Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2012-05-09 · Civilinė byla Nr. 2-261-760/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-09
Bylos Nr.
2-261-760/2012
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00072-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Trečiasis asmuo
R. A.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 44.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-261-760/2012Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00072-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 44.5.; 73.2.5.8. TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 9d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė,sekretoriaujant Gitanai Gečienei,dalyvaujant atsakovo atstovei A. F.,trečiajam asmeniui R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buveinė Basanavičiaus g. 12, Vilnius ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. A., gyvenanti (duomenys neskelbtini), dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Močiučių“ 2435,00 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 73,00 Lt žyminio mokesčio, bei 242,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir R. A. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2009-12-23 butas buvo apgadintas užpylimo metu, pasmukus namo lietaus nutekėjimo vamzdžiui. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo R. A. 2453,00 Lt žalos atlyginimą. Pagal CK 6.1015 str.1d., ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Užpylimas įvyko dėl bendrojo naudojimo inžinerinės techninės įrangos nepriežiūros, todėl už žalą atakinga DNSB “Močiučių”.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė A. F. prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad DNSB „Močiučių“ nėra atsakinga dėl atsiradusios žalos, nes bendrija tinkamai prižiūrėjo bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, įvykus avarijai, greitai likvidavo jos priežastis. J. T.-Vaižganto g. 129 namas nėra pripažintas tinkamu naudoti, todėl avarija galėjo įvykti ir dėl statytojų darbo broko, dėl netinkamo lietaus nutekėjimo vamzdžio sumontavimo. Be to, R. A. buto užpylimas galėjo įvykti ir dėl gamtinių jėgų poveikio. Dėl smarkaus lietaus susidarė gausus vandens nutekėjimas į namo lietaus nutekėjimo vamzdį, kuris yra sumontuotas R. A. bute. Vamzdis pasistūmėjo, atsirado plyšys tarp sujungimų, todėl bėgantis vanduo užliejo R. A. butą.

Tretysis asmuo R. A. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad įsigydama butą (duomenys neskelbtini), paėmė iš banko paskolą, todėl privalėjo sudaryti būsto draudimo sutartį. Patvirtino, kad ieškovas atlygino jai buto užliejimo metu padarytą 2453,00 Lt žalą. Butas buvo užlietas dėl pasmukusio bendrojo naudojimo lietaus nutekėjimo vamzdžio, kuris yra įrengtas jos buto vonios kambaryje. Avarija įvyko dėl didelio kritulių kiekio, tai pripažino ir draudimo ekspertas apžiūrėjęs jos butą. Todėl jai nesuprantama kodėl draudimas prašo jai išmokėtą žalą priteisti iš namo bendrijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš būsto draudimo liudijimo Nr. TAI Nr. 137832712 (b.l. 8-9) bei trečiojo asmens paaiškinimo nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir R. A. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės būsto draudimo sutartį, kuria ieškovas 2009-05-31 - 2045-05-30 laikotarpiu, nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų rizikų apdraudė R. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimo, liudytojo V. K. parodymų, turto sunaikinimo, sugadinimo akto (b.l. 10-13) nustatyta, kad 2009-12-23 buvo aplietas minėtas R. A. butas. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu įvykiu, atsakovas šios aplinkybės neginčija. 2010-01-12 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu pripažinta, kad draudiminis įvykis įvyko dėl lietaus kanalizacijos (nutekėjimo) vamzdyno avarijos, tai yra, pasmukus vamzdžiui, jame atsirado plyšys tarp sujungimų, pro kurį bėgantis lietaus vanduo apliejo R. A. butą. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas. Ieškovas 2010-03-05 išmokėjo R. A. 2453,00 Lt draudimo išmoką. Tai patvirtina lokalinė sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimo pažyma, sąskaitos išrašas, R. A. paaiškinimas (b.l. 18-21). Atsakovas padarytos žalos dydžio neginčija.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovo atstovė tvirtina, kad DNSB „Močiučių“ nėra atsakinga dėl buto užliejimo metu R. A. padarytos žalos.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Ieškovas draudimo išmoką R. A. išmokėjo 2010-03-05, todėl nuo šio momento draudikas įgijo teisę reikalauti išmokėtų draudiminių sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso normas.

R. A. butas buvo aplietas dėl bendrojo naudojimo inžinerinės techninės įrangos avarijos. Statybos įstatyme nustatyta, kad bendros statinio inžinerines sistemos yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius. Taigi, lietaus nutekėjimo vamzdynas sumontuotas R. A. vonios kambaryje, yra bendroji dalinė visų J. T.-Vaižganto g. 129 namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių, tame tarpe ir pačios R. A. nuosavybė. Atsakovas DNSB “Močiučių” nėra minėto namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkas ar valdytojas, todėl negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu, pagal kurį objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės. Aukščiausiasis teismas taip pat yra konstatatavęs, kad kai žala padaryta vienam iš bendrasavininkių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Tokiu atveju atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Tai yra, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Šias aplinkybes (civilinės atsakomybės sąlygas) privalo įrodyti ieškovas.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Iš registravimo pažymėjimo bei įstatų nustatyta, kad J. T. – Vaižganto g. 129 namo savininkai yra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją “Močiučių” (b.l. 44-55). Remiantis bendrijos įstatais bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Nors ieškovas tvirtina, kad R. A. butas buvo užlietas dėl atsakovo bendrojo naudojimo inžinerinės techninės įrangos - lietaus nutekėjimo vamzdyno nepriežiūros, tačiau ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Iš atsakovo atstovės, trečiojos asmens R. A. paaiškinimų, liudytojo V. K. parodymų nustatyta, kad R. A. bute esantis lietaus nutekėjimo vamzdis yra plastmasinis, nebuvo nustatyta, kad įvykio metu jis būtų buvęs nusidėvėjęs. Lietaus vanduo iš šio vamzdžio į R. A. butą tekėjo pro atsiradusį plyšį tarp vamzdžio sujungimų, kai šis pasmuko nuo gausaus lietaus. Tokią aplinkybę konstatavo ir ieškovo atstovas turto sunaikinimo, sugadinimo akte. Kad 2009-12-23 iškrito gausus kritulių kiekis įrodo Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (b.l. 69). Įvykio dieną, apie 20 val. iškrito 13,9 mm kritulių kiekis, arti kiekio (15 mm kritulių kiekis), kai pagal hidrometeorologus konstatuojamas pavojingas meteorologijos reiškinys. Taigi, atsakovas negalėjo iš anksto numatyti tokio gamtos reiškinio ir aplinkybės, kad dėl gausaus vandens nutekėjimo pasmuks kanalizacijos vamzdis, atsiras plyšys tarp jo sujungimų ir bėgantis lietaus vanduo užlies R. A. butą. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad tokiomis sąlygomis atsakovas, būdamas atsakingas už vamzdymo priežiūrą, nebuvo rūpestingas ir atidus. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo (b.l. 29-30) taip pat nustatyta, kad J. T. – Vaižganto g. 129 namas nėra baigtas statyti, jis nėra pripažintas tinkamu naudoti, todėl nėra įrodymų, kad inžinerinės sistemos, šiuo atveju – lietaus kanalizacijos vamzdynas namo statybos metu buvo tinkamai sumontuotas ir avarija įvyko ne dėl statytojų kaltės, o dėl jo nepriežiūros. Ieškovas neįrodė atsakovo kaltės dėl minėto vamzdyno avarijos, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti žalos atlyginimą.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir reikalavimas dėl įstatyminių palūkanų priteisimo. Taip pat ieškovui nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas neprašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 18,60 Lt, priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str.2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 18,60 Lt (aštuoniolika litų, 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Bajorinienė