Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui A. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie Mažeikių rajono savivaldybės, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyrusio, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas:

– 2020 m. spalio 1 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 28 parų arešto bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 1 d., bei turto konfiskavimas - išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 020 Eur, arešto bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. D. 2020 m. birželio 1 d. apie 01.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su T. K., kurios atžvilgiu 2020 m. gruodžio 16 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (įsiteisėjęs) baudžiamojoje byloje Nr. e1-775-715/2020, priėjęs prie I. D. sudavė jai rankos kumščiu du smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas I. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. D. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu iš esmės prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Paaiškino, kad tikslios dienos nepamena, tačiau tai galėjo būti kaltinime nurodytą dieną, t. y. 2020 m. birželio 1 d., vakare jis grįžo iš darbo namo, į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). I. D. taip pat gyvena šiame bute, ji iš jo nuomojasi vieną kambarį. Tą vakarą pas jį į namus atėjo A. J., kuris yra buvęs jo bendradarbis, bei T. K.. Jie visi trys vartojo alkoholį. Nežino dėl kokių priežasčių, jis nuėjo prie I. D. kambario durų ir jas išspyrė. Mano, kad jį išprovokavo A. J. ir T. K., sakydami, kad kam jis laiko nuomininkę I. D., jis ją turintis išmesti iš buto. Jis buvo pavartojęs alkoholio, tai tas ir turėjo įtakos jo tolimesniems veiksmams. Išspyrus I. D. kapario duris ir joms atsidarius, jis į jos kambarį nėjo, nuėjo į virtuvę pasiimti alaus butelio. Atsigėrus alaus, jis nuėjo į I. D. kambarį, kuriame jau buvo T. K.. Ji mušė I. D. ir jis, norėdamas atitraukti T. K. nuo I. D. sudavė kelis smūgius rankos delnu I. D. į galvos sritį. Jis rankos kumščiu tikrai jai negalėjo suduoti. Patraukus T. K., jie vėl nuėjo pas jį į kambarį vartoti alkoholio. Vėliau T. K. vėl buvo nuėjusi į I. D. kambarį, ją mušė, o jis vėl ėjo ją atitraukti. Vėliau jis užmigo ir daugiau nieko nebepamena. Jis I. D. sudavė tik pirmą kartą nuėjus pas ją į kambarį. Daugiau jos nemušė. Nesutinka, kad galėjo suduoti kumščiu, tikrai prisimena, kad sudavė rankos delnu kelis kartus. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, jis aiškino įvykio aplinkybes kiek kitaip dėl to, kad jam tokią situaciją buvo nupasakoję T. K. ir A. J., be to, tuo metu jis buvo neadekvatu, buvo vartojęs vaistų. Prašymą surengti bylos nagrinėjimą padavė iš esmės dėl to, kad nesutiko su paskirta arešto bausme, be to, nesuprato jam pareikšto kalinimo, manė, kad jis kaltinamas ir I. D. tampymu po kambarį, rankos kumščiais sudavus jai į nugaros sritį bei spyrus jai į kojas. Dabar supranta kuo yra kaltinamas, labai galisi sudavęs I. D. į galvos sritį. Pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui ir šią nusikalstamą veiką padarė būtent dėl alkoholio vartojimo, ir jam reikia gydytis. Prašė jam neskirti arešto bausmės, leisti pasitaisyti. Šiuo metu yra dirbantis, tačiau neoficialiai, jam pažadėjo, kad kai susitvarkys visus teisminius reikalus, jį įdarbins oficialiai, todėl nenori netekti šio darbo. Be to, turi nepilnametį vaiką, jam šiuo metu yra 12 metų, kuriam taip pat reikia pinigų išlaikymui, todėl nori oficialiai įsidarbinti ir susitvarkyti gyvenimą.

Kadangi kaltinamasis iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusioji bei prokuroras. Proceso dalyviams pareiškus, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. D. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios I. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 1 d. apie 01.30 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas ją į kambarį pradėjo belstis M. D. ir keikti necenzūriniais žodžiais. Ji buvo užsirakinusi, tad jis išspyrė kambario duris, pradėjo ją tampyti ir varyti lauk iš buto. Ji atsisėdo į fotelį, prie jos priėjo T. K., kuri rankos kumščiu jai pradėjo kumščiuoti, ji susilenkė bei rankomis užsidėjo galvą, T. K. rankos kumščiu ne mažiau keturių kartų jai sudavė į nugaros sritį, ji juto didelį fizinį skausmą bei kojomis ne mažiau keturis - penkis kartus spyrė jai į kojas, dėl ko taip pat juto fizinį skausmą. Tada T. K. nuėjo nuo jos ir priėjo M. D., kuris rankos kumščiu jai sudavė du smūgius į galvos sritį, į vieną ir kitą pusę, ji vėl juto didelį fizinį skausmą. M. D. reikalavo atiduoti buto raktus ir liepė eiti lauk iš buto. Iš buto ji išėjo kartu su T. K., kuri jos atsiprašinėjo. 2020 m. birželio 5 d. ji nuėjo pas savo šeimos gydytoją R. Z., kuri ant jos kūno, nugaros, kojų ir rankų pastebėjo mėlynes, jos paklausė kas nutiko, ji jai pasakė, kad ją sumušė. Gydytoja patarė kreiptis į policiją, todėl ji ir kreipėsi. Ji gyveno pas M. D. nuomojamame bute, už kambarį mokėjo visus mokesčius. Su M. D. bendro gyvenimo ir ūkio nevedė, gyveno atskirai. T. K. jos atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi. Civilinio ieškinio nereiškia, nes žino, kad nieko iš M. D. negaus (I t., b. l. 25, 30-35);

kaltinamosios T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. gegužės 31 d. vakare ji nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), pas savo draugą M. D., kuris bute buvo su savo draugu A. J.. Kitame buto kambaryje buvo nuomininkė I. D.. M. D., ji ir A. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Po vidurnakčio, kai jau buvo visi apsvaigę nuo alkoholio, M. D., sugalvojo iš buto išvaryti nuomininkę I. D.. Jis baladojosi į I. D. kambario duris, kurios buvo užrakintos, vadino ją necenzūriniais žodžiais, tačiau I. D. M. Dambrausko neįsileido į kambarį. Tada M. D. iš kojos spyrė į kambario duris ir jas išlaužė. Pateko į I. D. kambarį ir suėmęs jai už rankų pradėjo tampyti ją po kambarį. Po to paleido, I. D. atsisėdo ant fotelio ir tada ji, net nežino dėl ko, be jokios priežasties, I. D. sėdint ant fotelio, sudavė iš rankos kumščio į nugarą, kiek kartų sudavė, nepamena, nes buvo išgėrusi alkoholio ir tai buvo seniai, I. D. nieko nesakė, ji tik susigūžusi sėdėjo fotelyje, o ji tuo metu iš kojos spyrė I. į kojas, kiek kartų nepamena, gal keturis, penkis kartus. Po to ji atsitraukė. Tada M. D. liepė I. D. išeiti iš buto, tačiau ji jo neklausė, tada M. D. iš rankos kumščių sudavė I. D. į galvą, kur pataikė, nematė, kiek smūgių, nepamena, nes jų neskaičiavo, gal du kartus. A. J. jokių smūgių nesudavė, kur jis buvo, pasakyti negali. Po to ji nuėjo iki I. D. ir abi išėjo į balkoną parūkyti. I. D. buvo taip pat neblaivi, ji I. D. dar įpylė alaus stiklinę ir padavė išgerti. Kadangi M. D. I. D. vijo lauk, tai ji jai pasiūlė pareiti pas save į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jos parėjo pas ją į butą, tada pradėjo gerti degtinę. I. D. iš buto išėjo po paros laiko. Dėl to, kad I. D. sukėlė fizinį skausmą, nuoširdžiai gailisi, jos asmeniškai atsiprašė (I t., b. l. 99-100);

R. Z., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip liudytojos, parodymais, kad ji dirba šeimos gydytoja. 2020m. birželio 5 d. pas ją atėjo jos pacientė I. D., kuri skundėsi dėl aukšto kraujospūdžio bei prašė pažymos, kurią jai reikia pateikti nakvynės namams. Jai apžiūrint pacientę, dešinėj krūtinės ląstos šoninėje pusėje, buvo matoma poodinė hematoma 3x10 cm (mėlynė), liečiant spaudžiant hematomą, I. D. jautė nežymų skausmingumą, taip pat dešinio dilbio srityje buvo keletas šašų. Hematoma galėjo atsirasti I. D. nurodytu sumušimo laiku, nes hematoma buvo dar mėlynos spalvos. Paklausus kas jai nutiko, I. D. teigė, kad ją sumušė kartu su ja gyvenanti moteris, nuomojamame bute. Daugiau I. D. sveikatos sutrikimu nesiskundė, I. D. pasakė, kad dėl hematomos reikia tepti gydantį tepaliuką bei išrašė vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. Prie savo liudytojo apklausos prideda pažymą formą 025–1/a (I t., b. l. 44-45);

2020 m. birželio 8 d. I. D. protokolo – pareiškimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 1 d. apie 01.30 val., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), M. D. ir T. K. pradėjo ją tampyti bei mušti į įvairias kūno vietas ir sukėlė jai fizinį skausmą (I t., b. l. 1-9);

2020 m. birželio 16 d. UAB „Medikvita“ pateikto įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę Forma 025-1/a, kurioje nurodoma, kad I. D. 2020 m. birželio 5 d. nustatyta diagnozė - I11.9 - Hiperenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio); šalutinės diagnozės: S20.2 - krūtinės ląstos sumušimas (I t., b. l. 46);

2020 m. rugsėjo 25 d. atlikta akistata tarp T. K. ir I. D., kurios metu išsiaiškintos visos aplinkybės, bei patvirtinta, jog T. K. sudavė smūgius rankomis ir spyrė iš kojos (I t., b. l. 57-58);

2020 m. gruodžio 16 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo T. K. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 40 parų arešto bausmė; Teismo baudžiamasis įsakymas, priimtas T. K. atžvilgiu, įsiteisėjo 2021 m. sausio 6 d.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo M. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, taip pat nukentėjusiosios I. D., T. K., kurios atžvilgiu 2020 m. gruodžio 16 d. priimtas Telšių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo tos pačios nukentėjusiosios I. D. atžvilgiu, liudytojos R. Z. parodymais bei kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios I. D. atžvilgiu kaltinamasis M. D. naudojo fizinį smurtą (sudavė su smūgius į galvos sritį) ir šie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, tad akivaizdu, kad kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir jam skirtina bausmė.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, už kurį BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: teistas (2 t., b. l. 73-77), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 137-149), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ lankėsi pas gydytoją psichiatrą (1 t., b. l. 112, 130), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, nors šiuo metu ir nedirbantis, tačiau nurodė turtintis susiradęs darbą ir planuoja įsidarbinti, turi nepilnametį vaiką, nukentėjusiosios I. D. atsiprašė ir ji jam atleido, supranta padarytos veikos esmę, pavojingumą, stengiasi keisti gyvenimo būdą. Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti kaltinamajam M. D. paskiriant laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ši bausmė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kaltinamajam M. D. skirtini įpareigojimai bei draudimas – laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismo posėdžio metu prokuroras atkreipė dėmesį, kad Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir priimant nuosprendį minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti subendrinta. Pastebėtina, jog 2020 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė yra atlikta, o įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonių bendrinimo, jos vykdytinos atskirai, todėl 2020 m. spalio 1 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nebendrintinos su šiuo nuosprendžiu (BK 73 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. D. paskirti sumažintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

– laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos;

– nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos;

– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;

– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.