Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-18 · Byla Nr. ATP-1203-626/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
ATP-1203-626/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06185-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-1203-626/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06185-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.; 2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, kuria nutarta R. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo panaikinimo netenkinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2015 m. kovo 17 d., 15.45 val., Vilniuje, Antakalnio – Šilo g., vairuodamas automobilį įvažiavo į reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, susidūrė su automobiliu, sukančiu į kairę (išvažiuojančiu iš sankryžos) ir taip apgadino abu automobilius bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimi R. K. skundas dėl 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo panaikinimo netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmestas jo skundas ir bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad įvažiavo į sankryžą degat žaliam šviesoforo signalui ir tuo metu kitas automobilis, su kuriuo susidūrė, atlikdamas posūkį į kairę kirto jo judėjimo liniją. Teigia, kad autoįvykio kaltininkė yra automobilio „Opel Corsa“ vairuotoja.

Nesutinka su teismo išvada, kad jis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Mano, kad liudytojų parodymai vertinti netinkamai. Pažymi, kad liudytojas M. M. nurodė, kad tik po įvykio pažvelgė į sankryžą ir pamatė susidūrusius automobilius, todėl jo parodymai apie degantį šviesoforo draudžiamą signalą yra tik prielaida. Pažymi, kad liudytojas M. M. iš karto po įvykio aiškino, kad mirksint žaliam šviesoforo signalui jis padidino greitį ir įvažiavo į sankryžą bei susidūrė su „Opel Corsa“ automobiliu jau degant raudonam šviesoforo signalui. O teisme jau nurodė, kad matė automobilius jau po susidūrimo ir tada jau degė raudonas šviesoforo signalas. Nurodo, kad teismas nesiaiškino, kodėl šio liudytojo nurodytos aplinkybės iš karto po įvykiui ir teisme esmingai skiriasi.

Nurodo, kad niekas neanalizavo laikotarpio, kai degė geltonas šviesoforo signalas ir kur tuo metu bei kokiu atstumu sankryžoje buvo automobiliai.

Teigia, kad liudytojos A. P. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes ji laukė padaryti posūkį būdama ne sankryžoje, nes pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui 2 transporto priemonės pajudėjo, o tada ir A. P. pradėjo atsargiai važiuoti, nes kaip ji nurodė, kad negalėjo stovėti sankryžoje. Mano, kad jei du automobiliai pajudėjo tik pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, tai A. P. jau negalėjo išvažiuoti į sankryžą, nes mirksint žaliam šviesoforo signalui ji privalėjo likti stovėti prie STOP linijos. Mano, kad trys automobiliai sankryžoje tilpti negalėjo. Remiasi KET 157 punkto taisykle, Kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę <...>. Mano, kad šiuo atveju nebuvo išsiaiškintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės ir nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo. Nurodo, kad nesant neginčijamų įrodymų, kad jis padarė KET pažeidimą, jis negali būti ir traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimai į skundą nepateikti.

Skundas netenkinamas.

R. K. neneigia buvus eismo įvykį, tačiau neigia kaltę dėl eismo įvykio kilimo, t. y. neigia padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas, kad jo kaltė nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais R. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia teismo išvadas; visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal formuojamą teismų praktiką, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą bei faktą, kad asmuo yra padaręs su įvykiu susijusius KET pažeidimus.

Ginčydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinės teisės pažeidimo padarymą, apeliantas nurodo, kad nėra surinkta įrodymų dėl šio administracinės teisės pažeidimo padarymo ir nėra įrodyta jo kaltė, nes faktas, kad jis į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui grįstas prieštaringais liudytojo M. M. ir nukentėjusiosios A. P. parodymais.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

R. K. nubaustas už KET 165 punkto pažeidimą. Šiame punkte įtvirtinta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

Byloje nustatytos tokios eismo įvykio aplinkybės: 2015 m. kovo 13 d., apie 15,45 val., Vilniaus m., Šilo-Antakalnio g., šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, R. K. vairuojamas automobilis „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojui Šilo gatve per sankryžą su Antakalnio gatve važiuojant tiesiai, susidūrė su automobiliu „Opel Corsa“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. P.. Automobiliui „VW Passat“ apgadintas priekinis dešinys kampas, žibintas ir radiatoriaus grotelės; automobiliui „Opel Corsa“ apgadintas priekinės kairės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinės kairės pusės sparnas, užpakalinis buferis, šoninis užpakalinės kairės pusės stiklas (b. l. 8, 9, 18). Eismo įvykio vietoje užfiksuoti 21 m ilgio automobilio „VW Passat“ ratų stabdymo pėdsakai, kurių pradžia buvo prie „Stop“ linijos“, Šilo gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Smėlio gatvės, antroje eismo juostoje, pabaiga – ties priekiniais automobilio ratais. 2,4 m atstumu nuo pabaigos užfiksuotas stabdymo pėdsakų pokrypis į dešinę (b. l. 18). Specialisto išvadoje nurodyta, kad įvertinus eismo įvykio vietoje užfiksuotus automobilio „VW Passat“ ratų stabdymo pėdsakus galima teigti, kad betarpiškai prieš stabdymą automobilis judėjo apie 71 km/h greičiu. Šiuo atveju galima tik teigti, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas R. K. veiksmai,-važiavo viršydamas leistiną maksimalų greitį, dėl ko sankryžoje atsitrenkė į priešpriešiais kairiu posūkiu važiavusio ir kliūtį sudariusio A. P. vairuojamo automobilio „Opel“ dešinį šoną, kada vairuotojas R. K. važiuodamas nedidesniu kaip 50 km/h greičiu tokią galimybę būtų turėjęs, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad nesant duomenų, kokiam šviesoforo signalui degant Šilo-Antakalnio g. Sankryžoje įvyko automobilių susidūrimas, nustatyti techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti negalima (b. l. 49-54).

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas nustatė, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo apelianto veiksmai, o būtent tai, kad jo vairuojamas automobilis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Su šia teismo išvada apeliantas nesutinka ir teigia į sankryžą įvažiavęs degant žaliam šviesoforo signalui. Šią apelianto versiją paneigia liudytojo M. M. parodymai teisme, kad jo dėmesį atkreipė automobilio garsas, o atvažiuojantį taksi automobilį pamatė vėliau, kad matė, atlekiantį automobilį ir patį smūgį bei, kad atsiradusio garso metu, stabdymo metu (dar nepamačius automobilio), taigi ir smūgio metu degė raudonas šviesoforo signalas. Smūgio metu „Opel Corsa“ judėjo. Rašytiniame paaiškinime iš karto po įvykio M. M. nurodė, kad stovėjo laukdamas autobuso Šilo tilto stotelėje ties technologijų ir dizaino kolegija. Autobusas vėlavo, todėl žiūrėjo Šilo gatvės kryptimi. Matė kaip iš Šilo gatvės į sankryžą įvažiavo vienas automobilis, o paskui jį automobilis „Opel Corsa“. Pirmasis automobilis padarė kairį posūkį ir „Opel“ bandė sukti iš paskos, nes negalėjo likti sankryžoje nepabaigęs manevro. Manevro pabaigoje jau buvo užsidegęs raudonas šviesoforo signalas. Manevro nebaigė, nes įvyko susidūrimas su iš Šilo gatvės dideliu greičiu atvažiavusius taksi automobiliu. Atkreipė dėmesį į situaciją dėl automobilio didelio garso dideliu greičiu važiuojant ir stabdant automobilį. Nurodė, kad tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, liudytojo nurodytos aplinkybės iš karto po įvykio neprieštarauja jo paaiškinimui teisme. Be to, jas patvirtina ir nukentėjusiosios paaiškinimas teisme, kad ji į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, prieš ją dar buvo dvi transporto priemonės, kurios pirmos pasuko į kairę jau pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui. Tada ir ji pajudėjo nedideliu greičiu į priekį, nes negalėjo pasilikti sankryžoje. Judėjo lėtai, nes dėmesį buvo sutelkusi į pėsčiuosius ir, ar nėra priešpriešiais atvažiuojančių automobilių. Taksi automobilio nematė, tik bebaigiant manevrą išgirdo stabdymo garsą ir pajuto smūgį į jos automobilio galinę dalį. Rašytiniame paaiškinime ji taip pat nurodė, kad matė kaip jai stovint sankryžoje įsijungė geltonas šviesoforo signalas, tačiau ji turėjo užbaigti manevrą, jį baigiant išgirdo kito automobilio stabdymo garsą ir pajuto smūgį į jos automobilio užpakalį (b. l. 19). Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, kad R. K. į sankryžą įvažiavo degant draudžiama šviesoforo signalui, kuris pagal KET yra geltonas arba raudonas. Minėta, kad nukentėjusioji rašytiniame paaiškinime nurodė, kad sukti iš sankryžos pradėjo jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui, o liudytojas M. M. paaiškino, kad stabdymo garsą ir taksi automobilį įvažiuojantį į sankryžą matė jau degant raudonam šviesoforo signalui. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad R. K. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Liudytojo M. M. ir nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, detalūs ir sutampantys tarpusavyje. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų šių asmenų parodymus laikyti neobjektyviais, todėl pirmosios instancijos teismas jai vadovavosi pagrįstai.

Atmestinas apelianto argumentas, kad nukentėjusioji negalėjo į sankryžą įvažiuoti mirksint žaliam šviesoforo signalui. Mirksintis žalias šviesoforo signalas leidžia eismą tik įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas (KET 73.3). O KET 162 punkte nustatyta, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Iš aukščiau minėtų nukentėjusiosios ir liudytojo M. M. parodymų matyti, kad nukentėjusioji į sankryžą įvažiavo esant žaliam šviesoforo signalui, jai laukiant savo eilės atlikti manevrą (pasukti į kairę) užsidegė geltonas (draudžiantis) šviesoforo signalas, o pagal esamą teisinį reguliavimą, nukentėjusioji galėjo iš sankryžos išvažiuoti ir degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad apylinkės teismas, iš esmės laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino bylos įrodymus, ir teisingai nustatė, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl R. K. veiksmų, kuris į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 165 punktą, t. y. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinės atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė