Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 2013 m. liepos 30 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, E. M. kaltinamas tuo, kad 2013 m. liepos 3 d. apie 12.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties 42 namu, vairuodamas transporto priemonę Škoda Octavia, v. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, apsisukdamas ir važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir dėl to atsitrenkė. Apgadinęs kitą stovėjusią transporto priemonę, įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, apie įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs tuo Kelių eismo taisyklių 9, 106, 234 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

E. M. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas keičiamas.

Apeliantas pripažįsta savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo, tad teismo nutarimas šioje dalyje neanalizuojamas, nevertinamas ir skundas nagrinėjamas tik ginčijamoje dalyje. Apeliantas neigia padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti.

ATPK 257 straipsnis įpareigoja administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, privalo būti įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeltas ir ištirtas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Faktinės įvykio aplinkybės (liudytojos L. M. paaiškinimai, eismo įvykio schema) rodo, kad, E. M., (duomenys neskelbtini) g. ties 42 namu, važiuodamas atbuline eiga, savo automobilio dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėliu kliudė toje pačioje gatvėje stovėjusio A. M. priklausančio automobilio VW Passat, priekinės kairės (vairuotojo) pusės veidrodėlį (b.l. 2, 10). Tarnybiniais pranešimais ir transporto techninės apžiūros aktu nustatyta, kad, įvykio metu automobiliui VW Passat sudaužtas buvo kairės pusės vaizdo veidrodėlis, o ant apelianto E. M. dešinės pusės vaizdo veidrodėlio 3 cm įbrėžimas (b.l. 3-9).

KET 234 punktas, įvykus eismo įvykiui, įpareigoja: iškviesti policijos pareigūnus ir laukti įvykio vietoje, kol šie atvyks. Šiuo konkrečiu atveju, apeliantas policijos pareigūnams nepranešė ir iš stovėjimo vietos, išvažiavo, tad, formaliai imant, tokia jo veika ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, pilnai atitinka, tačiau vien tik objektyviųjų požymių buvimo konstatavimas, pagrindo asmenį pripažinti kaltu, neduoda, nes, kartu su jais, nustatytas turi būti ir subjektyviųjų požymių kaltininko veiksmuose, buvimas.

Duomenys byloje rodo, kad apeliantas, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, metu, neneigė sukėlęs šį eismo įvykį ir apgadinęs automobilio VW Passat, veidrodėlį. Pažymos apie asmens baustumą (b. l. 19) duomenimis, apeliantas administracine tvarka du kartus už nežymius pažeidimus baustas yra tik 2003 ir 2004 metais, taigi spręstina, kad jis yra pareigingas ir atidus vairuotojas.

Pasak apelianto E. M. paaiškinimų, jis (duomenys neskelbtini) gatvėje 2013 m. liepos 3 d. 12.30 min., to, kad statydamas savo automobilį, jis yra kliudęs kitą automobilį, nesuprato. Iš pastatyto automobilio išlipęs, jis nuėjo pirkti gėlių. Po dešimties minučių grįžęs su gėlėmis, iš stovėjimo vietos, išvažiavo. Išvažiuodamas taip pat nepastebėjo jokių nei savo, nei kitam automobiliui padarytų apgadinimų.

Liudytojos L. M. paaiškinimai rodo, kad iš savo buto balkono ji matė, kad parkuojantis, automobiliu Škoda Octavia užkliudytas buvo VW Passat automobilio galinio vaizdo veidrodėlis, girdėjo trakštelėjimą ir matė, kaip nukrito plastmasinės veidrodėlio dalys. Mano, kad tokio trakštelėjimo garso vairuotojas galėjo ir neišgirsti. Be to, vairuotoją suklaidinti galėjo ir šalia buvusio kanalizacijos šulinio dangčio, ant kurio vairuotojas galėjo užvažiuoti, garsas. Iš vairuotojo veiksmų suprato, kad atsitrenkimo į kitą automobilį, jis nepajuto, nes iš automobilio išlipęs, ramiai nuėjo, o po kurio laiko grįžęs su gėlių puokšte, įsėdęs į automobilį, išvažiavo..

Liudytojo Ž. M. paaiškinimai rodo, kad VW Passat automobiliui sugadinimai padaryti buvo lėtai spaudžiant.

Nukentėjusios A. M. paaiškinimas rodo, kad, pastačiusi automobilį apie 08 val. apie 18:55 val. jį rado su sulaužyta vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlio plastmase, trūkusiu stiklu ir iškritusiu plastmasės gabalu. Policijai suforminus įvykį, ji susirinko šukes ir veidrodėlį susiklijavo, o po to kreipėsi į draudimą.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto nusižengimo esmę, kaltė, jo padarymo metu, pasireikšti turi tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį, sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai ir taip elgtis norėjo. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju, pripažindamas asmenį kaltu pagal BK 130 str. 1 d., teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Šiuo konkrečiu atveju, teismas to nepadarė.

Pasitraukimo iš eismo įvykio vietos tyčia, nustatymas reikalauja įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, įvykio aplinkybes, bylos medžiagą, taip pat siekimo apsunkinti jo, kaip kaltininko, nustatymą ir eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, siekimo išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, buvimą. Nustačius, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, nevengia pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., laikoma, jog asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, bet sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Pažymėtina ir tai, kad, šios kategorijos bylose, jei vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto) ir, tiek ant vairuoto automobilio, tiek ir ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra nustatyta, toks asmuo pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, nesuvokė, kad jis tapo eismo įvykio dalyviu ir iš įvykio nepasišalino tyčia (Vyriausiojo administracinio tesimo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos prin­cipas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, įpareigoja visas abejones bei neaiškumus, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Liudytojų, nukentėjusiosios ir apelianto paaiškinimai, automobilių apžiūros aktai, fotonuotraukos, nežymus automobiliui VW Passat padarytas apgadinimas, pilnai patvirtina, kad apelianto automobilio kontaktas su nukentėjusios automobiliu, nebuvo stiprus. Sugadinimas nukentėjusios automobilio veidrodėliui padarytas buvo ne smūgiu, bet jį gniuždant, iš lėto spaudžiant. Akivaizdu, kad tokio veiksmo garsas tikrai nėra pakankamai stiprus, kad jį būtų galima išgirsti automobilio salone, o ir pati veiksmo eiga nebuvo tokio intensyvumo ir galingumo, kad ją apeliantas būtų privalėjęs pajusti. Nukentėjusios automobilio kairės pusės veidrodėlis, nulaužtas nebuvo ir nukentėjusi, pasak jos paaiškinimų, jį susiklijavusi, važiuodama automobiliu, tuo veidrodėliu naudojosi ir toliau, tad, tokiu nukentėjusios automobilio apgadinimu, jai padaryta žala nebuvo žymi. Kad apeliantas nesuprato sukėlęs eismo įvykį, rodo ir tolimesni jo veiksmai. Jis, po kontakto išlipęs iš automobilio, jo neapžiūrėjęs, nuėjo pirkti gėlių. Po 10 minučių sugrįžęs su nusipirkta gėlių puokšte, jis, įsėdęs į automobilį, išvažiavo. Atsakomybė už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą nėra tokia didelė, kad apeliantui reikėtų siekti jos išvengti pasišalinant iš įvykio vietos. Šie duomenys, pagrindo apelianto veiksmuose konstatuoti tyčios, padarant ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, neduoda. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instanci­jos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą pripažindamas E. M. įvykdžius admi­nis­tra­cinės teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimas šioje dalyje naikinamas ir byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalimi, 6 punktu teismas

nutaria:

E. M. skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimą dalyje, kuriomis E. M. pripažintas kaltu įvykdęs admi­nis­tra­cinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. bei dalyje, kuria jam teismo yra paskirta subendrinta nuobauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 130 str. 1 d. dalyje, nutraukti.

Kitą nutarimo dalį (pripažinimą kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d.), palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.