys neskelbtini) įmonės.

Tyrimo metu gauti duomenys, kad 2022 m. lapkričio 15 d. buvo užbaigta eksporto procedūra dėl prekių eksporto vilkiku Renault Magnum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prekių eksportą deklaravo UAB „L“. Minėta bendrovė VDI pateikė duomenis, kad pagal jų turimus 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. CMR, prekių vežėjas buvo MB „(duomenys neskelbtini)“. Prekių transportavimas buvo organizuojamas iš pirkėjo „Y.“ OOO pusės. UAB „L“ pateikė 2022 m. lapkričio 14 d. tarptautinį vežimo keliais važtaraštį (CMR), kurio grafose 16, 6, 13 ir 23 nurodytas krovinio vežėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ (uždėtas antspaudas su įmonės rekvizitais), grafoje 25 nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 14 d. eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Transporto priemonė ir jos registracijos šalis išvykstant“ nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šio vilkiko valstybinės sienos kirtimo data (vairuojant V. I.) sutampa su prekių eksporto užbaigimo data. Pagal CMR prekės buvo vežamos į Kaliningradą, Rusiją, o sienos kirtimas 2022 m. lapkričio 15 d. vykdytas būtent per Kybartų pasienio kontrolės punktą. 2022 m. gruodžio 10 d. buvo užbaigta eksporto procedūra dėl prekių eksporto tuo pačiu vilkiku. Prekių eksportą deklaravo UAB „L“. UAB „L“ pateikė 2022 m. gruodžio 9 d. tarptautinį krovinio gabenimo važtaraštį CMR, kurio grafose 16 ir 23 vėl nurodytas krovinio vežėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ (uždėtas antspaudas su įmonės rekvizitais), grafoje 25 nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pateiktoje 2022 m. gruodžio 9 d. eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Transporto priemonė ir jos registracijos šalis išvykstant“ nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėto vilkiko valstybinės sienos kirtimo data (vairuojant V. I.) sutampa su prekių eksporto užbaigimo data. Pagal CMR prekės buvo vežamos į Kaliningradą, Rusija, o sienos kirtimas 2022 m. gruodžio 10 d. vykdytas būtent per Kybartų pasienio kontrolės punktą.

Taip pat 2022 m. lapkričio 18 d. užbaigta eksporto procedūra dėl prekių eksporto vilkiku Renault Magnum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prekių eksportą deklaravo MB „Z“. Minėta bendrovė nurodė, kad prekių gabentoja buvo MB „(duomenys neskelbtini)“. Pateikė 2022 m. lapkričio 16 d. tarptautinį krovinio gabenimo važtaraštį CMR, kurio grafose 16 ir 23 nurodytas krovinio vežėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ (uždėtas antspaudas su įmonės rekvizitais), grafoje 25 nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pateiktoje 2022 m. lapkričio 16 d. eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Transporto priemonė ir jos registracijos šalis išvykstant“ nurodytas vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėto vilkiko valstybinės sienos kirtimo data (vairuojant V. I.) sutampa su prekių eksporto užbaigimo data. Tiek važtaraščiuose, tiek prekių eksporto deklaracijose nurodomas vežėjas – MB „(duomenys neskelbtini)“, ant važtaraščių yra šios įmonės antspaudai. Prekės vežamos jos valdoma transporto priemone. MB „Z“ atstovas teisme patvirtino, kad jo įmonės paslaugas užsakė būtent UAB „T“, kuri ir yra nurodyta prekių siuntėju. Negana, to būtent ši įmonė kaip prekių siuntėjas nurodė prekių vežėją MB „(duomenys neskelbtini)“ ir bylai aktualią transporto priemonę, ji, o ne OOO „X“ apmokėjo ir už deklaravimo paslaugas bendrijai „Z“. Liudytojas A. B. nurodė, kad jis net nebuvo nuvykęs prie krovinį vežančios transporto priemonės, atitinkamai nebendravo su jos vairuotoju V. I., visus eksporto deklaracijai reikalingus dokumentus gavo ne iš jo, o iš UAB „T“, su kuriuo V. I. bylos duomenimis neturi jokių sąsajų. Abu transporto deklaracijas pildę asmenys nurodė, kad CMR eksporto deklaracijų pildymo klausimais bendravę ir sutartinius santykius turėję su deklaracijose oficialiai nurodytais juridiniais asmenimis: MB „Z“ bendravo ir eksporto deklaracijai pildyti reikalingus dokumentus gavo UAB „T“, o UAB „L“ prekių vežimo atveju vežėju rūpinosi Kaliningrade veikiantis prekių gavėjas „Y.“ OOO. Nei vienas iš deklarantų atstovų neminėjo jokių komercinių santykių su OOO „X“, kuris, pasak pareiškėjo, bylai aktualiu laikotarpiu vilkiku Nr. (duomenys neskelbtini) vežiojo prekes, vairuojant galimai toje (duomenys neskelbtini) bendrovėje tebedirbančiam V. I.

Iš pačios Bendrijos pateiktų ir VDI papildomai surinktų duomenų matyti, kad dar nuo 2022 m. rudens MB „(duomenys neskelbtini)“ aktyviai rūpinosi V. I. oficialiu įdarbinimu įmonėje, 2022 m. spalio pradžioje teikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (b. l. 64), dar 2022 m. spalio 24 d. pasirašė darbo sutartį su juo (b. l. 60). Tuo tarpu vėlesni V. I. pasirašyti ir kiti MB „(duomenys neskelbtini)“ teikti dokumentai, atsižvelgiant į tam tikrus prieštaravimus juose, kelia didelių abejonių dėl to, ar juose nurodomos faktinės aplinkybės atitinka objektyvią tiesą. Visų pirma 2022 m. lapkričio 3 d. datuojama vilkiko, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, kurios pagrindu neva V. I. asmeniniais tikslais, o ne atlikdamas darbines funkcijas Bendrijos naudai, naudojo vilkiką, sąlygos neatitinka vėliau V. I. 2022 m. sausio 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. Sutartyje nurodoma, kad transporto priemonė išnuomojama už 100 Eur per mėnesį nuomos mokestį. Pažymėtina, kad V. I. nuo 2023 m. sausio 9 d. jau buvo įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal sutartas bei atliekamas darbo funkcijas transporto priemones jau turėjo vairuoti darbdavio naudai. Pačiame skunde taip pat nurodoma, kad vilkiką jis buvo išsinuomojęs iki įdarbinimo MB „(duomenys neskelbtini)“ pradžios. Tuo metu 2023 m. sausio 31 d. jam išrašoma 1000 Eur PVM sąskaita faktūra (kaip galima numanyti, už du mėnesius, kol jis oficialiai nedirbo Bendrijoje), nors pagal pačios sutarties sąlygas jam priklausė sumokėti tik 200 Eur, be to nuomotojui po sutarties pasirašymo turėjo būti sumokėta 500 Eur užstato suma, kurios pilnai būtų pakakę padengti maždaug dviejų mėnesių nuomos iki 2022 m. sausio 31 d. mokestį, numatytą sutartyje. Galiausiai teismas sutinka su VDI argumentais, kad pati sutartis yra akivaizdžiai nuostolinga Bendrijai, nes rinkoje šios rūšies transporto priemonės nuomojamos už 50-100 Eur mokestį dienai, o ne mėnesiui.

Situacijos vertinimui reikšminga ir tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, būdama Bendrijos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria yra susieta jos valdoma transporto priemonė Renault Magnum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai išduota šios licencijos kopija Nr. (duomenys neskelbtini), turėtoja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalimi, neturėjo teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims.

Pareiškėjas nei tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų, kodėl buvo pasirašyta akivaizdžiai nuostolinga Bendrijai vilkiko nuomos sutartis, kai jo vadovaujama įmonė tiek pati vykdydama pervežimų veiklą minėta transporto priemone, tiek nuomodama ją realia rinkos kaina, galėjo gauti ženkliai didesnį pelną.

Aukščiau aptartos aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, kad minėta transporto priemone buvo vežami kroviniai, kurių pervežėjas buvo būtent MB „(duomenys neskelbtini)“, o ją vairuojantis asmuo – nagrinėjamu atveju V. I. krovinius vežė ne savo poreikiams, o atlikdamas darbines funkcijas MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, atlikdamas vairuotojo-ekspeditoriaus darbo funkcijas Bendrijoje, dėl kurių ir buvo sutarta 2022 m. spalio 24 d. darbo sutartyje, nesilaikant šioje sutartyje numatytos sąlygos, kad darbas bus pradėtas tik nuo 2023 m. sausio 9 d. Atlikdamas šias funkcijas jis naudojosi darbdavio ištekliais (transporto priemone), akivaizdžiai pakluso darbo tvarkai, veždamas krovinius į numatytas muitinės procedūrų atlikimo, krovinių pristatymo vietas. Ta aplinkybė, kad nebuvo nustatytas sutartas ar sumokėtas už darbą atlygis, tiek darbdaviui, tiek darbuotojui neigiant įdarbinimo faktą, nešalina nelegalaus darbo fakto. Teismų praktikoje nagrinėjant nelegalaus darbo bylas laikomasi nuostatos, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinus darbo pobūdį, jo trukmę ir pan., tai, kad V. I. nuosekliai ir intensyviai (fiksuota 14 sienos kirtimų vairuojant įmonės vilkiką) vežiojo MB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamas prekes, teismui manyti, kad jis tai darė neatlygintinai, nėra jokio pagrindo.

Teismas neturi pagrindo tikėti pareiškėjo ir V. I. versija, kad jis pervežimų metu oficialiai tebedirbo (duomenys neskelbtini) kompanijoje „OOO X“ ir krovinių pervežimus minėtu vilkiku vykdė jos naudai. Nelegalaus darbo bylose darbuotojai dažnai teikia paaiškinimus, naudingus darbdaviui ir dėl įvairių priežasčių yra suinteresuoti slėpti darbo santykių faktą, Atsižvelgiant į tai, kad V. I. rašytinius paaiškinimus bylai teikė išimtinai per pareiškėją, jų turinys vertintinas kritiškai, juolab atsižvelgiant, kad V. I. savo rašytiniame paaiškinime tik lakoniškai pakartojo viso tyrimo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodomą gynybinę versiją, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, kokiomis aplinkybėmis važtaraščiuose, kurie buvo teikiami pasienio pareigūnams, muitinės pareigūnams, muitinės tarpininkams (deklarantams), atsirado įrašai apie krovinio vežėją MB „(duomenys neskelbtini)“ ir net šios įmonės antspaudai. Pažymėtina, kad šito negalėjo paaiškinti pačios MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys. Nepaisant to, organizuodami teismui V. I. rašytinius paaiškinimus, nematė reikalo, kad apie šią aplinkybę savo rašytiniuose paaiškinimuose išsamiau pasisakytų V. I. Skunde nurodoma pareiškėjo versija, kad neterminuotam laikui išnuomojant (pagal nuomos sutarties nuostatas) transporto priemonę, joje būtų buvę palikti bendrovės veiklai reikšmingi spaudai, kuriais neva galėjo pasinaudoti V. I., visiškai neįtikinama. Juolab teismui nesuprantama, kad šiuo klausimu Bendrijos atsakingi asmenys per daugiau nei metus laiko, kol V. I. dirbo jų Bendrijoje (VSDFV duomenimis, nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d.), žinodami apie atliekamą VDI tyrimą, būdami susipažinę su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, bylinėdamiesi dėl paskirtų nuobaudų teismuose, negavo jokio paaiškinimo iš V. I., kaip ant bylai aktualių važtaraščių atsirado jų įmonės antspaudai, juolab nesprendė asmens atsakomybės klausimo, jei važtaraščiai V. I. ar kitų asmenų buvo klastojami, melagingai nurodant, kad prekės vežamos MB „(duomenys neskelbtini)“.

VDI patikrinimo metu surinkti dokumentai dėl prekių pervežimo, Muitinės departamento ir Lietuvos transporto saugos administracijos pateikti duomenys rodo, kad faktinis pervežimų vykdytojas buvo MB „(duomenys neskelbtini)“, o pareiškėjo teiginiai, kad jiems apie jokius bylai aktualius pervežimus MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra žinoma, teismo vertinimu, neatitinka tikrovės.

Pagal surinktus prekių pervežimo dokumentus prekių vežėju buvo MB „(duomenys neskelbtini)“, o ne V. I. asmeniškai ar jo ankstesnis darbdavys (duomenys neskelbtini) įmonė OOO „X“. Pažymėtina, kad V. I. niekada nesikreipė į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl kelionės leidimų išdavimo ir neturėjo licencijos vežti krovinius. Juolab to negalėjo daryti jo ankstesnis darbdavys – (duomenys neskelbtini) įmonė OOO „X“, kadangi jokių prekių per Lietuvą vežti negalėjo dėl taikomų ekonominių sankcijų Rusijai, priešingu atvejų būtų buvę sulaikyti tiek kroviniai, tiek pati transporto priemonė. Ta aplinkybė, jog visais keturiolika atveju V. I. su MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu vilkiku nekliudomas kirto Lietuvos sieną, teikė krovinius muitinei, sėkmingai juos deklaravo, nepalieka teismui abejonių, kad jis veikė ne OOO „X“ vardu, o MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir jos naudai. Kroviniai buvo gabenami MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, naudojant šiai įmonei priklausančią transporto priemonę ir licenciją, su šios transporto priemonės vairuotoju Bendrija jau buvo pasirašiusi darbo sutartį, buvo tvarkomi reikiami dokumentai, leidžiantys teisėtai vykdyti pervežimų veiklą (95 kodas, kvalifikacijos pažymėjimas, vairuotojo liudijimas, kuris gautas tik 2023 m. sausio 13 d.). Siekdamas teisėto darbo Lietuvoje, dėdamas pastangas atlikti reikiamas procedūras, gauti leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje, pats V. I. neturėjo jokio pagrindo rizikuoti būsimu darbu ir gerais santykiais su darbdaviu, savo iniciatyva vežiodamas krovinius būsimo darbdavio vardu be jo žinios, klastodamas ar padėdamas klastoti kitiems asmenims krovinių pervežimo dokumentus.

Atitinkamai tai, kad V. I. beveik visus 2023 metus sėkmingai dirbo Bendrijoje, nekeliant jokio jo atsakomybės klausimo dėl neva neteisėto veikimo pervežant krovinius 2022 m. lapkričio 9 d. – 2023 m. sausio 4 d. laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (apie VDI atliekamą tyrimą, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus važtaraščius, eksporto deklaracijas Bendrijai turėjo būti žinoma dar nuo 2023 m. pradžios), taip pat teismui nepalieka abejonių, kad pervežimai iš tiesų buvo atliekami su MB „(duomenys neskelbtini)“ žinia, o V. I. veikė ne savo asmeniniais ar savo ankstesnio darbdavio, o MB „(duomenys neskelbtini)“ interesais.

Apibendrindamas surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad pagal surinktus byloje duomenis VDI pagrįstai vertino, jog esant 2022 m. spalio 24 d. sudarytai darbo sutarčiai, pagal kurią (duomenys neskelbtini) pilietis V. I., gimęs (duomenys neskelbtini), turėjo pradėti dirbti 2023 m. sausio 9 d., tačiau nepaisant to nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. sausio 4 d. jam buvo neteisėtai leista Bendrijos naudai dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie V. I. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. I. darbas vertintinas kaip nelegalus. Tokiu būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. G. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirtina bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Skundžiamu nutarimu R. G. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti 3000 eurų dydžio bauda.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam pagrįstai skirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. G. skundo netenkinti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-462-2023 (ROIK: 23208698128) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.