- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- eB2-2704-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00870-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aserla“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aserla“ direktoriaus A. A. pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Aserla“ iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Bendrovės direktorius kreipėsi į teismą su prašymu iškelti UAB „Aserla“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto bylą.
2. Prašymas grindžiamas tuo, kad Bendrovės veikla buvo baro, naktinio klubo, veikusio Klaipėdoje, veikla. Pareiškėja prarado teisę naudotis restorano patalpomis ir neteko galimybės toliau vykdyti baro, naktinio klubo veiklos. Lietuvos Respublikoje įvestas karantinas itin apsunkino galimą veiklos atkūrimą. Pareiškėjos teigimu, Bendrovė turi didelių finansinių sunkumų, dėl to nėra galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjos turtą šiuo metu sudaro 70 521 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 46 673 Eur, visi įsipareigojimai yra pradelsti. Didžioji dalis įsiskolinimo sudaro įsiskolinimą Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai. Visas turimas turtas pažymėtinas kaip gautinos sumos, todėl pareiškėja realaus turto šiuo metu neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas
3. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnio 1 dalies nuostatas jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei registruota buveinė nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Šioje byloje nėra duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad atsakovo pagrindinių interesų vieta yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.
4. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
5. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
6. Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Aserla“ įregistruota 2012 m. birželio 14 d. Įmonės veiklos tikslai ir rūšys – vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pelną. Bendrovės veiklos objektas yra: didmeninė ir mažmeninė prekyba, viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla, restoranų, kavinių, barų veikla, maitinimo paslaugų teikimas, kita asmenų aptarnavimo veikla. Bendrovė gali užsiimti bet kuria kita nenurodyta ūkine komercine veikla, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą pateikti už 2019 m. Bendrovės balanse nurodyta, kad turto iš viso turima 69 633 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 357 Eur. Iš teismui pateikto 2020 m. balandžio 30 d. balanso matyti, kad Bendrovės turtas sudaro 70 521 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 46 673 Eur. 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, nei turimo turto nei įsiskolinimų apimtis nepakito. Pažymėtina, kad visą Bendrovės turtą sudaro trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos.
7. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog atsakovė darbuotojų neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovė nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi ir transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės atžvilgiu vykdomi dveji išieškojimai, VMI naudai vykdomas 75 320 Eur išieškojimas, UAB „JK gėrimų namai“ išieškomas 1 407,88 Eur teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, įmonė bylų neturi.
8. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019). Kaip matyti iš nurodytų duomenų, įmonės turtą sudaro tik per vienerius metus gautinos sumos (70 521 Eur). Įvertinus Bendrovės debitorių sąrašą matyti, kad Bendrovės skolininkas yra jos direktorius A. A., skolingas įmonei 70 540,05 Eur, taigi iš esmės skola sutampa su Bendrovės gautinomis sumomis. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1597-381/2017). Teismų praktikoje pasisakyta, kad ginčijami reikalavimai paprastai neįskaitomi į kreditorinių ar debitorinių įsipareigojimų bendrą sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1433/2010; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-381/2016 ; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-761-553/2021). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pats Bendrovės direktorius, būdamas Bendrovės skolininku, pareiškime nenurodė jokių galimybių, kad jis padengtų Bendrovei turimą įsiskolinimą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų (sąskaitų faktūrų, skolų suderinimo aktų, kt.), kurios leistų daryti pagrįstas prielaidas apie tai, kad skolininkas ketintų grąžinti įsiskolinimą Bendrovei. Dėl šių priežasčių darytina pagrįsta išvada, kad nėra pagrindo į Bendrovės trumpalaikio turto vertę įtraukti Balanse nurodytų gautinų sumų dydžio. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-761-553/2021). Eliminavus per vienerius metus gautinas sumas, darytina išvada, kad įmonė šiuo metu jokio turto neturi.
9. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovės turimi įsiskolinimai viršija turto vertę (kaip minėta, vien VMI naudai vykdomas 75 320 Eur išieškojimas, o Bendrovė turto neturi), taigi yra nemoki. Kaip minėta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, įtvirtintos dvi alternatyvios sąlygos, kurias turi atitikti įmonė: 1) negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Konstatuotina, kad UAB „Aserla“ yra nemoki, kadangi jos finansiniai įsipareigojimai ženkliai viršija turimo turto vertę. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis), todėl jai keltina bankroto byla.
10. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
11. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo, vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.
12. Iškėlus UAB „Aserla“ nemokumo (bankroto) bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
13. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Pastarąja atrinktas nemokumo administratorius MB „Aministra“, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui nemokumo administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
14. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius. Byloje nesant pakankamai duomenų tiksliam baziniam dydžiui apskaičiuoti, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA, vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatytina 3 210 Eur (5 MMA) atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma.
15. Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose ir 3 dalyje nurodytus subjektus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26-27 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais,
nutaria:
iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Aserla”, įmonės kodas 302800983, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.
Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti MB „Aministra“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA283).
Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 210 Eur (5 MMA) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „Aserla”, įmonės kodas 302800983, priklausantį nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Pavesti paskirtam nemokumo administratoriui atlikti JANĮ 27, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.
Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos kreditoriai gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.
Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas Turto arešto aktų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui; Turto arešto aktų registrui; Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.