Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovei D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį, tai yra iki 2017 m. gegužės 31 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2016 metų savo vadovaujamos bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Tokiais savo veiksmais G. K. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, 2.67 straipsnio, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punkto, 58 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą palaikė ir prašė (duomenys neskelbtini) direktoriui G. K. paskirti administracinę nuobaudą. Institucijos atstovė neprieštaravo švelnesnės nei minimali baudos skyrimui.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K. gynėjas advokatas K. R. nurodė, jog G. K. su jam inkriminuotu nusižengimu sutinka, savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi bei paaiškino, jog šis įsigijo Alytuje bendrovę ir, grįžęs iš užsienio, norėjo pradėti verslą, tačiau susidūrė su sunkumais, todėl sustabdė veiklą. Patvirtino, jog G. K. pilnai sutinka su administracinio nusižengimo protokole išdėstytu kaltinimu, kadangi nurodytos prievolės jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, neįvykdė. Gynėjas pabrėžė, jog G. K. turtinė padėtis nėra stabili, šiuo metu jis nedirba, ieškosi darbo, todėl prašė, skiriant administracinę nuobaudą, į tai atsižvelgti.

Tai, jog G. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esanti toliau aptariama rašytinė medžiaga – įrodymai (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 2 – 3).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (išrašas suformuotas 2017 m. gruodžio 11 d. 15 val. 20 min.) matyti, jog nuo 2014 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) direktorius yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K.. Taip pat matyti, jog 2017 m. gruodžio 11 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui dar nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai (finansinės ataskaitos) už 2016 metus (b. l. 4 – 5).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalis numato, jog <...> juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 Eur iki 3 000 Eur.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) vadovas yra G. K., kuris Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, nepateikė savo vadovaujamos bendrovės finansinių ataskaitų už 2016 metus.

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog G. K. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). G. K. administracinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis).

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju G. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis, esančius atitinkamuose registruose, nustatyta, jog G. K. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą (b. l. 38, 39 – 41). G. K. šiuo metu nedirbantis (b. l. 35 – 37). Byloje daugiau nėra jokių neigiamai G. K. charakterizuojančių duomenų. Todėl, vertinant G. K. padaryto nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, pasekmes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus jam mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

G. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 100,00 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.