- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-23
- Bylos Nr.
- 2-419/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- J., J. Č., I. Č.
- Kategorijos
- 127.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjų J. Č. ir I. Č. kreditorinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,BSI kompanija“ bankroto byloje Nr. B2-856-603/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjų J. Č. ir I. Č. 36 374, 49 Lt dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo atsakovo BUAB ,,BSI kompanija“ bankroto byloje.
Atsakovo BUAB ,,BSI kompanija“ administratoriaus UAB „Avere“ įgaliotas asmuo R. P. pareiškė prieštaravimą dėl pareiškėjų J. Č. ir I. Č. 58 938,90 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Nurodė, jog šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjai, vykdydami 2008-01-23 Nekilnojamojo daikto (88,75 kv. m ploto butas, esantis Savanorių pr. 11 A - 71, Vilniuje) pirkimo – pardavimo sutartį, 2008-04-23 pilnai atsiskaitė su atsakovu (pardavėju), sumokėdami 489 000 Lt, tačiau nežiūrint to, kad atsakovas buvo įsipareigojęs perduoti tinkamą naudoti pagal paskirtį nekilnojamąjį daiktą, VĮ Registrų centras Vilniaus filialas atsisakė pripažinti įsigytą butą baigtu statyti tuo pagrindu, kad nustatyta tvarka nėra išduotas ir kadastre įregistruotas pastato, kuriame yra butas, pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Šis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti tik 2009-10-01, o nekilnojamo turto registre aktas įregistruotas 2009-10-13. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas daugiau nei 17 mėnesių, tai yra nuo sutarties sudarymo ir atsiskaitymo iki pastato pripažinimo tinkamu naudoti, neteisėtai naudojosi pareiškėjų pinigais, tuo tarpu jie iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, buvo suvaržyti jų asmeniniai interesai, patirti nuostoliai, kuriuos sudaro pagal būsto paskolą bankui faktiškai sumokėtų palūkanų ir negautų pajamų, tai yra palūkanų už panaudotas asmenines lėšas nuo 2008-04-03 iki 2009-09-30, suma. Atsakovo BUAB ,,BSI kompanija“ administratoriaus UAB „Avere“ įgaliotas asmuo R. P. prieštaravo tokiam finansiniam reikalavimui.
Pareiškėjai su atsakovo BUAB ,,BSI kompanija“ administratoriaus UAB „Avere“ įgalioto asmens R. P. prieštaravimu nesutiko ir prašė patvirtinti minimą kreditorinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjų J. Č. ir I. Č. 36 374, 49 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.350 straipsnio pirmosios dalies bei teismų praktikos nuostatomis, sprendė, kad 2008 m. sausio 23 d. tarp pareiškėjų ir UAB „BSI kompanija“ sudaryta Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 4-10) kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių. Teismas konstatavo, jog Sutarties 5.1. punkte nurodyta, jog pirkėjas turėjo galimybę ir apžiūrėjo nekilnojamojo daikto būklę iki šios sutarties pasirašymo dienos, ir patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas visiškai atitinka jo kaip pirkėjo keliamus reikalavimus bei jo mokamą kainą už perkamą nekilnojamąjį daiktą ir dėl jo būklės bei kokybės jokių pretenzijų pardavėjui neturi, jog pareiškėjai pripažino, kad įsigyjamą butą vizualiai apžiūrėjo, o atsakovo pateiktame išraše iš Nekilnojamojo turto registro buvo nurodytas įsigyjamo daikto 95 procentų baigtumas, kuris atitiko faktinį daikto be pilnos apdailos baigtumo lygį. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad sudarant sutartį pareiškėjai neturėjo pagrindo abejoti, kad įsigyto daikto negalės naudoti pagal paskirtį, t. y. gyvenimui, todėl net ir pripažinus pareiškėjus silpnesniąja sutarties šalimi, jie, kaip protingi ir apdairūs asmenys, turėjo numatyti, jog perkant tokį butą, automatiškai yra nebaigtas formuoti ir visas pastatas, kuriame yra minėtas butas.
Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs ne dėl to, kad pareiškėjams buvo parduotas netinkamos kokybės butas, o dėl to, kad sutarties sudarymo metu nebuvo įregistruotas visas pastatas ir tuo pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėjai, įsigydami tokį turtą, prisiėmė šią riziką (CK 6.399, 6.334 str.). Be to, teismas įvertino aplinkybę, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2008-01-23, tuo tarpu pareiškėjas J. Č. prašymą VĮ Registrų centras dėl buto duomenų pakeitimo (prašymas atmestas dėl minimo akto nebuvimo) pateikė po metų, tai yra 2009-01-23, o pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2009-10-01 aktu, kad sutartyje šalys nebuvo aptarusios termino, per kurį pastatas turi būti pripažintas tinkamu naudoti, ir tuo pagrindu laikė, kad laikotarpis nuo 2009-01-23 iki 2009-10-01 nelaikytinas neprotingai ilgu ir pažeidžiančiu pareiškėjų teises bei teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad pareiškėjai žinojo arba turėjo žinoti, jog jų perkamas nekilnojamasis daiktas nėra pripažintas tinkamu naudoti, todėl tenkinti jų prašymo patvirtinti finansinius reikalavimus nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Kartu teismas nurodė, kad pareiškėjai taip pat neįrodė reiškiamo kreditorinio reikalavimo dydžio bei priežastinio ryšio su nurodytais pažeidimais. Atmesdamas pareiškėjų reikalavimą dėl 1 Lt neturtinės žalos, kurį siejo su tuo, kad gyvendami su dviem nepilnamečiais vaikais, negalėjo pagerinti savo buities sąlygų, laiku įvykdyti Banko reikalavimo iki 2008-12-31 įregistruoti įsigyto daikto 100 procentų baigtumą ir kt., - teismas sprendė, jog šis reikalavimas neįrodytas (CK 6.250 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas J. Č. atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti jo bei pareiškėjos I. Č. 36 374, 49 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas klaidingai nurodė, kad pareiškėjai turėjo realią galimybę įvertinti pastato būklę ir nepagrįstai sprendė, kad 95 procentų buto baigtumas reiškia, kad yra nebaigtas formuoti ir visas pastatas. Atsakovo pateiktame registro išraše nebuvo kokių nors žymų apie tai, kad pastatas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti ir dėl šios priežasties buto negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Statinių pripažinimo tinkamu naudoti tvarką reglamentuojantys įstatymai ir teisės aktai nenumato kokių nors apribojimų pripažinti daugiabutį pastatą tinkamu naudoti dėl jo dalių (butų) nebaigtos apdailos. Be to, kaip matyti iš nekilnojamo toto registro 2010-10-22 išrašo apie UAB „BSI kompanija“ priklausantį 81,15 kv. m. butą, esantį tuo pačiu adresu, 2.1 dalyje nurodyta buto būklė: nebaigtas statyti, 11 dalyje nurodyta, kad įregistruotas 100 procentų baigtumu 2009-10-01 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (1010)11.4-1938 pagrindu. Tai yra, nors buto baigtumas yra 95 procentai, pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti.
2. Teismas netinkamai taikė CK 6.256 straipsnio 2 ir 4 dalies, 6.363 straipsnio 5 dalies, 6.188 straipsnio nuostatas, o taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, neįvertino, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties ir pareiškėjai, kaip vartotojai, yra silpnesnioji sutarties šalis, netinkamai įvertino Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, realius nuostolius ir žalos dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų ir netinkamo Sutarties vykdymo.
3. Teismas klaidingai sprendė, kad pareiškėjai prisiėmė visą riziką priimdami butą, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, kaip profesionalus rinkos dalyvis (verslininkas), statytojas, neinformavęs pareiškėjų, kad pastatas nėra pripažintas tinkamu naudoti, pažeidė bendrą pareigą būti sąžiningu ir pareigą atskleisti kitai šaliai žinomą reikšmingą informaciją, su ją susijusią riziką, turinčią esminės įtakos sutarties sudarymui. Sutartis buvo parengta atsakovo, todėl pareiškėjai neturėjo galimybių derėtis dėl jos sąlygų, todėl Sutarties 5.1 punkto nuostatos pripažintinos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų nuostatoms, sąžiningumo principams.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalys neaptarė termino, per kurį pastatas turi būti pripažintas tinkamu naudoti. Pareiškėjai įsigijo aukščiau minėtą butą tikėdamiesi jį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, t.y. jame gyventi, todėl remdamiesi atsakovo suteikta informacija, pagrįstai tikėjosi, kad parduodamas butas ir pastatas atitinka visus imperatyvius teisės aktų nustatytus reikalavimus ir yra pripažintas tinkamu naudoti sutarties sudarymo dieną.
5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų konkrečiam sutarties sudarymo metu pirkėjo nurodytam tikslui, taigi pastato, kuriame yra butas, pripažinimas tinkamu naudoti įstatymų nustatyta tvarka yra esminė sąlyga, lemianti, ar įsigytas daiktas (butas) gali būti naudojamas pagal paskirtį. Netinkamos kokybės daikto pardavimas yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu dėl atsakovo kaltės, todėl jis privalo visiškai atlyginti pareiškėjams patirtus nuostolius bei žalą.
6. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą atlyginti patirtus nuotolius ir žalą. Pareiškėjai, turintys du nepilnamečius vaikus, negalėjo naudoti daikto pagal paskirtį kaip tikėjosi, tai yra jame gyventi ir pagerinti savo buities sąlygas, dėl ko patyrė reikšmingus nepatogumus ir nuostolius, turėjo nagrinėjamu laikotarpiui mokėti palūkanas, paskolą, suteiktą butui įsigyti. Be to, paskolą suteikęs AB bankas Snoras galėjo pritaikyti sankcijas arba net vienašališkai nutraukti būsto paskolos sutartį, nes pareiškėjai privalėjo ne vėliau kaip iki 2008-12-31 įregistruoti įsigyto buto visišką baigtumą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui išspręsti ir, atsakydamas patvirtinti pareiškėjų J. Č. ir I. Č. kreditorinius reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama teismo nutartimi ir teigia, kad teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias vartojimo teisinius santykius, neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas atlyginti jų patirtus nuostolius yra neįrodytas.
Apeliantas teisingai nurodo, kad vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, visuotinai pripažįstant, kad vartotojas kaip silpnesnioji sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių - informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi - verslininku (pardavėju), dėl ko verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją, todėl ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą ex officio vartojimo sutarčių sąlygas vertinti pagal atitiktį sąžiningumo kriterijams. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų, kaip silpnesniosios šalies interesai, nebuvo pažeisti (CPK 185 str.).
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, Sutarties 5.1. punkte įtvirtinta nuostata, jog pirkėjas turėjo galimybę ir apžiūrėjo nekilnojamojo daikto būklę iki šios Sutarties pasirašymo dienos, ir patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas visiškai atitinka jo kaip pirkėjo keliamus reikalavimus bei jo mokamą kainą už perkamą nekilnojamąjį daiktą ir dėl jo būklės bei kokybės jokių pretenzijų pardavėjui neturi. Pareiškėjai tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad įsigyjamą butą vizualiai apžiūrėjo, taip pat pripažįsta, jog pirko butą be apdailos (95 procentų baigtumo), tai yra netinkamą naudoti. Apeliantas taip pat patvirtino, kad jis susipažino su atsakovo sutarties sudarymo metu pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu, patvirtinančiu jo nuosavybės teises į parduodamą turtą, kuriame buvo nurodytas ir nebaigtas formuoti, 95 procentų baigtumo buto statusas. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija, sprendžia, jog apeliantas nepaneigė teismo išvados pagrįstumo, jog pirkėjai, nors ir būdami silpnesniąja sutarties šalimi, kaip protingi, rūpestingi ir apdairūs asmenys, turėjo numatyti, jog perkant nebaigtą formuoti butas, pastatas nėra pripažintas tinku naudoti, ir tam turėjo visas galimybes (CK 6.188 str. 2 d., CPK 185 str.). Be to, pareiškėjai, prisiimdami ilgalaikius iki 2048 m. trunkančius įsipareigojimus AB bankas Snoras, pasižadėdami grąžinti 464 000 Lt paskolą, kaip protingi, rūpestingi ir apdairūs asmenys, net ir neturėdami, jų teigimu, tam reikalingų specifinių profesinių žinių, kolegijos nuomone, turėjo pareigą domėtis atsakovo pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše esančia informacija, o taip pat viešai skelbiamais VĮ ,,Registrų centro“ duomenimis apie pastato, kuriame esantį butą jie perka, baigtumo būklę ir jo tinkamumą naudoti (CK 1.5 str.).
Kolegijos nuomone, teismas teisingai nurodė, kad šalys neaptarė termino, per kurį pastatas turi būti pripažintas tinkamu naudoti. Tuo tarpu apelianto nurodoma aplinkybė, jog įsigijo butą tikėdamiesi jame gyventi, todėl laikė, kad pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti sutarties sudarymo dieną, kolegijos nuomone, nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu, nes pats apeliantas, 2008-01-23 įsigijęs šį butą, jį remontavo daugiau nei metus laiko ir tik 2009-01-23 kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ su prašymu patikslinti buto baigtumo duomenis (t. 1, b. l. 78-79). Dėl tos pačios priežasties, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas, siekdamas pagrįsti savo nuostolius, be pagrindo teigia, kad dėl atsakovo kaltės neturėjo galimybės laikytis paskolos sutartyje, sudarytos su AB bankas Snoras, numatyti įsipareigojimo iki 2008-12-31 įregistruoti įsigyto buto visišką baigtumą, nes kaip minėta, į VĮ ,,Registrų centras“ kreipėsi tik 2009-01-23. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad tenkinti pareiškėjų prašymo dėl 36 374, 49 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, tarp jų ir dėl 1 Lt neturtinės žalos, nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, konstatavus minėtas aplinkybes, kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakoma (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.