Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. P., V. P., R. J., I. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš pareiškėjo E. P. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo tėvas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo mama L. P. su V. P. būdami santuokoje nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimo matyti, jog pareiškėjo tėvų santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Nustatyta, jog santuokoje įgytas turtas po santuokos nutraukimo liko nepadalintas, tačiau minėtame bute gyventi liko V. P.. Taigi po V. P. mirties liko jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs aukščiau minėtas butas, namų apyvokos daiktai, papuošalai. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas E. P. nesikreipė, nes tuo metu buvo nepilnametis. Jo mama L. P. palikimo sūnaus vardu taip pat nepriėmė. Tačiau po V. P. mirties, pareiškėjui esant nepilnamečiui, jo mama L. P. už jį išlaikė tėvo buto dalį. Pareiškėjas nurodė, jog jis butu taip pat rūpinosi kaip savu, jį tvarkė, valė, kitaip prižiūrėjo. Be to, po tėvo mirties pasiėmė tėvui priklausiusius du sidabrinius žiedus ir sidabrinę grandinėlę, kuriuos nešioja iki šiol. Pareiškėjui pradėjus dirbti prie buto išlaikymo prisidėjo ir jis.

6. Pareiškėjas E. P. yra vienintelis pirmos eilės V. P. įpėdinis. Tačiau jis po V. P. mirties per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis nustatyta, jog paveldėjimo byla po V. P. mirties nebuvo užvesta, nes nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Suinteresuoti asmenys V. P. yra V. P. brolis, o R. J. ir I. P. - mirusiojo seserys. Jie neįgyvendino savo teisės priimti palikimą, šiuo metu jokių pretenzijų dėl palikimo neturi, o atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

8. Aukščiau išdėstyta įrodo, jog pareiškėjas po tėvo mirties priėmė ir valdė V. P. priklausiusį turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu. Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad E. P. po tėvo V. P. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po V. P. mirties jo vienintelis sūnus E. P. rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, todėl laikytina, jog pareiškėjas priėmė po palikėjo V. P. mirties palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

9. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl V. P. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po tėvo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. AA Nr. (duomenys neskelbtini)), jo palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl V. P. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.