Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2S-527-513/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2S-527-513/2021
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00191-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Ieškovas
E. P.
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“, G. L., V. L.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Modernsta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-527-513/2021Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00191-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. P. ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“, G. L., V. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modernsta“ dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kartografiniai projektai“, G. L., V. L., V. K., A. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. P. ieškiniu prašo nustatyti atsakovei UAB „Modernsta“, tretiesiems asmenims V. K., A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 0,9776 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlygintinį kelio servitutą už vienkartinę 6 000 Eur kompensaciją – leisti kitiems asmenims eiti ir važiuoti 4,0 m pločio keliu, kurio ilgis 60,0 m, bendras servituto plotas – 240 kv. m, plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2021 m. kovo 5 d. parengtą žemės sklypo plano projektą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę UAB „Modernsta“ netrukdyti ieškovui ir jo kontrahentams privažiuoti prie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype pastatytų ir (ar) statomų namų, taip pat uždrausti įrengti bet kokias kliūtis įvažiuoti į keliuką, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Modernsta“ atsiliepimu prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, be to, ieškovo sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kurios yra suformuotas ir įrengtas tiesioginis įvažiavimas į sklypą. Taip pat ieškovo sklypas ribojasi su jau egzistuojančiu kelio servitutu pagal vakarinę žemės sklypo dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi netenkintas ieškovo E. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

5. Teismas vertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes ieškovas pasirinko įstatyme numatytą asmens pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. pareiškė ieškinį dėl kelio servituto nustatymo, ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiami ieškinio reikalavimai, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.

6. Teismas konstatavo, jog ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog tenkinus ieškinio reikalavimą ir nustačius prašomą kelio servitutą ieškovas ar kiti suinteresuoti asmenys neturės galimybės naudotis kelio servitutu, t. y. kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba taps neįmanomas. Teismas nurodė, jog vien aplinkybė, kad atsakovė iki šalių ginčo išsprendimo galbūt ketina riboti galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, atitinkamą sklypo dalį užtverdama metaline grandine, savaime nereiškia, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo atveju šios kliūtys negalės būti pašalintos protingumo kriterijus atitinkančiomis sąnaudomis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pažymėjo, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne tik užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, bet ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius ir (ar) neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Teismas nurodė, jog ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo, todėl ieškovo patekimo į jam priklausantį žemės sklypą galimybės sudaro šios bylos įrodinėjimo dalyką, o šioje proceso stadijoje teismas netiria pateiktų rašytinių įrodymų, negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos.

8. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu atsižvelgtina į tai, kad iš byloje pateiktų aerofotonuotraukų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su keliu Nr. 2312 ((duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta gretimybė 7-8) ir (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plane pažymėtos gretimybės 3-4, 4-5, 5-7). Teismas konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad iki bylos išnagrinėjimo ieškovas iš viso neturi jokios galimybės patekti į jam priklausantį sklypą ir kad tai gali lemti esminį jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

9. Teismas pažymėjo, jog ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui ir jo kontrahentams privažiuoti prie žemės sklypo ir (ar) statomų namų, taip pat uždrausti atsakovei įrengti bet kokias kliūtis įvažiuoti į atsakovės sklype esantį keliuką iš esmės atitinka šioje byloje ieškovo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo turinį, t. y. leisti naudotis atsakovei priklausančiu žemės sklypu. Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, ir konstatavo, kad ieškovas tinkamai nepagrindė ir neįrodė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą iki bylos išnagrinėjimo nustatyti atsakovei draudimus ir įpareigojimus, dėl kurių šioje byloje kyla šalių ginčas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas E. P. ir tretieji asmenys UAB „Kartografiniai projektai“, G. L., V. L. (apeliantai) atskiruoju skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

11. Nurodo, kad būtinybė pareikšti ieškinį iškilo dėl to, kad atsakovė atsisakė tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo leisti naudotis sklypo dalimi privažiuoti prie E. P., UAB „Kartografiniai projektai“, G. L. ir V. L. priklausančių sklypų. Atsakovė iš pradžių pastatė laikiną užtvarą, o šiuo metu – stacionarią tvorą ir atėmė galimybę G. L. ir V. L. patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyvena nuo metų pradžios. Pažymi, jog teismo išvadą, kad nėra įrodymų, kad ieškovas iš viso neturi jokios galimybės patekti į jam priklausantį sklypą, paneigia antstolės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

12. Pažymi, kad ieškovas ir tretieji asmenys neturi galimybės patekti prie savo gyvenamojo namo, nes (duomenys neskelbtini) ribojasi su žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatytų gyvenamųjų namų sklypų ribomis, tarp visų 4 namų nėra palikta pravažiuoti skirto ploto, namai yra išdėstyti ir teritorija sutvarkyta būtent taip, kad įvažiuoti būtų galima tik dabar esančiu keliu – atsakovei UAB „Modernsta“ priklausančia žemės sklypo dalimi. Teigia, kad naudotis (duomenys neskelbtini) taip pat negali, nes šis kelias nepriklauso nei ieškovui, nei tretiesiems asmenims, yra įrengtas už gretimų žemės sklypų savininkų lėšas ir nustatytas servitutas juo naudotis būtent tik (duomenys neskelbtini) gyventojams, o jie nesutinka, kad ir ieškovas bei tretieji asmenys juo naudotųsi. Teigia, jog susidarė ypatingai sunki situacija, nes žemės sklypas, kuriame yra keturi pastatai, atsakovei UAB „Mondersta“ pastačius tvorą liko be jokio susiekimo. Akivaizdu, kad kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl kelio servituto nustatymo, tokios situacijos negali būti, nes dėl ieškovo ir atsakovės UAB „Modernsta“ tarpusavio ginčo neigiamų pasekmių kyla tretiesiems asmenims, kurie įsigijo gyvenamąjį namą.

13. Pažymi, jog žemės sklypo dalis, kurioje nustatyti servitutą prašo ieškovas, nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri iki ginčo išsprendimo iš esmės turi teisę savo nuosavybe disponuoti, ją naudoti ir valdyti, gali pastatyti inžinerinius įrenginius ar kitus statinius, todėl galbūt palankaus ieškovui sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, atsirastų neproporcingai didelė žala sugrąžinant situaciją į buvusią padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju padės išsaugoti šalių status quo (faktinę ir teisinę padėtį), iki teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Modernsta“ atsiliepimu ieškovo ir trečiųjų asmenų atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

15. Nurodo, jog ieškovo sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), iš jos tiesiai į sklypą yra suformuotas ir įrengtas įvažiavimas, kuriuo ieškovas faktiškai naudojasi. Be to, sklypas taip pat tiesiogiai ribojasi su jau egzistuojančiu kelio servitutu (duomenys neskelbtini), nuo kurio ieškovo sklypas jo paties neprotingais veiksmais užtvertas tvora. Ieškovo faktinis važinėjimas per atsakovės sklypą teisiškai nesukuria ir negali sukurti ieškovui jokių teisių į atsakovės sklypą ir negali būti kelio servituto atsiradimo teisiniu pagrindu. Ieškovo teiginiai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra keturi pastatai, atsakovei UAB „Modernsta“ pastačius tvorą liko be jokio susisiekimo, neatitinka tikrovės. Tiek ieškovas, tiek jo sklypo bendraturčiai, tiek tretieji asmenys gali patekti į sklypą ir prie jame statomų namų iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovo sklype tarp namų yra pakankamai didelis neužstatytas plotas, kurio užtenka transporto priemone privažiuoti prie bet kurio iš keturių ieškovo sklype statomų namų.

16. Pažymi, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai būtinas ir tai vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui), kuris, atsakovės teigimu, poreikį grindžia ne objektyviomis aplinkybėmis, o tik patogumu ir savanaudiškumu. Ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiami vien tik tuo, kad ieškovo sklypo bendraturčiai tiesiog nepageidauja, kad šiame sklype būtų organizuojamas susisiekimas. Tuo tarpu atsakovė niekada nebuvo davusi sutikimo naudotis jos sklypu. Nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Mano, kad patekimas prie ieškovo sklype statomų namų turi būti organizuojamas sklypo viduje.

17. Pažymi, jog antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nepagrįstai nurodyta, jog įvažiavimas iš regioninio kelio (iš (duomenys neskelbtini)) numatytas tik sklypui, plane žymimam A; į sklypus, žymimus B, C, D, E, F, įvažiavimas numatytas iš užtvertos gatvės. Nurodo, jog teisiškai neegzistuoja jokie A, B, C, D, E, F sklypai, tai to paties ieškovo sklypo, į kurį patenkama iš (duomenys neskelbtini), dalys. Taip pat neegzistuoja ir jokios „užtvertos gatvės“ atsakovės sklype, vienintelės gatvės / akligatviai, kurie ribojasi su ieškovo sklypu, yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

18. Pažymi, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu ir servituto turiniu. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, o ne sutapti su pareikštais reikalavimais. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų iš esmės išspręstas ginčas nepriėmus galutinio teismo sprendimo, todėl su ieškinio reikalavimu sutampančios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.

19. Taip pat nurodo, kad ieškovas ir tretieji asmenys nepagrindė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymi, kad nėra jokios atskirajame skunde minimos tvoros, kuria būtų užtvertas keliukas, iš abiejų keliuko pusių yra pastatyti tik metaliniai stulpai, kurie visiškai jo neblokuoja. Tarp dviejų metalinių stulpų permesta metalinė grandinė nėra tvora, o tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, jokių statinių ir (ar) įrengimų atsakovės sklype išmontuoti nereikėtų, t. y. būsimo teismo sprendimo vykdymas nebūtų niekaip apsunkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų

22. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

23. Apeliantai, pateikę atskirąjį skundą, papildomai pateikė antstolės 2021 m. kovo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantų pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.

25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

26. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Duomenų, kad ieškinys būtų aiškiai nepagrįstas ar kad ieškovas savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje nėra. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiami ieškinio reikalavimai, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atlikęs prima facie ieškinio įvertinimą prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų kontekste, neturėjo pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

27. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

28. CPK 146 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, o to paties straipsnio 2 dalies 12 punkte – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.

29. Ieškovo ir trečiųjų asmenų teigimu, atsakovei nebeleidžiant naudotis jai priklausančio sklypo dalimi jie nebeturi galimybės patekti į sklypą, dėl to būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Šiuos apeliantų teiginius paneigia jų pačių procesiniuose dokumentuose ir prie jų pridėtuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės. Kaip matyti iš sklypo plano, topografinio plano, aerofotonuotraukų, ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausantis sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), t. y. su keliu Nr. 2312 (žemės sklypo plane pažymėta gretimybė 7-8), iš jos tiesiai į sklypą yra suformuotas ir įrengtas įvažiavimas, be to, sklypas taip pat tiesiogiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plane pažymėtos gretimybės 3-4, 4-5, 5-7). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad iki bylos išnagrinėjimo ieškovas ir tretieji asmenys iš viso neturi jokios galimybės patekti į jiems priklausantį sklypą.

30. Trečiųjų asmenų teiginiai, kad automobilį jie yra priversti laikyti (duomenys neskelbtini), t. y. kelyje Nr. 2312, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nepagrįsti. Kaip nurodė patys tretieji asmenys antstolei konstatuojant faktines alinkybes, automobilį jie laiko sklype, tik prie kito statomo namo, sklypo A dalyje. Tuo tarpu trečiųjų asmenų patogumas nėra ta reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti ieškiniu pareikštus reikalavimus, o tretieji asmenys jokių savarankiškų reikalavimų byloje nereiškia. Kaip pagrįstai argumentuoja atsakovė, viešajame registre registruotas vienas ieškovui ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, o jokios jo dalys, nurodytos antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kaip savarankiški žemės sklypai neegzistuoja. Nustatyta, kad galimybė patekti į ieškovo ir trečiųjų asmenų sklypą yra užtikrinta, t. y. jie turi galimybę naudotis žemės sklypu, o susisiekimas šio sklypo viduje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ieškovas ir tretieji asmenys iš viso neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtina laikinai sureguliuoti situaciją iki ginčo išsprendimo.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju sutampa su byloje ieškovo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo turiniu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turi būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturi būti siekiama išspręsti ginčą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau nevertina šalių dėstomų argumentų, susijusių su ginčo dalyku.

32. Taip pat, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas prašo nustatyti servitutą. Teismui pripažinus šį ieškovo reikalavimą pagrįstu, ieškovas turėtų teisę naudotis atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi, o duomenų, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, byloje nėra. Dviejų metalinių stulpų ir tarp jų nutiestos metalinės grandinės išmontavimas nepareikalautų neprotingai didelių pinigų, darbo ir laiko sąnaudų, o apeliantų teiginiai, kad atsakovė, laisvai disponuodama ir naudodama savo žemės sklypą, gali jame įrengti inžinerinius įrenginius ar pastatyti kitus statinius, nukreipti į ateitį ir deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, kad atsakovė šiuo metu jau ėmėsi ar ketina imtis veiksmų, kurie gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

33. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos paskirtis yra įvertinti procesinio teismo sprendimo, priimto pagal pirmosios instancijos teismo turėtus duomenis ir buvusią faktinę ir teisinę situaciją, teisėtumą ir pagrįstumą. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra ieškovo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet ir konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju apeliantai tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj