Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjai Artūras Ridikas ir Bronė Vidzėnienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. D. ir R. A. gynėjo advokato M. B. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

R. A. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį: (epizodas A. A. atžvilgiu) - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; (epizodas R. A. atžvilgiu - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteista A. A. solidariai iš V. D. ir R. A. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 138,92 Lt turtinei žalai atlyginti, bei R. A. solidariai iš V. D. ir R. A. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

A. A. turėtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš V. D. ir R. A. A. A. po 250 Lt joms atlyginti.

R. A. turėtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš V. D. ir Raimondo A. R. A. po 400 Lt joms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos mėn. 22 d., apie 00.05 val., viešoje vietoje - būdamas E. D. priklausančio namo, esančio B. r., Š. sen., J. k., teritorijoje, prie tvoros, skiriančios A. A. priklausančios sodybos, esančios Biržų r., Š. sen., J. k., teritoriją, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: R. A., buvusį A. A. sodybos teritorijoje, pavadindamas jo garbę ir orumą žeminančiu žodžiu; A. A., buvusią savo sodybos teritorijoje, išvadindamas necenzūriniais ir jos garbę bei orumą žeminančiais žodžiais, grasindamas sudeginti ir nugriauti su kitų asmenų pagalba jos namus, iš kibiro apipildamas A. A. vandeniu, sukėlė jai fizinį skausmą; persisverdamas per tvorą į A. A. sodybos teritoriją, kibiru suduodamas vieną kartą R. A. į kairiąją ranką bei mesdamas kibirą link R. A., padarydamas R. A. poodines kraujosruvas kairiame žaste, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

R. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos mėn. 22 d., apie 00.20 val., viešoje vietoje, A. A. priklausančios sodybos, esančios Biržų r., Š. sen., J. k., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: ranka pastumdamas A. A., A. A. nugriuvus ant žemės ir atsitrenkus į ją, padarydamas A. A. kairio klubo sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą dešiniame kelyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis, 2012 m. liepos mėn. 22 d. apie 00.23 val., viešoje vietoje, A. A. priklausančios sodybos, esančios Biržų r., Š. sen., J. k., kieme, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent - rankomis suduodamas vieną kartą R. A. per abi ausis, sukėlė nukentėjusiajam R. A. fizinį skausmą.

Nukentėjusiosios A. A. parodymai dėl policijos iškvietimo taip pat prieštaringi ir skirtingi. Ji teigė, kad pareigūnus kvietė dėl to, kad buvo iškeikta pas kaimynus buvusios moters, nors vėliau teigė policiją iškvietusi po to, kai buvo aplieta vandeniu. Teigė, kad sužalotą D. D. pas D. parvedė jos sūnus ir kažkoks jaunuolis, nors R. A. nurodė visiškai kitokias aplinkybes. Teigė, kad pastumta ir pargriauta buvo po to, kai vėl išėjo į kiemą persirengusi, o tada atbėgęs sūnus, padavęs jai ramentus ir susikibo su tuo vyriškiu, tačiau teigė nemačiusi kaip jie mušėsi, nors teismo posėdžio metu pasakojo mačiusi, kaip R. A. sūnui sudavė per ausis. Be to, teisme aiškino, kad į jos sūnų buvo mestas plastikinis kibiras, kurį ji vėliau padėjusi ūkiniame pastate ir kuris vėliau dingo, nors tyrimo metu ji nežinojo, ar kibiras buvo plastikinis ar aliuminis.

Pažymėtina, kad specialisto išvadoje užfiksuota, jog R. A. buvo sužalotas ir dešinysis žastas, nors jis teigė, kad smūgis jam buvo suduotas į alkūnę. Be to, R. A. teigė, kad ranka jam ištino staiga, kas pasak eksperto nėra įmanoma. Be to, teismas nesirėmė eksperto paaiškinimais, kad nukentėjusiems nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir anksčiau nei aptariamas įvykis. Tuo tarpu byloje esančių liudytojų parodymai patvirtina, kad R. A. matė sužalotą ir iki įvykio. Be to, nė vienas iš apklaustų policijos pareigūnų nepatvirtino nukentėjusiųjų iškeltos versijos, jog R. A. medicininė pagalba iškviesta dėl jam tinstančios rankos.

Teigia, kad teismas neturėjo remtis byloje R. A. pateiktu garso įrašu, nes neaišku, kieno balsai jame užfiksuoti, bei kada darytas garso įrašas ir šis įrodymas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 straipsnio 1-4 dalys.

Tuo tarpu kaltinamieji nuosekliai papasakojo įvykio seką ir jų parodymus visiškai patvirtina liudytojų L. D., D. D., M. D. ir kitų asmenų parodymai, specialistų išvados.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Šioje vietoje pažymėtina, kad, sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, t.y. teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nėra niekaip saistomas kitų proceso dalyvių nuomone šiuo klausimu. Todėl vien tai, jog skundžiamas sprendimas netenkina apelianto ar jo ginamųjų interesų, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu ir įrodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmos instancijos teismas.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde, kurio rezoliucinėje dalyje suformuluotas prašymas nuteistuosius išteisinti, jų kaltė padarius inkriminuotus nusikaltimus tiesiogiai nėra ginčijama, tačiau jame išimtinai kritikuojamas nukentėjusiųjų R. A. ir A. A. parodymų vertinimas nurodant, kad jie prieštaringi ir nenuoseklūs.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad skunduose minimų R. A. ir A. A. parodymai ir veiksmai, dėl to paties įvykio faktinių aplinkybių, dėl kurių priimtas sprendimas nuteistųjų atžvilgiu šioje nagrinėjamoje byloje, jau buvo ištirti ir įvertinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-11-28 nuosprendyje, kuriuo dėl to paties įvykio buvo išteisinti nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti A. A. ir R. A.. Šis nuosprendis, išnagrinėjus toje byloje nukentėjusiųjų R. A. ir V. D. bei D. D. atstovo M. B. apeliacinį skundą, kuriame buvo dėstomos visiškai tos pačios aplinkybės kaip ir nagrinėjamame apeliaciniame skunde dėl skundžiamo Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismo 2014-06-19 nutartimi buvo paliktas nepakeistu ir yra įsiteisėjęs. Pastarojoje nutartyje, kuri taip pat yra įsiteisėjusi, buvo išsamiai atsakyta į visus nagrinėjamame apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus. Dėl pastarosios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą dėl to paties įvykio pagal tų pačių asmenų, tik turinčių skirtingą procesinį statusą, apeliacinį skundą, kuriame dėstomi tie patys motyvai, neturi jokio pagrindo nesutikti su įsiteisėjusiame teismo baigiamajame akte, šiuo atveju, nutartyje padarytomis išvadomis dėl apeliacinio skundo motyvų ir jų nekartoja.

Tačiau apeliacinį skundą dėl 2014-10-24 nuosprendžio nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išreikštą reikalavimą vietoj apkaltinamojo priimti išteisinamąjį nuosprendį, patikrino priimto nuosprendžio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi ir įrodymų tyrimą, ir taip įsitikinusi nukentėjusiųjų šioje byloje duodamų parodymų patikimumu, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje išvados dėl nuteistųjų kaltės padarius šias nusikalstamas veikas pagrįstos išsamiai, nešališkai ir tinkamai ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų visetu, ir šios išvados visiškai atitinka nustatytas faktines aplinkybes. Taigi, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Byloje neginčijamai įrodyta, kad 2012-07-21 d. 23.25 val. Biržų rajono policijos komisariate buvo gautas R. A. pranešimas dėl pas D., kur vyko vaiko krikštynos, garsiai leidžiamos muzikos. Reaguojant į šį pranešimą, į įvykio vietą buvo nusiųsti policijos pareigūnai, kurie iš ten išvyko apie vidurnaktį. Po to praėjus apie 10 minučių, 2012-07-22 0.12 val. policijoje buvo gautas jau A. A. pranešimas apie tarp kaimynų vykstantį konfliktą. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į nurodytus laikotarpius, akivaizdžiai rodo, kad nagrinėjamas konfliktas prasidėjo prie tvoros, skiriančios A. ir D. sodybas, kaip nurodė A., būtent dėl to, kad pas D. buvo iškviesta policija, o ne dėl nuteistojo V. D. ir liudytojų nurodytos priežasties – kad R. A. sumušė D. D., nes, atsižvelgiant į tai, kad D. D. nurodė, kad ji sumušta buvo apie 1 val., pranešimas apie sužalotą D. D. greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo gautas 0.50 val., o V. D. nurodė, kad D. D. buvo sumušta praėjus apie valandai po to, kai dėl garsiai grojusios muzikos pas juos buvo atvykę policijos pareigūnai, tuo metu, kai 0.12 val. į policiją skambino A. A., D. D. dar sužalota nebuvo, todėl nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos visiškai patvirtina ir aukščiau išdėstyti įrodymai, pagrįsta skundžiamame nuosprendyje nurodyta konflikto pradžios priežastis – V. D. priekaištai R. A. dėl policijos iškvietimo, yra ir logiška ir teisinga. Taigi, konflikto iniciatorius nagrinėjamu atveju akivaizdžiai buvo V. D., tam turėjęs menkavertį ir visiškai neteisėtą pretekstą.

Taip pat byloje esančiais duomenimis apie greitosios medicinos pagalbos kvietimą į įvykio vietą, teismo medicinos specialisto išvadomis ir jo paaiškinimais neabejotinai patvirtinti A. A. ir R. A. parodymai apie šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu nuteistųjų jiems padarytų sužalojimų pobūdį ir neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiesiems buvo nustatyti sužalojimai, padaryti būtent nuteistųjų V. D. ir R. A. veiksmais nagrinėjamo įvykio metu.

Kaip jau minėta, šioje byloje nukentėjusiųjų A. A. ir R. A. veiksmai buvo įvertinti ir įsiteisėjusiame 2013-11-28 nuosprendyje, kuriuo, be kita ko, padaryta analogiška išvada dėl konflikto kilimo priežasties ir pripažinta, jog R. A. konflikto metu veikė būtinosios ginties būklėje, o A. A. visi veiksmai pripažinti teisėtais. Dėl pastarosios aplinkybės R. A. ir A. A. veiksmus vertinti šioje byloje iš naujo kolegija neturi jokio pagrindo.

Dėl šių priežasčių kolegija daro išvadą, kad skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados yra visiškai teisėtos ir pagrįstos surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, nuteistųjų veiksmai tinkamai įvertinti ir kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutarė:

nuteistųjų V. D. ir R. A. gynėjo advokato M. B. apeliacinį skundą atmesti.