- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- A-2024-575/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01755-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- V. G.
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui V. G. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, VšĮ ŠRATC) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 2–4) ir patikslintu prašymu (b. l. 16, 22) priteisti iš atsakovo V. G. (toliau – ir atsakovas) 66,03 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.Pažymėjo, kad nuo 2007 m. spalio 1 d. Joniškio rajone pradėjo veikti komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema, kurioje mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, kadangi mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 32 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio, 31 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Joniškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T-188 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T-1 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą (rinkliavos apskaičiavimą, pranešimo mokėtojui siuntimą ir jos mokėjimo kontrolę). Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 14 sprendimu Nr. T-157 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su pakeitimais ir papildymais, padarytais 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. T-96, 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-169, 2009 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. T-1, 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-16, 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. T-263, 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T-286, 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-43, 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. T-173) (toliau – ir Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti interneto tinklapyje, adresu: www.joniskis.lt. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 1 punkto nuostatomis, rinkliavos lėšos iš pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą.Nurodė, kad rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.1. ir 8 punktų bei Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. T-157 3.1. punkto ir 2009 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. T-1 1.1. punkto nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Nuostatų 30 punktas nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.1. straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (Civilinio kodekso 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.).Teigė, kad atsakovas gera valia skolos nemoka, todėl jis yra skolingas VšĮ ŠRATC.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (b. l. 18–20) pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo V. G. viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 66,03 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T-188, Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T-157 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su pakeitimais ir papildymais) 4.1.1., 5.1. ir 15 punktais, nustatė, kad atsakovas gyvena Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje esančiose gyvenamosiose patalpose bei pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas (b. l. 7, 8–10). Iš pažymos bei patikslinto prašymo (b. l. 5, 16) teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. yra 66,03 Eur. Vadovaudamasis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei Civilinio kodekso 6.59 straipsniu, teismas pažymėjo, jog atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).
III.
Atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 24, 42), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir bylą nagrinėti iš naujo pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apie tai, kad yra skolingas ir dėl to bus nagrinėjama byla nežinojo, be to, negavo jokio šaukimo atvykti į teismo posėdį, todėl neturėjo galimybės tinkamai apsiginti.Gyvena Joniškyje ir už atliekų tvarkymą sąskaitas gauna pagal savo gyvenamąją vietą, kurias sąžiningai apmoka.Atsižvelgiant į atsakovo amžių, į tai, kad jis turi 55 proc. neįgalumo lygį, prašoma, kad byla būtų nagrinėjama pagal atsakovo gyvenamąją vietą.Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 30–32) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovui nuosavybės teise Joniškio rajone priklauso du būstai: Joniškyje (duomenys neskelbtini) ir Žagarės mieste (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skaičiavo atsakovui rinkliavą už abu šiuos būstus, o atsakovas pareiškėjui sumokėjo rinkliavą, suskaičiuotą tik už vieną iš jų – būstą Joniškyje (kuriame savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravę kiti asmenys, nei tas, už kurį suskaičiuota priteista skola).Pareiškėjo prašymas priteisti skolą pagrįstas jame nurodytais teisės aktais ir Nuostatų 4, 4.1., 4.1.1 punktais. Tokiu būdu, atsakovas yra rinkliavos mokėtojas už būstą, esantį Žagarės mieste, todėl pareiškėjas skaičiavo atsakovui rinkliavą pagal gyventojų, deklaravusių savo nuolatinę gyvenamąją vietą šiame būste, skaičių ir tai patvirtina byloje esančios pažymos apie skolą Nr. 16-R-4282, apie gyventojų skaičių Nr. 16-R-4283 ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Atsakovui nemokant šios rinkliavos, pareiškėjas siuntė jam įspėjimą.Joniškio rajone pareiškėjas rinkliavą administravo iki 2014 m. gruodžio 31 d. Joniškio rajono savivaldybės taryba 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu T-135 nuo 2015 m. sausio 1 d. šį administravimą pavedė Joniškio rajono savivaldybės administracijai, o su pareiškėju sudarė susitarimus, kuriais pareiškėjui pavedė rinkliavos skolų, suskaičiuotų nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., administravimą ir teisminį išieškojimą. Atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktas mokėjimo pranešimas Nr. 172447 yra išrašytas Joniškio rajono savivaldybės administracijos už vėlesnį, nei priteistas, laikotarpį (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir už kitą būstą, esantį Joniškyje. Tokiu būdu atsakovo mokama rinkliava kitam administratoriui už kitą laikotarpį ir kitą būstą nepanaikina jo prievolės mokėti priteistą rinkliavą pareiškėjui.Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas jame nurodytais įstatymais, kitais teisės aktais, teismų praktika ir paremtas byloje esančiais įrodymais, teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, joje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra nustatyta, kad pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra nustatytos ją nustatančiuose teisės aktuose ir „vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą“ (pvz., 2015 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-880-442/2016, 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-842-442/2015, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1255-556/2015, 2015 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1574-556/2015, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-470/2014, 2014 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-887/2014, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2123/2014, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2037/2014).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti pareiškėjui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjui už ginčo laikotarpį (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.) priteisė iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą 66,03 Eur.Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog jam apie įsiskolinimą bei pirmosios instancijos teismo posėdį nebuvo pranešta, rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą moka laiku ir sąžiningai. Taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į jo amžių bei nedarbingumo lygį, byla turėtų būti nagrinėjama pagal jo gyvenamąją vietą.Dėl atsakovo dalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 72 straipsnio 1 dalį proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena (ABTĮ 72 str. 3 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 1 dalis numato, jog šaukimas pristatomas paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo. Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui (ABTĮ 74 str. 5 d.). Adresato atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui (ABTĮ 75 str. 2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 1 dalis numato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Tačiau byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Bet kuriuo atveju šie klausimai išsprendžiami teismo nutartimi (ABTĮ 78 str. 6 d.). Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (ABTĮ 78 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi priėmęs pareiškėjo prašymą, kuriame, be kita ko, pateiktas prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nutarė jį skirti nagrinėti 2016 m. rugsėjo 5 d. 14 val. ir į teismo posėdį kviesti pareiškėjo atstovą bei atsakovą, taip pat atsakovui išsiųsti skundo ir kitų dokumentų nuorašus bei įpareigoti iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą (b. l. 14). Tos pačios dienos lydraščiu teismas išsiuntė atsakovui jo faktinės gyvenamosios vietos, esančios Joniškyje, adresu pranešimą dėl atsiliepimo į prašymą pateikimo ir įpareigojo per 14 dienų nuo prašymo nuorašo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į jį bei nurodė, kad kadangi prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. be žodinio nagrinėjimo teismo posėdyje, šalys į posėdį nekviečiamos, prie lydraščio pridėjo tik prašymo su priedais nuorašą (b. l. 15). Šis pranešimas su priedais 2016 m. rugsėjo 20 d. grįžo atsakovui neįteiktas, kadangi šis neatsiėmė jo pašte (b. l. 23). 2015 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 17).Įvertinusi nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi minėtomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra duomenų, jog pranešimas (šaukimas) atsakovui buvo tinkamai įteiktas, todėl jam apie posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta tinkamai, dėl ko teismas neturėjo pagrindo surengti rašytinį teismo posėdį ir priimti sprendimą atsakovui nedalyvaujant. 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi priėmęs pareiškėjo prašymą ir nutaręs kviesti į teismo posėdį tiek pareiškėjo atstovą, tiek atsakovą, t. y. iš esmės nusprendęs rengti žodinį teismo posėdį ir jį faktiškai surengęs, teismas nepagrįstai 2016 m. rugpjūčio 16 d. lydraščiu informavo bylos šalis, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir neišsiuntė joms šaukimų (pranešimų) apie posėdžio laiką ir vietą. Nepaisant to, kad atsakovui šis lydraštis faktiškai nebuvo įteiktas, nes jis jo neatsiėmė pašte, nelaikytina, kad teismas tinkamai jį informavo apie posėdžio vietą ir laiką, kadangi ABTĮ 72 bei 74 straipsnių nuostatos suteikia teismui galimybę, atsakovo neradus gyvenamojoje ar darbo vietoje arba atsakovo gyvenamajai ar darbo vietai esant nežinomai, šaukimus ir pranešimus įteikti ir apie teismo posėdį (jo vietą ir laiką) paskelbti kita nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju teismas to nepadarė.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tokiu būdu neužtikrino atsakovo teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, bei naudotis kitomis proceso įstatymo suteiktomis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Minėtų principų nesilaikymas gali lemti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3653/2011). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė atsakovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, be kita ko, teisę būti išklausytam, garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje.Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tuomet, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kaip minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, atsakovui nedalyvaujant, ir jis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju minėtas pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas lėmė ir atsakovo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimą, vertintina, jog toks pažeidimas galėjo lemti ir neteisingą bylos išsprendimą. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Dėl bylos nagrinėjimo pagal atsakovo gyvenamąją vietą atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta). Atsakovo gyvenamoji vieta yra Joniškyje (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsniu bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6, 7 straipsniais, Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija ir apima: Šiaulių apylinkės teismo veiklos teritoriją, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių ir Telšių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijas. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pareiškėjas prašymą pateikė tinkamam apygardos administraciniam teismui (Šiaulių apygardos administraciniam teismui), todėl administracinė byla ir nagrinėtina šiame teisme, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo V. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.