- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-12-27
- Bylos Nr.
- N1-319-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00595-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. P. 2013 m. lapkričio 21 d. apie 14 val. 00 min. viešoje vietoje - Pakuonio pagrindinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, be priežasties sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam M. K. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam M. K. fizinį skausmą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais E. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 284 str. 1 d.
Iš įtariamojo E. P. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. E. P. parodė, kad 2013 m. lapkričio 20 d., vakare jo sesuo A. pasakojo mamai apie įvykusį konfliktą su M. K., kuris ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir norėjo sumušti. Jis nusprendė pasikalbėti su M. K. dėl jo netinkamo elgesio su seserim. 2013-11-21 po pietų išėjo į Pakuonio mokyklą pasikalbėti su M. K.. Einant link Pakuonio, susistabdė pravažiuojantį automobilį, kurį vairavęs iš matymo pažįstama vaikinas sutiko jį nuvežti iki mokyklos ir paskui parvežti atgal, nes jam buvo pakeliui. Apie 14 valandą atvažiavo į mokyklos kiemą ir laukė išeinančio M. K.. Palaukęs apie 5 minutes pamatė M. K., kuris ruošėsi lipti į mokyklinį autobusiuką. Jis priėjo prie M. K. ir paklausė, kodėl jis lenda prie sesers, ją kolioja. M. K. pradėjus garsiai aiškinti, jog jis nieko jo seseriai nedarė, supyko ir vieną kartą kumščiu smogė M. K. į veidą. Jam sudavus smūgį, M. K. susiėmė rankomis už nosies ir nuėjo už autobusiuko. Jis nematė ar M. K. iš nosies bėgo kraujas. Tuo metu į kiemą išėjo sesuo A. su drauge ir jie kartu išvažiavo į namus (b.l. 50).
Iš nukentėjusiojo M. K. apklausos protokolo matyti, kad 2013 m. lapkričio 20 d. apie 9 val. valgant Pakuonio pagrindinės mokyklos valgykloje, pro jį pareidama A. P. apipylė sriuba. Jis supyko dėl tokio jos elgesio ir nuėjo su ja išsiaiškinti, kodėl ji taip padarė. A. P. įspėjo prie jos nelįsti, pažadėjo pasiskųsti broliui. 2013-11-21 apie 14 val. jam išėjus į Pakuonio pagrindinės mokyklos kiemą, iš jame stovėjusio šviesios spalvos automobilio Mersedes išlipo E. P., kuris priėjo prie jo ir paklausė kodėl jis lenda prie A. ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Dėl suduoto smūgio jautė skausmą. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. E. P. įsėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Apie įvykį papasakojo savo motinai G. K. (b.l. 12-13).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir nukentėjusiojo parodymų, E. P. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada bei liudytojų parodymai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3139/13 (02) nurodyta, kad M. K. išorinių sužalojimų kūne nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mąstas nevertinamas (b.l. 11).
2013-11-26 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - Pakuonio pagrindinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemas (b.l. 6-9).
Liudytojas D. S. apklausos metu parodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d., apie 14 val. kartu su M. K. išėjo į Pakuonio pagrindinės mokyklos kiemą. Iš jame stovėjusio automobilio Mersedes išlipo E. P. ir, priėjęs prie M. K., sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Po smūgio sudavimo M. K. iš nosies pradėjo bėgti kraujas (b.l.15).
Liudytojas S. J. parodė, kad 2013 m. lapkričio 11 d. apie 14 val. atėjo į Pakuonio pagrindinės mokyklos kiemą, nes mokykliniu autobusu turėjo vežti pradinių klasių mokinius namo. Kadangi dar ne visi vaikai dar buvo sulipę į autobusą, jis nuėjo parūkyti. Kas tuo metu įvyko kieme nematė. Jam sugrįžus į autobusą, vaikai papasakojo, kad kažkoks jaunuolis sudavė vieną smūgį M. K. į veidą. Jis matė, kad M. K. iš nosies bėgo kraujas (b.l. 16).
Liudytoja A. P. parodė, kad mokosi Pakuonio pagrindinėje mokykloje 9 klasėje. Toje pačioje mokykloje mokosi ir M. K., su kuriuo ji visiškai nebendrauja. 2013-11-20 apie 9 val. 15 min. Pakuonio pagrindinėje mokykloje, po pirmos pamokos kartu su drauge R. U. nuėjo į valgyklą nusipirkti atsigerti. Tuo metu valgykloje valgė M. K.. Jai praeinant pro stalą, prie kurio sėdėjo M. K., R. U., užkliuvusi už praeinančio vaiko, ją netyčia stumtelėjo. Ji neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant stalo, prie kurio sėdėjo M. K.. Griūdama ranka užkliudė dubenį sriubos, sriuba išsiliejo ant M. K., kuris ją išplūdo necenzūriniais žodžiais. Ji atsiprašė M. K. ir išėjusi iš valgyklos nuėjo į pamoką. Sugrįžusi namo apie šį įvykį papasakojo savo mamai. Broliui E. P. nieko nesakė, tačiau jis tuo metu buvo namuose ir išgirdo jos pasakojimą. 2013-11-21 apie 14 val. kažkas iš vaikų pasakė, kad kieme atvažiavęs jos brolis E.. Ji su R. U. išėjo į mokyklos kiemą pasižiūrėti ką jis čia veikia. Išėjus į kiemą, prie automobilio pamatė stovintį brolį E. P., kuris jai paaiškino, kad atvažiavo išsiaiškinti, bei, kad M. K. gavo į nosį. M. K. tuo metu mokyklos kieme jau nebuvo. Ji kartu su broliu E. ir jo pažįstamu grįžo namo (b.l. 17).
Liudytoja apklausta atstovė pagal įstatymą G. K. parodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. apie 16 val. į namus iš mokyklos sugrįžo sūnus M. K., kurio nosis buvo patinusi. Sūnus jai papasakojo, kad mokyklos kieme jam sudavė smūgius E. P.. Dėl kokios priežasties ir kiek smūgių sudavė sūnus nepasakojo. Pas gydytojus nesikreipė, kadangi sūnui skausmas praėjo. Smurtas prieš jos sūnų M. buvo pavartotas kitų vaikų akivaizdoje, jis išsigando, todėl ji nori, kad E. P. būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinta tvarka (b.l. 18, 19).
Atstovė pagal įstatymą K. P. parodė, kad kartu su sūnumi E. P., kuris šiuo metu niekur nedirba ir nesimoko bei jaunesniąja dukra A. P. gyvena vyro tėvų namuose. Santykiai jų šeimoje yra geri. E. namuose elgiasi gerai, padeda dirbti ūkio darbus. 2013 m. lapkričio 20 d. vakare dukra A. jai papasakojo apie įvykusį konfliktą su M. K.. Dukra jai sakė, kad ji netyčia M. K. apipylė sriuba, o jis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais. Daugiau apie jokius vaikų konfliktus ji nežinojo, niekas jai daugiau nieko nepasakojo. Po kelių dienų į mobilų telefoną jai paskambino Pakuonio pagrindinės mokyklos socialinė darbuotoja ir paprašė ateiti į mokyklą. Nuėjusi į mokyklą iš socialinės darbuotojos sužinojo, kad jos sūnus E. P. mokyklos kieme sumušė M. K.. Namuose sūnus šio fakto neneigė. Jis paaiškino, kad išgirdęs jos ir A. pokalbį, sugalvojo pasiaiškinti su M. K.. Kitą dieną nuvažiavo Pakuonio pagrindinę mokyklą ir mokyklos kieme sudavė vieną smūgį M. K. į veidą (b.l. 22).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., t.y. viešoje vietoje, įžūliai elgdamasis ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, be priežasties nepilnamečių vaikų akivaizdoje sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam M. K. į veidą, tokiais veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už E. P. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta. Protokole, kurį pasirašė nepilnametis kaltinamasis ir jo gynėjas, E. P. buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis E. P. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltimasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 54).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. nepilnametis, niekur nedirba, nesimoko. Jis praeityje neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme.
Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba pradėti mokytis.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba pradėti mokytis.
Išaiškinti E. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.