Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. liepos 1 d.:

5.1.1. 2019 m. vasario 8 d. atvyko iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 sektoriaus į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K), buvo uždarytas į kamerą Nr. 205, kurios plotas – 6,9 m² (1 asmuo kameroje);

5.1.2. nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. kovo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 350, kurios plotas – 8,09 m² (1 arba 2 asmenys kameroje);

5.1.3. 2019 m. kovo 5 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

5.1.4. 2019 m. kovo 7 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 223, kurios plotas – 6,83 m² (1 asmuo kameroje);

5.1.5. nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 266, kurios plotas – 7,74 m² (1 arba 2 asmenys kameroje);

5.1.6. 2019 m. kovo 28 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

5.1.7. 2019 m. balandžio 4 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Vilniaus pataisos namus (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 206, kurios plotas – 6,9 m² (1 asmuo kameroje);

5.1.8. nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 319, kurios plotas – 7,78 m² (1 asmuo kameroje);

5.1.9. 2019 m. gegužės 17 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus – atvirosios kolonijos 3-ąjį sektorių.

5.2. Pareiškėjas Lukiškių TI-K teikė skundus dėl paimtos patalynės ir čiužinio bei dėl nugaros skausmų ir sveikatos priežiūros paslaugų (skundai: 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 1 d., 2019 m. kovo 2 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. kovo 16 d., 2019 m. kovo 17 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 19 d., 2019 m. kovo 20 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. kovo 22 d., 2019 m. kovo 23 d., 2019 m. kovo 24 d., 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. kovo 27 d., 2019 m. balandžio 13 d., 2019 m. balandžio 17 d.)

5.3. Lukiškių TI-K pateikė pareiškėjui atsakymus į pareiškėjo skundus (2019 m. kovo 5 d. raštas Nr. 96-1357 „Dėl čiužinio“, 2019 m. kovo 18 d. raštas Nr. 96-1009 „Dėl E. V. skundo“, 2019 m. kovo 21 d. raštas Nr. 96-1142 „Dėl patalynės“, 2019 m. kovo 28 d. raštas Nr. 96-1239 „Dėl patalynės“, 2019 m. kovo 29 d. raštas Nr. 96-1261 „Dėl patalynės“, 2019 m. kovo 29 d. raštas Nr. 96-1260 „Dėl patalynės“, 2019 m. kovo 29 d. raštas Nr. 96-1256 „Dėl patalynės“, 2019 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 96-1353 „Dėl patalynės“, 2019 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 96-1352 „Dėl patalynės“, 2019 m. balandžio 8 d. raštas Nr. 96-1542 „Dėl patalynės“, 2019 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 96-1390 „Dėl patalynės“, 2019 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 96-1429 „Dėl sveikatos priežiūros“, 2019 m. balandžio 18 d. raštas Nr. 96-1549 „Dėl patalynės“, 2019 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 96-1652 „Dėl patalynės“, 2019 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 96-1638 „Dėl patalynės“, 2019 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 96-1629 „Dėl patalynės išdavimo“, 2019 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 96-1774 „Dėl patalynės“, 2019 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 96-1757 „Dėl patalynės išdavimo“) nurodė, kad vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktu į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, kartu nurodant, kad „patalynė“ apima ne tik užvalkalus, bet ir čiužinį, pagalvę bei antklodę, paaiškino situaciją dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

6. Iš atsakovės teismui pateiktų pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad:

6.1. (duomenys neskelbtini).

6.2. (duomenys neskelbtini).

6.3. (duomenys neskelbtini).

6.4. (duomenys neskelbtini).

6.5. (duomenys neskelbtini).

6.6. (duomenys neskelbtini).

6.7. (duomenys neskelbtini).

6.8. (duomenys neskelbtini).

6.9. (duomenys neskelbtini).

6.10. (duomenys neskelbtini).

6.11. (duomenys neskelbtini).

6.12. (duomenys neskelbtini).

6.13. (duomenys neskelbtini).

6.14. (duomenys neskelbtini).

6.15. (duomenys neskelbtini).

6.16. (duomenys neskelbtini).

6.17. (duomenys neskelbtini).

6.18. (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama CK ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

8. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

9. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

10. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

11. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

12. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, kuris sukelia ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02). Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-727-552/2017, A-4543-520/2017).

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A438-336/2012, A-3693-502/2017, A-2206-1062/2018, A-232-822/2018).

14. Pareiškėjo teigimu, atliekant bausmę Lukiškių TI-K buvo kankinamas, nes nebuvo išduodama patalynė, visą dieną tekdavo sėdėti arba stovėti, be galimybės atsigulti, todėl kentė nugaros skausmus, be to, esant mažam kameros plotui negalėjo kameroje pasivaikščioti.

15. Bylos duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. liepos 1 d. bausmę atliko Lukiškių TI-K kamerose Nr. 205 (plotas – 6,9 m², buvo vienas kameroje), Nr. 350 (plotas – 8,09 m², buvo ir dviese kameroje), Nr. 223 (plotas 6,83 m², buvo vienas kameroje), Nr. 266 (plotas Nr. 7,74 m², buvo vienas kameroje), Nr. 206 (plotas – 6,9 m², buvo vienas kameroje), Nr. 319 (plotas 7,78 m², buvo vienas kameroje).

16. Ginčo laikotarpiui aktualių Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Atitinkamai ne mažesnio 3,6 kv. m ploto reikalavimas buvo nustatytas ir atsakovės nurodytame Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktyje. Teismo vertinimu, pareiškėjui nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. liepos 1 d. bausmę atliekant Lukiškių TI-K kamerose, jų plotas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtent, kad pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalus gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimų.

18. Teismas pažymi, kad Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte yra nurodyta, jog patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, aiškiai išskirta, kas yra priskiriama patalynei: antklodė, čiužinys, patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei), pagalvė ir rankšluostis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Be to, Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto nuostata, jog „patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui“ taikoma visiems į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems, nepriklausomai nuo to, kokio BVK straipsnio, dalies, punkto pagrindu jie buvo perkelti į kamerų tipo patalpas. Taigi, pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą iš nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, patalynė (įskaitant čiužinį) galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų, kad dienos metu neišduodama patalynė ir čiužinys, neteisėtumą.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl dienos metu neišduotos patalynės bei čiužinio ir dėl to kenčiamų nugaros skausmų, pažymi, kad įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, kritiškai vertintini minėti pareiškėjo teiginiai. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esantys įrašai patvirtina (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas buvo konsultuotas sveikatos priežiūros tarnybos specialistų dėl (duomenys neskelbtini). Atitinkamai buvo skirti vaistai (duomenys neskelbtini), tačiau, kad nuolat kentė nugaros skausmus, sąlygotus negalėjimu dienos metu atsigulti, byloje pateikti pareiškėjo sveikatos istorijos įrašai, nepatvirtina. Pažymėtina, kad pagal gydytojo rekomendacijas vienkartinis leidimas patalynei duotas dėl (duomenys neskelbtini).

20. Pažymėtina, jog atsakovė, siekdama garantuoti pareiškėjo sveikatos apsaugą, užtikrino jo gydymą ir suteikė reikiamą pagalbą, t. y. buvo adekvačiai užtikrinama pareiškėjo sveikata ir gerovė. Pareiškėjas nenurodė kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadas, kad įvardinti nugaros skausmai atsirado dėl prastų kalinimo sąlygų, todėl pretenzijos dėl sukeltų pasekmių sveikatai vertinamos kaip neįrodytos ir nepagrįstos. Darytina išvada, kad šiuo atveju priežastinis ryšys, nei faktinis, nei, juo labiau, teisinis, tarp atsakovės veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos dėl nugaros skausmų neegzistavo.

21. Ginčui aktualiu laikotarpiu BVK 7 straipsnyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Vidaus tvarkos taisyklių 7 punkte, be kita ko, nurodyta, kad su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

22. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų sąlygų laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Konvencijos 3 straipsnyje nurodyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

23. Teismas pažymi, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose kalintiems asmenims patalynė ir čiužinys išduodami tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, yra imperatyviai nurodyta Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų – ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo nurodyti nusiskundimai ir sveikatos negalavimai buvo įvertinti sveikatos priežiūros specialistų, atitinkamai buvo suteiktos konsultacijos ir skirti vaistai, juolab, dėl nugaros skausmų – pareiškėjas gydytas LAVL. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadas, kad pareiškėjui nurodytuoju laikotarpiu vykdant gydytojų rekomendacijas, būtų buvusi būtinybė dienos metu kameroje turėti patalynę ir čiužinį, kad galėtų atsigulti, byloje nenustatyta.

24. Teismas nagrinėjamos bylos ginčo dalyko kontekste užtikrinant tinkamas bausmės atlikimo sąlygas nevertina pareiškėjui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo, kadangi tai yra civiliniai teisiniai santykiai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, iš jų kylantys ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.

25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, lėmusius neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovo atstovai būtų sąmoningai siekę sutrikdyti pareiškėjo sveikatą, į bylą nepateikta.

26. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš atsakovės negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.