- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- 2-4440-772/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., UAB „Neo taksi“
dalyvaujant pareiškėjui antstoliui A. Bložei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. K., teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. Bložės pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens, kliudančio vykdyti vykdomąjį dokumentą, suinteresuotas asmuo UAB „Neo taksi“ vadovas D. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolis prašė pareiškimu už jo pakartotinio reikalavimo nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB ,,Neo taksi“ direktoriui D. K. piniginę baudą.
Šalies argumentai
Pareiškime teismui antstolis A. Bložė nurodė, kad jo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-2514/05 dėl 150,00 Lt skolos išieškojimo iš A. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB ,,Neo taksi“, valstybės naudai pagal 2005-07-11 Šiaulių m. VPK VP EPS nutarimą Nr. E301443.
Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą dar 2009-04-08 į skolininko darbovietę - UAB „NEO Taksi“ - buvo išsiųstas patvarkymas Nr. 41-2514/05 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, kuriuo reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išskaičiuotas lėšas buvo prašoma pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, sumas išskaityti ir pervesti reguliariai iki visos išieškotinos 384,05 Lt sumos išieškojimo arba antstolio nurodymo. Antstolis nurodė, kad jo patvarkymas nebuvo vykdomas. Dėl to antstolis 2010-03-16 UAB „NEO Taksi“ išsiuntė pakartotinai patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašoma nurodyti, į kokią sąskaitą ir kada, t.y. nurodant datą buvo ir ar yra išskaičiuojami bei pervedami pinigai iš A. V. gaunamų pajamų. Papildomai į skolininko darbovietę antstolis 2010-04-07 išsiuntė paklausimą dėl informacijos pateikimo. Atsakymo iš UAB „NEO Taksi“ antstolis iki kreipimosi į teismą negavo, dėl to mano, kad 2009-04-08 Patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo nėra vykdomas.
Teigė, jog nevykdant pakartotinai antstolio reikalavimų yra kliudoma pastarajam vykdyti vykdomuosius dokumentus. Todėl, remdamasis LR CPK 585 str. 2 d. antstolis teismo prašė:
1. Už antstolio reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, nubausti, pinigine bauda, UAB „NEO Taksi“ direktorių D. K., a/k (duomenys neskelbtini)
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Neo taksi“ vadovas D. K. atsiliepimo į antstolio pareiškimą teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, dėl to bylą nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).
Šalies argumentai
Antstolis teismo posėdžio metu pakartojo pareiškime ir vykdomojoje byloje nurodytas aplinkybes bei prašė teismo jo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, nemažai įpareigojimų nustatyta darbdaviams. Jie turi vesti vykdomųjų dokumentų apskaitą, grąžinti
vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas nutraukia darbo sutartį arba pasibaigė periodinių išmokų mokėjimas, kartu atžymėdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas išskaitas) įvykdymą ir pan. Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos (CPK 740-741, 743 str.).
Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas.
Pagal bendrą taisyklę įmonės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir bendrovės vadovui D. K., kadangi jos analogiškai nurodytos ir Akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ 37 str.). Šis teisės aktas, kartu yra svarbus teisės šaltinis nustatantis įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas, o jų laikymasis pripažintinas būtinu, kadangi atitinka įstatymų imperatyvių normų reikalavimus.
Antstolio A. Bložė kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla: Nr. 41-2514/05 dėl 150,00 Lt skolos išieškojimo iš A. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai, pagal 2005-07-11 Šiaulių m. VPK VP EPS nutarimą Nr. E 301443.
Antstoliui nustačius, kad skolininkas A. V. dirba UAB ,,Neo taksi“, pastarasis pagrįstai 2009-04-08 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 384,05 Lt skolos išieškojimo iš skolininko ir teisėtai jį išsiuntė pastarojo darbdaviui, nurodydamas skolą išskaičiuoti iš skolininko atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 733-743 str.) (v/b Nr. 41-2514/05, b. l. 16). Antstolio priimtame patvarkyme darbdaviui nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą išskaičiavimą gali būti vėl skirta bauda (CPK 585, 618 str.). Antstolis skolininko A. V. darbdaviui UAB ,,Neo taksi“ 2009-06-16 pagrįstai išsiuntė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, primindamas pastarajam, kad ir 2009-04-08 buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo. Skolininko darbdaviui nevykdant antstolio įpareigojimų, pastarasis pagrįstai kreipėsi į teismą prašydamas patraukti atsakomybėn asmenį kliudantį vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismas tenkino antstolio pareiškimą ir UAB NEO Taksi vadovui D. K. 2009-11-30 nutartimi skyrė 100 Lt baudą. Todėl teismas pripažįsta, kad antstolis teisėtai pakartotinai vėl prašė skolininko darbdavį pateikti jam išsamią informaciją apie atliktus išskaitymus iš A. V. gaunamų pajamų. Tuo pačiu darbdaviui pakartotinai buvo išaiškintos ir kitos įstatymo nuostatos susijusios su išieškojimo tvarką, nurodant, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti skirtą piniginė bauda. Tačiau darbdavio UAB ,,Neo taksi“ įgalioti asmenys į antstolio vykdymo procese pakartotinai pateiktus procesinius dokumentus neatsakė ir reikalaujamų duomenų pastarajam nepateikė. Tokie darbdavio ir konkrečiai bendrovės vadovo direktoriaus D. K. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo nuostatų. Darbdavys vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą ir išskaičiavęs ar neišskaičiavęs atitinkamas pinigų sumas iš darbuotojo atlyginimo, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl išskaičiavimo pagrįstumo, darbdavys turi teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek iš profesionalių teisininkų. Dėl to teismas konstatuoja, kad darbdavys ir konkrečiai jo atstovas bendrovės vadovas D. K. veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir neatsakydamas į antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie iš skolininko A. V. išieškotų sumų išskaitymą, nebuvo apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio A. Bložės pateiktą vykdomąjį dokumentą.
Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad įmonės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi administracijos vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik įmonė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš
įmonės administracijos vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant administracijos vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas (valstybė) būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas vėl skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys įmonės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų įmonės darbuotojų: pvz. personalo vadybininkės ar vyr. buhalterės neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t.t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. personalo vadybininkės ar vyr. buhalterės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojui buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.
Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. D. K. ne tik neatsakė į pakartotinį antstolio patvarkymą, bet ir nepateikė teismui atsiliepimo į antstolio pareiškimą bei nenurodė priežasčių dėl ko nėra vykdomas pakartotinis antstolio reikalavimas, todėl teismas atsižvelgia ir į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus skirdamas jam baudą. Teismas, vertindamas įmonės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi teisę atsižvelgti ir į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įmonės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės administracijos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad bendrovės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais darbo metu. Bendrovės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei UAB ,,Neo taksi“, nei konkrečiai jos vadovas D. K.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo D. K. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą; D. K. neatvykimą į teismo posėdį paaiškinti bylai svarbių aplinkybių) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio pareiškimą teismui laikyti nepagrįstu.
Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo (ų) interesus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).
Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones - baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2d. pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis (b.l. 1).
Atskirai pažymėtina, kad antstolio veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo skundžiami.
Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju A. Bložės 2010-06-16 patvarkymą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiami įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Neo taksi“ direktoriumi nuo 2008-04-11 yra paskirtas (išrinktas) D. K., o minėtoje bendrovėje nuo 2009-03-20 irgi dirba skolininkas A. V.. Taigi D. K. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio patvarkymo nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d. numatytos priemonės. Nevykdydamas nurodyto antstolio patvarkymo D. K. pakartotinai pažeidė CPK 585 str. 1 d., t.y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais D. K. skirtina 200 Lt bauda.
Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skirti UAB „Neo taksi“ direktoriui D. K., (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.
Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.