- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-202-378/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Jolita Cirulienė
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties pareiškimo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006-04-25 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1770-375/2006 vykdymo tvarkos išaiškinimo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui klausimu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis R. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-23 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1770-375/2006, kurio pagrindu 2006-04-25 buvo išduotas vykdomasis raštas, vykdymo tvarką.
Teismas, priėmęs pareiškėjo pareiškimą, siuntė jį suinteresuotam asmeniui Tautvydo Jasučio IĮ pareiškime nurodytu adresu, tačiau dokumentai į teismą grįžo neįteikti su žyma, jog nurodytu adresu Tautvydo Jasučio IĮ nėra (b.l.27-28). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyti tikslų suinteresuoto asmens adresą yra pareiškėjo pareiga (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), teismas 2007-07-03 nutartimi, nustatė pareiškėjui terminą minėtam procesinio dokumento trūkumui pašalinti (CPK 115 str. 2 d. ir 3 d.) ir išaiškino pareiškėjui, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, viešo paskelbimo būdu, paskyrus kuratorių, kitais CPK nurodytais būdais, o įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais - telekomunikacijų galiniais įrenginiais (CPK 117-132 str.), todėl, pareiškėjui nežinant tikslaus suinteresuoto asmens adreso, pasiūlė jam pasirinkti vieną iš paminėtų įteikimo būdų ir apie tai nedelsiant informuoti teismą.
Šalies argumentai
2007-07-23 pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimą (b.l.32), kuriame nurodė, jog pareiškime pareiškėjas nurodė tikslų Tautvydo Jasučio IĮ buveinės adresą, ką patvirtina teismui pateiktas 2007-05-21 Juridinių asmenų registro išrašas (b.l.34-35), todėl visi procesiniai dokumentai šiai įmonei įteiktini Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (CPK 122 str.). Jeigu procesinių dokumentų nepavyksta įteikti CPK 123 sr. 4 d. nustatyta tvarka, pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 123 str. 3 d. ir 4 d., prašė įteikti šiuos dokumentus suinteresuoto asmens vadovui T. J. ar jo sutuoktinei D. J. jų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresais (b.l.36-37). Pareiškėjas taip pat prašė teismo išnagrinėti pareiškimą rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškimai dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo nagrinėjami supaprastinta tvarka (CPK 593 str. 2 d., 442 str. 14 p., 579 str.), tuo labiau, kad sprendimo vykdymo tvarką turi išaiškinti ne suinteresuoti asmenys, o teismas (CPK 589 str. 1 d.), priešingu atveju teismas pažeistų CPK 7 str. 1 d., nes būtų vilkinimas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas.
Teismas, priėmęs pareiškėjo paaiškinimą, procesinius dokumentus siuntė suinteresuoto asmens vadovo T. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b.l.46-47), tačiau dokumentai į teismą grįžo neįteikti su žyma, jog „šiuo adresu firmos nėra“. Todėl, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas 2007-10-25 nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą suinteresuoto asmens adresui pateikti arba pasirinkti kitokį procesinių dokumentų teikimo būdą (CPK 111 str.2 d. 2 p., 3 str. 6 d.) bei išaiškino pareiškėjui, jog nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, pareiškimas bus paliktas nenagrinėtu (CPK 115 str. 2 d. ir 3 d.).
2007-11-23 pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog tai, kad teismui nepavyksta suinteresuotam asmeniui registruotu paštu įteikti procesinių dokumentų, nesąlygoja pareiškimo formos ir turinio trūkumų, o procesinių dokumentų įteikimo būdą pasirenka ne pareiškėjas, o teismas (CPK 117 str. 1 d.). Pareiškėjas pakartotinai išdėstė 2007-07-23 paaiškinimo argumentus, papildomai nurodydamas, jog teismas procesinius dokumentus siuntė tik Tautvydo Jasučio IĮ, tačiau nesiėmė jokių priemonių procesinius dokumentus tinkamai įteikti Juridinių asmenų registre nurodytam administracijos vadovui arba valdymo organo nariams, kaip fiziniams asmenims, taip pat ir pilnamečiams jų šeimos nariams. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nepavykus įteikti procesinių dokumentų nuolat gyvenantiems šeimos nariams, galima juos įteikti kitais alternatyviais CPK 123 str. 3 d. nurodytais būdais: namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui arba darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą nutarė laikyti nepaduotu ir jį grąžinti.
Teismas nurodė, kad 2007-10-25 nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti trūkumus - nurodyti suinteresuoto asmens Tautvydo Jasučio IĮ adresą arba pasirinkti kitą įstatymu reglamentuotą procesinių dokumentų įteikimo būdą, tačiau nustatytu terminu trūkumai pašalinti nebuvo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo pirmosios instancijos teismo 2007-11-22 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį po to, kai pareiškimo priėmimo klausimas jau buvo išspręstas ir teismas šį pareiškimą jau buvo priėmęs, pažeidė CPK 115 str. 1, 4 d. ir CPK 3 str. 1 d., kadangi procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu galima naudotis tik iki procesinio dokumento priėmimo momento (CPK 115 str. 1 d.), o CPK 115 str. 4 d. draudžia naudotis trūkumų šalinimo institutu, jeigu trūkumai nedaro jokios esminės įtakos procesinio dokumento galiojimui (CPK 115 str. 4 d.). Todėl akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kartu pažeidė ir CPK 3 str. 1 d. įtvirtintus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad antstolis nenurodė suinteresuoto asmens adreso, kadangi pareiškėjas tikslų Tautvydo Jasučio IĮ buveinės adresą nurodė, ką patvirtina teismui pateiktas 2007-05-21 Juridinių asmenų registro išrašas (b.l.34-35). Be to, pareiškėjas papildomai teismui pateikė išrašus apie suinteresuoto asmens vadovo T. J. ar jo sutuoktinės D. J. deklaruotas gyvenamąsias vietas (b.l.36-37). Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas pateikė teismui visus duomenis apie suinteresuoto asmens adresą, o 2007-11-06 paaiškinime (b.l.59) kartu nurodė ir procesinių dokumentų įteikimo būdus ir tvarką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 7 str. 1 d., 185 str. 1 d., 265 str. 1 d., kadangi: pirma, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str. 1 d.) - juridinių asmenų ir gyventojų registro išrašus (gyventojų registro išrašą apie Tautvydo Jasučio IĮ savininko pilnametės šeimos narės - sutuoktinės D. J. deklaruotą gyvenamąją vietą); antra, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių (CPK 265 str. 1 d.) – kad juridiniam asmeniui visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 str. 2 d.), ir jeigu teismas nėra informuojamas apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu (Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu) ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.); trečia, pažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarką, nes nesiėmė priemonių procesiniams dokumentams tinkamai įteikti (CPK 117 str. 1 d., 122 str. 2 d., 123 str. 3, 4 d.) Juridinių asmenų registre nurodytam administracijos vadovui arba valdymo organo nariams, kaip fiziniams asmenims, taip pat ir pilnamečiams jų šeimos nariams, neatsižvelgė į tai, kad jeigu nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų minėtiems subjektams, procesinius dokumentus galima įteikti kitais alternatyviais CPK 123 str. 3 d. nurodytais būdais: namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui arba darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.).
Pareiškėjo nuomone, teismas nesiėmė visų CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, t.y. ne tik neišnagrinėjo bylos per CPK 593 str. 2 d. nustatytą 7 dienų nuo pareiškimo gavimo terminą, bet ir, pažeisdamas CPK 115 str. 4 d., naudojosi trūkumų šalinimo institutu, kai procesinis dokumentas jau buvo priimtas, civilinė byla pradėta, o nutartyse minimi trūkumai nedarė jokios esminės įtakos procesinio dokumento galiojimui. Tokiu būdu buvo pažeistas proceso koncentracijos principas - siekis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str. 1 d.). Pareiškėjas nurodo, jog antstolis be sprendimo vykdymo išaiškinimo negali vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl proceso vilkinimas ne tik pažeidžia valstybės, kurios naudai yra vykdomas išieškojimas, teisėtus interesus, bet ir riboja antstoliui galimybę vykdyti CPK 634 str. 1 d. numatytą pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
Pareiškėjo nuomone, teismas, išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, taip pat pažeidė CPK 582 str. 2 d. reikalavimą išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškimai dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo nagrinėjami supaprastinta tvarka (CPK 593 str. 2 d., 442 str. 14 p., 579 str.), tuo labiau, kad sprendimo vykdymo tvarką turi išaiškinti ne suinteresuoti asmenys, o būtent teismas (CPK 589 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis R. V. CPK 589 str. nustatyta tvarka su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Šį pareiškimą teismas priėmė rezoliucija, todėl laikytina, kad iškėlė civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Skundžiama nutartimi teismas šį pareiškimą nutarė laikyti nepaduotu ir jį grąžinti. Kolegija konstatuoja, kad galiojančios procesinės teisės normos nenumato galimybės jau priimtą ieškinį ar pareiškimą grąžinti jį padavusiam asmeniui. Esant tam tikroms procesinėms sąlygoms toks procesinis dokumentas gali būti paliktas nenagrinėtu, o ne grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta, todėl naikintina.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis, kreipdamasis į teismą, vykdė visus CPK reikalavimus ir nurodė suinteresuoto asmens Tautvydo Jasučio IĮ adresą (b.l.3). Išsiuntus procesinius dokumentus šiuo adresu paaiškėjo, kad įmonės ten nėra (b.l.27,28). 2007 m. liepos 03 d. nutartimi teismas įpareigojo antstolį patikslinti suinteresuoto asmens adresą (b.l.29), antstolis šią nutartį vykdė, pateikė teismui ne tik patikslintą įmonės , bet jos savininko T. J. bei jo žmonos gyvenamąją vietą (b.l.32-37). Nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus siuntė tik įmonei (b.l.46-47,51), tačiau galimybe įteikti juos įmonės savininkui arba jo sutuoktinei nepasinaudojo. 2007-10-25 nutartimi teismas pakartotinai įpareigojo antstolį pateikti suinteresuoto asmens adresą arba pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą (b.l.56). Antstolis rašytiniu paaiškinimu nurodė teismui dėl galimų įteikimo būdų (b.l.59), vienok teismas sprendė, jog pareiškėjas nepašalino pareiškimo trūkumų.
Kolegija konstatuoja, kad CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais CPK nustatytais būdais. Analizuojant minėtą teisės normą, akivaizdu, kad įstatymas nenurodo vieno prioritetinio procesinių dokumentų įteikimo būdo, bet leidžia teismui pasirinkti jo sprendimu vieną labiausiai efektyvų dokumentų įteikimo būdą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo prerogatyva yra spręsti koks konkretus procesinių dokumentų įteikimo būdas naudotinas kiekvienu konkrečiu atveju. Tuo įstatymo leidėjas leidžia užtikrinti, kad civilinės bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas dėl šalies neatvykimo į teismo posėdį. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad antstolis nurodė visus jam žinomus suinteresuoto asmens bei pilnamečių jo šeimos narių adresus, taip pat nurodė teismui visus galimus įteikimo būdus. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškimas yra paduotas su trūkumais, o turėjo imtis priemonių parinkti esamoje situacijoje tinkamą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos pažeidė procesines teisės normas, nesilaikė kooperacijos principo (CPK 8 straipsnis), todėl priėmė neteisėtą nutartį.
Dėl išdėstytų motyvų atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas perduotinas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.