- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-726-316-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Virginija Žindulienė, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- V. Š.
Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudžiamoji byla Nr. 1A-726-316/2012
2012 m. spalio 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2010-03-26 iki 2010-04-27 ir nuo 2011-12-20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslinta, nurodant: „B. V. Š. paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią V. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gegužės 22 dienos. Kardomąją priemonę V. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – suėmimą“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno šaunamąjį ginklą bei 7 vnt. šaudmenų, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo savadarbį, lygiavamzdį, pusiau automatinį šaunamąjį ginklą, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos, 35 kalibro, šratinį pistoletą „Walther P88 Compact“, pritaikytą šaudyti 35 kalibro šoviniais su kulka ar sviediniu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamą draudžiamų ginklų kategorijai, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo 6 vnt. savadarbius 35 kalibro šovinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamus draudžiamų ginklų kategorijai, ir 1 vnt. pramoniniu būdu pagamintą 35 kalibro šratinį šovinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, skirtą A ginklų kategorijos šaunamiesiems ginklams, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šiuos neteisėtai įgytus 7 vnt. šovinių sudėjo į minėto pistoleto apkabą ir šį pistoletą su jame esančiais 7 vnt. šovinių neteisėtai laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytojoje vietoje, po to V. Š. šį pistoletą su šoviniais neteisėtai atgabeno į Šiaulių miestą, ten laikė ir nešiojosi iki tol, kol prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2010-03-26 11.50 val. buvo sulaikytas, ir pistoletas su šaudmenimis buvo paimti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes ginklą su šaudmenimis rado netoli tos vietos, kur buvo sulaikytas, norėjo nunešti jį į policijos skyrių, su rastu ginklu nenaudojo smurto, niekam jo nerodė. Dėl įvykio kaltu prisipažino, gailisi, turi šeimą, norėtų neprarasti šeimyninių ryšių.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas adv. E. Jankaitis prašė skundą patenkinti, prokurorė V. Bartušienė prašė skundą atmesti, apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Skundas tenkintinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikymo baudžiamojo įstatymo bausmių bendrinimo dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. Š. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad rastą ginklą norėjo nunešti į policijos skyrių. Iš pirmosios instancijos teismo ištirtų bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis turėjo galimybę įgyvendinti tokį savo ketinimą, tačiau ja nepasinaudojo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Š. nurodomas aplinkybes įvertino kaip nuteistojo gynybinę poziciją. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas T. R., praleidęs su nuteistuoju apie valandą iki sulaikymo, parodė, kad nematė, kad V. Š. būtų radęs kokį nors maišelį, nuteistasis apie jokį rastą ginklą jam nieko nesakė (2 t., 97, 98 b. l.). Liudytojas G. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kovo 26 d. apie 22 val. su kolega vyko iš Šilėnų link geležinkelio srities, važiuojant iš Serbentų gatvės į Dubijos gatvę prie krūmų netoli apleisto pastato pastebėjo įtartinus asmenis, vienas jų norėjo bėgti. Liudytojo teigimu, V. Š. kalbėjo telefonu, buvo susivyniojęs striukę, blaškėsi. Jiems su kolega pareikalavus atiduoti ginklą, V. Š. jį atidavė (2 t., 181 b. l.). Taigi, šaunamojo ginklo laikymo ir gabenimo aplinkybę įrodo minėtų liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys. Nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1 d., sudėtis yra formalioji, nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo, laikymo, gabenimo pradžios momento. Nuteistojo versija, kad šaunamąjį ginklą ir šaudmenis jis rado įvykio dieną ir planavo perduoti policijos pareigūnams, paneigiama liudytojo T. R., G. V. parodymais, taip pat nustatyta aplinkybe, kad nuteistasis su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, taigi, ir galimybę pranešti policijos įstaigai apie rastą ginklą ir šaudmenis. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad V. Š. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, suprasdamas, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (V. Š. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą), kaltės formą, kaltininko asmenybę – V. Š. teistas Čekijos Respublikos Prahos apskrities 1998-12-17 nuosprendžiu, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005-07-08 nutartimi nustatyta bausmę, paskirtą minėtu nuosprendžiu, atlikti pataisos namuose, 2008-01-18 paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų, baustas dėl administracinių teisės pažeidimų, nuobaudų galiojimas išnykęs, iki šio nuosprendžio priėmimo nuteistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, padarytas 2010 m. sausio 18, 19 d. Atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, į tai, kad nuteistasis teistas, yra linkęs daryti nusikaltimus, iš ankstesnio teistumo išvadų nedaro, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį. Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. Š. paskirta bausmė savo dydžiu mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Taigi, V. Š. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nėra per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai, bausmę švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį, žinojo, kad V. Š. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendis, įsiteisėjęs 2011 m. lapkričio 25 d., šis nuosprendis yra bylos medžiagoje (3 t., 11–15 b. l.). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatomis bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiais, turėjo būti subendrintos, ir pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį atlikta bausmė įskaityta į bausmės laiką. Ši pirmosios instancijos teismo klaida ištaisytina, bausmės pagal minėtus nuosprendžius bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis. Į galutinę bausmę įskaitoma 52 parų atlikta arešto bausmė, keičiant ją į laisvės atėmimo bausmę pagal BK 65 straipsnyje įtvirtintas bausmių keitimo taisykles.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktą,
nusprendžia:
V. Š. skundą tenkinti iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie griežtesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytas bausmių keitimo taisykles prilygintos laisvės atėmimo bausmei, ir galutinę bausmę nustatyti 2 (dvejus) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.