Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-13715-192/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
2-13715-192/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08788-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Remeikienė
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
UAB SB Lizingas
Trečiasis asmuo
I. G.
Advokatai
Eglė Grucytė
Civilinė byla Nr. 2-13715-192/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08788-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.2.6.11.; 2.5.8.8.; 2.5.29.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, nedalyvaujant atsakovo UAB SB Lizingas atstovui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui I. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovui UAB SB Lizingas dėl vartojimo kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2012 m. sausio 30 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C201209263 sudarytą tarp atsakovo UAB „Ūkio banko lizingas" ir ieškovės R. N..

Ieškinyje ir bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad 2012 m. sausio mėnesį į ieškovę kreipėsi I. G., teikdama, kad jai skubiai reikalinga 2000 Lt (579,24 Eurų) pinigų suma. Ieškovė, siekdama pagelbėti draugei, sudarė su atsakovu UAB „Ūkio banko lizingu" 2012-01-30 Vartojimo kredito sutartį Nr. C20120963, kuria atsakovas jai suteikė 2000 Lt (579,24 Eurų) paskolą. Ieškovė pažymėjo, kad paskolos sutartimi gauti pinigai jai nebuvo pervesti, gauta paskolos suma buvo išmokėta grynais pinigais AB Lietuvos paštas Centriniame skyriuje Kaune trečiajam asmeniui I. G.. Vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, I. G. pirmus tris ar keturis mėnesius pati mokėjo pagal 2012-01-30 vartojimo kredito sutartyje Nr. C20120963 nurodytus mokėjimus. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad vartojimo kredito sutartimi prisiimti sutartiniai įsipareigojimai buvo ne ieškovei skirtos pinigų lėšos, o realiai paskola buvo imta trečiojo asmens I. G.. I. G. pati šį faktą pripažįsta. Mano, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šiuo konkrečiu atveju tikrieji vartojimo kredito sutartimi prisiimti sutartiniai prisiimti įsipareigojimai yra ne ieškovės R. N., o trečiojo asmens I. G.. I. R. N. teigimu, vartojimo kredito sutartis dėl jos, kaip kredito gavėjos, yra tariamas ir apsimestinis sandoris, nes ji tik nuvyko į banką pasirašyti dokumentų, kur jai buvo paruošti pasirašymui dokumentai, paskolos sumos negavo, manė, kad sandoriai nesukels jai pasekmių, kadangi ji pinigų negaus, nei ji, nei bankas neturėjo tikslo sukurti paskolos santykių, bankas nevertino jos finansinės padėties, ji pati jokių dokumentų bankui neteikė. Šiuo konkrečiu atveju, ne tik pačios ieškovės R. N. paaiškinimai, bet ir I. G. patvirtinimas, patvirtina tikruosius sandorio šalių ketinimus. Be to būtent trečiojo asmens I. G. darytos įmokos pagal 2012-01-30 vartojimo kredito sutartį Nr. C201209263, patvirtina ieškovės teiginių tikrumą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2012-01-30 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. C201209263, kuria suteiktas 2.000,00 Lt vartojimo kreditas. Sutartis buvo sudaryta Lietuvos pašte Kauno centriniame skyriuje. Iškart po sutarties sudarymo ieškovei grynais pinigais buvo perduotas vartojimo kreditas. Vartojimo kreditas tuoj po sutarties sudarymo yra perduodamas sutartį sudariusiam asmeniui, tačiau jokiu būdu ne kitam asmeniui, todėl visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad pinigai buvo perduoti kitam asmeniui. Ieškovė įrodymų, kad pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui taip pat nepateikė. Prieš sudarant sutartį, buvo tikrintas ieškovės mokumas: Sodros duomenų bazėje buvo patikrintos jos pajamos, kurios atitiko nustatytus reikalavimus (išrašas iš Sodros duomenų bazės apie sutarties sudarymo metu buvusias ieškovės pajamas pridedamas, pajamų vidurkis už tris mėnesius atskaičius mokesčius tuo metu buvo 1.179,67 Lt, nurodytas išraše). Taip pat buvo patikrinta „Creditinfo" duomenų bazė, kurioje nebuvo nurodyta, kad ieškovė turi pradelstų įsipareigojimų. Kadangi duomenys apie ieškovę atitiko nustatytus reikalavimus, kreditas jai buvo suteiktas. Sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi tinkamai, todėl ieškovė prievolės įvykdymo užtikrinimui 2012-11-06 pasirašė vekselį, kurio neapmokėjus, jis buvo perduotas vykdyti antstolei Rimai Gražienei (vekselio ir vykdomojo įrašo kopijos pridedamos). Šiai dienai skolą atsakovui sudaro 754,99 Eur ir 6 proc. metinės palūkanos. Visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai apie galimai sudarytą tariamą sandorį, nes sutartį pasirašė ji pati niekieno neverčiama, o po to, kadangi sutartis nebuvo vykdoma tinkamai prievolės vykdymo užtikrinimui pasirašė ir vekselį, kurį pasirašydama dar kartą patvirtino, kad pripažįsta turimą prievolę atsakovui. Pažymėjo, kad įmokas mokant tiek Perlo terminale, tiek pašte, neįmanoma identifikuoti, koks asmuo atliko mokėjimus, nes įmokas mokant turi būti nurodoma sutartis, tačiau pats asmuo nėra identifikuojamas. Dėl šių priežasčių neįmanoma patvirtinti ieškovės teiginių, kad įmokos buvo mokėtos trečiojo asmens I. G.. Dėl visų išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė, kaip pasirašęs sutartį, o po to jos užtikrinimui ir vekselį ir tokiu būdu pripažinęs savo prievolę atsakovui asmuo, pati yra atsakinga už prievolės vykdymą, taigi jos ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimą trečiasis asmuo informuotas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2012-01-30 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. C201209263, kuria suteiktas 2.000,00 Lt vartojimo kreditas (b.l. 6, 23-26). Sutarties sudarymo faktas patvirtintas šalių parašais. 2012-01-30 ieškovė R. N. atskiru sutikimu suteikė atsakovui teisę tvarkyti savo asmeninius duomenis (b.l 27). Ieškovei buvo suteikta standartinė informacija apie vartojimo kreditą Nr. C201209263, kurioje išdėstyta, kad kreditą sudaro 2000,00 Lt, bendra kredito vartojimo suma 3423,01 Lt, kurią kredito gavėjas turės sumokėti per 36 kartus (b.l. 28). Ieškovė šios informacijos gavimą patvirtino savo parašu. Teismui pateikti įrodymai, kad prieš sudarant sutartį atsakovas tikrino ieškovės finansinę padėtį (b.l. 33). 2012-11-06 ieškovė R. N. atsakovui išdavė paprastąjį vekselį 2789,25 Lt sumai (b.l. 31). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-09-09 minėto vekselio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. 10525, dėl nustatytu terminu nepamokėtos 2489,25 Lt sumos (b.l.32).

Ieškovė prašo pripažinti vartojimo kredito sutartį negaliojančia kaip apsimestinai sudarytą sandorį. Kaip įrodymą pateikia trečiojo asmens, I. G., patvirtinimą, kad ji prisiima visą R. N. paskolą (b.l. 9).

Pažymėtina, kad sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinis teismas, aiškindamas apsimestinio sandorio turinį yra pasisakęs, kad apsimestiniu sandoris gali būti pripažintas tik nustačius, kad sandoris buvo sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006). Siekiant nustatyti, kas yra tikroji siekiamo pripažinti apsimestiniu sandorio šalis, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė sutartines teises bei pareigas, kokia buvo tikroji sutarties šalių valia bei ketinimai, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į sutarties šalių elgesį po sandorio sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009). Pareigą įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

Nagrinėjamoje byloje bylos šalys pripažįsta buvus kreditavimo teisinius santykius, ginčas kyla dėl kreditavimo sutarties šalies, kredito gavėju sutartyse nurodyto asmens atitikties tikrajam šių teisinių santykių subjektui.

Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ginčo sutartis yra apsimestinė.

Teismas pažymi, kad ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad ieškovė R. N. ir trečiasis asmuo I. G. susitarė, kad paskolą bankui grąžins ne ieškovė, o trečiasis asmuo, nesudaro pagrindo sandorį tarp banko ir ieškovės pripažinti apsimestiniu, kadangi sandoriui pripažinti apsimestiniu reikalinga abiejų sandorio šalių – banko ir ieškovės valios ydingumas, t..y. suderintas noras juo pridengti kitą sandorį. Akivaizdu, kad bankas suteikdamas kreditą, elgėsi sąžiningi, įvertino skolininkės finansines galimybes paskolą grąžinti, siekė suteikti skolininkei paskolą ir iš to gauti naudos, ir tokiam sandoriui negali turėti įtakos kitos jo šalies, t.y. skolininko, esantys ar galimai esantys susitarimai su trečiaisiais asmenis dėl kitokio sutarties vykdymo.

Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Teismo nuomone, ieškovės teiginiai, jog ne ieškovė, o trečiasis asmuo I. G. yra tikroji sandorio šalis pagrįsti tik pačios ieškovės paaiškinimu. Tuo tarpu atsakovas tokių aplinkybių nepripažįsta. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kad bankas būtų susitaręs su I. G. dėl paskolos R. N., kaip I. G. statytinei, išdavimo ar žinojo, kad kreditus išduoda statytinei ir tyčia išdavė kreditą fiktyviai kredito gavėjai, byloje nėra.

Teismas pažymi, kad ieškovė dėl sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu kreipėsi į teismą nuo sutarties sudarymo praėjus daugiau kaip trims metams, į bylą nepateikė įrodymų, sudarančių pakankamą pagrindą suabejoti ar sutartis yra apsimestinis sandoris. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė 2012-11-06 prievolės vykdymo užtikrinimui pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo dar kartą pripažino turimą prievolę kreditoriui.

Sutiktina su atsakovo argumentu, kad bylos medžiaga nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, kad pinigai buvo išmokėti ne ieškovei, o trečiajam asmeniui, bei tai, kad įmokas bankui mokėjo trečiasis asmuo.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad pagrindo teigti, jog ginčo sutartis buvo apsimestinis sandoris nėra, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog sutartis buvo sudaryta tarp trečiojo asmens I. G., kaip tikrojo kredito gavėjo, ir atsakovo UAB SB Lizingas, kaip kredito davėjo, todėl ieškinys atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 3,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų valstybės naudai (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės, R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,88 Eur (tris eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šalys turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Milda Remeikienė