- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- A-261-1106-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00396-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Dainius Raižys
- Trečiasis asmuo
- D. Š., I. L., M. B.
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Jonas Skalskas, Deividas Valiulis
- Kategorijos
- 4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. Š. ir I. L., jų atstovui advokatui Jonui Skalskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų D. Š., I. L. ir M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant D. Š., I. L., M. B. ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. M. kreipėsi į Kauno apygardos administraciją, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d.įsakymą Nr.02-06-7766 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-05-04 įsakymo Nr. 02-06-4601 pripažinimo netekus galios“ ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priimti 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 02-06-4601 patikslinimą dėl servituto panaikinimo, įsakymo tekste nurodant, jog šiuo įsakymu yra panaikinamas pareiškėjos žemės sklype nustatytas kelio servitutas, sukeikiantis teisę neatlygintinai kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu.
Skunde (t. I, b.l. 5-14) pareiškėja nurodė, kad 2000 m. atliekant pareiškėjos priklausančio žemės sklypo, esančio Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) kaime matavimus, buvo suprojektuotas bendro naudojimo 4 metrų pločio kelias, einantis iki brastos per Smilgos upelį į kitoje upelio pusėje esantį žemės sklypą. 2006 m. liepos 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-06-8179 buvo nustatytas šio kelio servitutas. Nustačius, kad kitoje upelio pusėje esančiame sklype servitutų nėra, sklypas priklauso kitam asmeniui, o judėjimas per šį sklypą nėra galimas, minėtas kelio servitutas tapo netikslingas, todėl 2007 m.gegužės 4 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-06-4601 jis buvo panaikintas. Pareiškėja pateikė šiuos duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kuris 2009 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 489847 atidėjo pareiškėjos prašymo sprendimą išregistruoti servitutą, kadangi nepateiktas patikslintas žemės sklypo planas. 2009 m. balandžio 2 d. Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriui pateiktas prašymas patikslinti žemės sklypo naudmenų registrą, kadangi atlikti nauji kadastriniai matavimai, tačiau 2009 m. liepos 24 d. priimtas ginčijamas Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-06-4601, kuriuo panaikintas ankstesnis 2007 m. gegužės 4 d. įsakymas dėl kelio servituto panaikinimo. Šis įsakymas neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Priimant ginčijamą įsakymą nepagrįstai remtasi VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. kovo 9 d. sprendimu. Šiuo sprendimu tik buvo atidėtas pareiškėjos prašymas spręsti kelio servituto išregistravimo klausimą, o ginčijamas įsakymas rėmėsi Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjos informacija šiuo klausimu ir nevertino minėtos aplinkybės. Servituto būtinumas pareiškėjos žemės sklype ginčijamo įsakymo priėmimo dienai buvo išnykęs, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktu atsakovas turėjo iš naujo pareiškėjos žemės sklype nustatyti minėtą kelio servitutą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui. Priežastys išnyko, servituto keliu naudotis nėra galimybės, be to patekimui į žemės sklypą, esantį upelio kitoje pusėje suprojektuotas atskiras kelias. Gautas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko patvirtinimas, kad servituto keliu niekas nesinaudoja, todėl laikytina, kad šalys susitarė dėl servituto pabaigos. Administraciniu aktui servitutas nustatomas Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu. Priimdamas ginčijamą įsakymą atsakovas privalėjo iš naujo pareiškėjos žemės sklype nustatyti kelio servitutą. Po 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo praėjo daugiau kaip 2 metai. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros teigimu, važiuoti per Smilgos upelį ir ginti gyvulius yra draudžiama. Tai reiškia, kad pasikeitė faktinė situacija, o priėmus ginčijamą įsakymą atstatoma 2006 m. liepos 5 d. įsakymu patvirtino kelio servituto situacija. Tuo yra pažeidžiama pareiškėjos teisės. Ginčijamas įsakymas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad dalies buvusio kelio per 2 metų laikotarpį neliko, toje vietoje pastatyti pripažinti tinkamais naudoti statiniai – pirtis bei išpilta žvyro danga, lauko akmenų danga ir pastatytas lentų takas – tiltelis.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 66-67) nurodė, kad 2009 m. kovo 9 d. VĮ Registrų centro sprendimu atidėtas pareiškėjos prašymas išregistruoti kelio servitutą. Pareiškėja Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriui 2009 m. balandžio mėnesį pateikė naują kadastrinių matavimų bylą, iš kurios buvo matyti, kad jos žemės sklype pasikeitė žemės naudmenų eksplikacija ir atsirado užstatytos teritorijos, o pastatų teisinę registraciją patvirtinantys dokumentai nepateikti. 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo priede pateikti žemės sklypo kadastriniai duomenys neatitiko naujai pateiktų, todėl tikslinga buvo pripažinti 2007 m. gegužės 4 d. įsakymą netekusį galios.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Š. su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 98-100, 120-124) nurodė, kad iki 2008 metų ji naudojosi servitutiniu keliu. Niekas nežinojo apie servituto panaikinimą, todėl negalėjo reikšti ir pretenzijų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjos V. M. skundą patenkino iš dalies. Panaikino Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 02-06-7766 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-05-04 įsakymo Nr. 02-06-4601 pripažinimo netekus galios“ ir įpareigojo Kauno apskrities viršininką per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl kelio servituto pareiškėjos V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone buvimo pagrįstumo.
Teismas nustatė, kad 2006 m. lipos 5 d. įsakymu Nr. 02-06-8174 Kauno apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į V. M. prašymą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Kėdainių rajone (duomenys neskelbtini) kaime nustatė kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius. 2007 m. gegužės 4 d. atsakovo įsakymu Nr.02-06-4601 minėtas kelio servitutas panaikintas. Vadovautasi Ž. R. įmonės „Matininkas“ paaiškinimu Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjui, kuriame nurodyta, kad kelio servitutas netikslingas, kadangi juo niekas nesinaudoja. Taip pat atsižvelgta ir į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės sutikimą. Pareiškėja su prašymu išregistruoti servitutą jos žemės sklype kreipėsi į VĮ Registrų centras Kauno filialą, kuris 2009 m. kovo 9d. sprendimu Nr. 1-279 prašymą atidėjo nurodydamas, kad fiksuojant žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą, turi būti parengtas žemės sklypo planas. Pareiškėja 2009 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyrių prašydama patikslint žemės naudmenų registrą ryšium su naujai atliktais kadastriniais matavimais. Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėja 2009 m. liepos 24 d. teikimu rekomendavo panaikinti 2007 m. gegužės 4 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-06-4601, kadangi servitutas panaikintas be patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir kad VĮ Registrų centras atsisakė jį išregistruoti. Tuo pagrindu atsakovas 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 02-06-7766 pripažino netekus galios 2007 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 02-06-4601.
Teismas analizavo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 20 straipsnio, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 4 dalies, Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies, CK 4.135 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko pavaduotojas priimdamas 2006 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. 02-06-8174 nustatyti kelio servitutą pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, atsižvelgė į jos pačios prašymą bei vadovavosi teritorijų planavimo dokumentais. Teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta, kad šiuo klausimu būtų pateikę prašymą viešpataujančiu tampančio daikto savininkai, kaip tai numatyta Žemė įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Todėl sprendžiant pareiškėjos prašymą panaikinti minėtą kelio servitutą, vadovautasi (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko 2007 m. balandžio 25 d. raštu bei Ž. R. įmonės „Matininkai“ paaiškinimu ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus vyresniosios inžinierės raštu, kad įvažiavimas į sodybą, esančią už upelio yra nuo kelio Dotnuva-Kėdainiai. Nors tretieji suinteresuoti asmenys teisme prieštaravo minėto kelio servituto panaikinimui, tačiau jis nustatytas ne jų iniciatyva ir todėl teismas padarė išvadą, kad tokioje situacijoje 2007 m. gegužė 4 d. Kauno apskrities viršininko pavaduotojo įsakymas priimtas pasitenkinus minėtais sutikimais. Šį įsakymą institucija priėmė jai įstatymų suteiktos kompetencijos ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ginčijamas 2009 m. liepos 24 d. įsakymais Nr. 02-06-7766 priimtas viršijus apskrities viršininkui Apskrities valdymo įstatymo suteiktus įgaliojimus žemėtvarkos klausimais. Nors pareiškėja šiuo aspektu įsakymo neginčija, tačiau tai yra absoliuti vada panaikinti administracinį aktą. Teismas nurodė, kad servitutas buvo panaikinamas administraciniu aktu – 2007 m. gegužės 4 d. įsakymu. Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka 2007 m. gegužės 4 d. įsakymas neapskųstas. Ginčijamas 2009 m. liepos 24 d. įsakymas yra vienkartinio teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui. Šis individualus administracinis aktas priimtas po 2 metų nuo kelio servituto panaikinimo, per tą laiką pastatyti statiniai ir atlikti kiti infrastruktūros darbai, kurie nėra pripažinti nelegaliais ir neteisėtais, todėl jis pažeidžia pareiškėjos interesus, o tokie vienasmeniai administraciniai aktai negali būti priimami. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamą administracinį aktą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), todėl yra pagrindas jį panaikinti.
Teismas nurodė, kad pareiškėja taip pat prašo atlikti administracinius veiksmus, juos konkretizuodama iki viešojo administravimo subjekto kompetencijos ribose sprendžiamų klausimų. Toks detalizuotas reikalavimas neatitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų nuostatoms. Dėl to, panaikinus ginčijamą sprendimą, atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti kelio servituto pareiškėjos žemės sklype buvimo tikslingumo ir pagrįstumo klausimą, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatomis, 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo teisinė galia neatkuriama. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę – valstybės administracinio teritorinio padalinimo reformą – teismas šį terminą nustatė ilgesnį, nei prašė pareiškėja.
III.
Tretieji suinteresuoti asmenys D. Š., I. L. ir M. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 1-5) grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nevertino aplinkybės, kad bendro naudojimo kelias nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki brastos per Smilgos upę yra jau nuo labai seniai. Bendro naudojimo kelias buvo panaikintas pareiškėjos prašymu.
2. Servitutinis kelias buvo suprojektuotas 4 m pločio ir nustatytas vietoje bendro naudojimo kelio visiems (duomenys neskelbtini) ir kitų aplinkinių kaimų gyventojams, kurie anksčiau naudojosi minėtu bendro naudojimo keliu. Teismo
3. Pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis buvo panaikintas servitutinis kelias, - (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko 2007 m. balandžio 25 d. raštas Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai. Ž. R. dėl servitutinio kelio išreiškė tik savo nuomonę bei manė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai nėra suinteresuoti minėtu keliu.
Bendruomenė minėtu raštu savo valios neišreiškė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas konstatavo, kad 2009 m. liepos 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-06-7766 priimtas nekompetentingo administravimo subjekto, nors tas pats administravimo subjektas 2007 m. gegužės 4 d. priėmė neteisingą įsakymą Nr. 02-06-4601 naikinti servitutinį kelią.
5. Teismas įpareigojo Kauno apskrities viršininką per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl kelio servituto pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau nuo 2010 m. liepos 1 d. Kauno apskrities viršininko administracija yra panaikinta.
6. Teismas, panaikindamas Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 02-06-7766 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-05-04 įsakymo Nr. 02-06-4601 pripažinimo netekus galios“, pažeidė daugiau kaip 80 žmonių teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. M. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 11-17) nurodė, kad
1. Byloje nėra ginčo dėl Kauno apskrities viršininko pavaduotojo 2006 m. liepos 5 d. priimto įsakymo Nr. 02-06-8174, kuriuo pagal pareiškėjos prašymą buvo nustatytas kelio servitutas jai priklausančiame žemės sklype, teisėtumo.
2. Norminis reglamentavimas Apskrities viršininko kompetencijai nepriskiria savo priimtų aktų revizijos funkcijos, nes servitutų nustatymo ir panaikinimo procedūros griežtai reglamentuotos Žemės įstatymo, CK bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu, taisyklėmis. Įsakymo, kuriuo nustatomas arba panaikinamas servitutas, kaip viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimo kompetencija įstatymų leidėjo valia yra priskirta administraciniam teismui.
3. Servituto, nustatyto 2006 m. liepos 5 d. įsakymu, būtinumas yra išnykęs.
4. Nors, realizuodamas įstatymu priskirtas funkcijas, Apskrities viršininkas, atsiradus servituto būtinumui, galėjo nustatyti servitutą administraciniu aktu, tačiau tai galėjo būti atliekama tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais (Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3 ir 4 p.) ir tiksliai laikantis šios daiktinės teisės, suvaržančios tarnaujančiojo daikto savininko teises, nustatymo procedūros (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-301/2008).
5. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Teritorijų planavimo įstatymo 3 skirsnį, Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 6.1, 10 ir 13 punktus, norint nustatyti servitutą administraciniu aktu, pirma, servituto nustatymas turi būti numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose, tad turi būti parengtas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas, antra, turi būti konstatuota, jog yra tiesiogiai įstatyme numatytas atvejis, kuriam esant galima nustatyti servitutą, ir, trečia, servitutas administraciniu aktu gali būti nustatytas tik griežtai laikantis įstatyme nustatytos tvarkos: gavus įstatyme nurodytų asmenų prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą, žemėtvarkos skyrius privalo pateikti apskrities viršininkui išvadą, ar apskritai tikslinga nustatyti žemės servitutą, ir rengiant, derinant, viešai svarstant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą, kuriame projektuojamas žemės servitutas, turi būti laikomasi Teritorijų planavimo įstatymo nustatytos tvarkos.
Šie veiksmai po Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 4 d. priimto ir ABTĮ reglamentuota tvarka nepanaikinto įsakymo Nr. 02-06-4601, atsakovui siekiant vėl nustatyti anksčiau panaikinta servitutą, atsakovo atlikti nebuvo.
6. Pagal ABTĮ 92 straipsnio normos prasmę ir tikslus iki panaikintojo teisės akto galiojusio akto teisinės galios savaime neatkuriant, šios normos tikslas – atkurti buvusią iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtį realizuojamas tuo atveju, kai naikinamas administracinis aktas, pakeičiantis administracinius teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju, teisinės galios atkurti nereikia, kadangi nebuvo priimtas sprendimas, pakeičiantis šalių teisinius santykius. Atsakovas 2009 m. liepos 24 d. įsakymu tik pripažino negaliojančiu ankstesnį, savo paties priimtą, administracinį aktą.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad aktas, kuris yra laikytinas individualaus pobūdžio teisės aktu, kai jis sukėlė konkrečias teises ir pareigas, negali būti panaikintas jį priėmusio subjekto administracine tvarka. Kai įstatymas numato konkrečią akto panaikinimo galimybę teismine tvarka, arba įstatyme numatyta tvarka atliekant veiksmus, modifikuojančius susiklosčiusį teisinį santykį – jį priėmęs subjektas administraciniu aktu jo revizuoti negali, nes tuo būtų pažeidžiamos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos bei teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, ir teisinio saugumo principai. Byloje nustačius, jog viešojo administravimo subjekto įsakymas, kuriuo pripažįstamas negaliojančiu ankstesnis šio subjekto priimtas individualus administracinis aktas, yra neteisėtas ir naikintinas (i), ir nesant jokio įstatymų nustatyta tvarka priimto teisės akto, naikinančio priimtąjį individualųjį administracinį aktą, arba pakeičiančio jo pagrindu susiklosčiusį administracinį teisinį santykį (ii) – neteisėto administracinio subjekto įsakymo panaikinimas ir reiškia, jog yra atkuriama iki neteisėto sprendimo priėmimo buvusi padėtis, o tokiomis aplinkybėmis nėra jokio teisinio pagrindo individualų administracinį aktą laikyti netekusiu teisinės galios, kurią reikėtų atkurti, nes jis yra galiojantis (2010 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-910/2010).
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantės paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovai paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos ginčas yra dėl žemės sklypo servitutų panaikinimo administraciniu aktu.
Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos skundą, nustatė, kad atsakovas, panaikindamas 2007 m. gegužės 4 d. įsakymą, kuriuo buvo panaikintas servitutas žemės sklypui, viršijo apskrities viršininkui Apskrities valdymo įstatymo suteiktus įgaliojimus žemėtvarkos klausimais.
Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Pareiškėja skundu teismui prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 02-06-7766 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-05-04 įsakymo Nr. 02-06-4601 pripažinimo netekus galios“ ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priimti 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 02-06-4601 patikslinimą dėl servituto panaikinimo, įsakymo tekste nurodant, jog šiuo įsakymu yra panaikinamas pareiškėjos žemės sklype nustatytas kelio servitutas, sukeikiantis teisę neatlygintinai kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu.
Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.).
Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius gali būti nustatomi servitutai žemės sklypams (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu). Šias nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės.
Pažymėtina, kad servitutai gali būti nustatomi arba panaikinami suinteresuotų asmenų prašymu. Tokia nuostata kyla iš Žemės įstatymo 23 straipsnio nustatyto žemės servitutų nustatymo pagrindų ir sąlygų.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja teikė prašymą atsakovui panaikinti servitutą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo pradėti servituto panaikinimo procedūros.
Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Servituto pasibaigimo pagrindai yra nustatyti CK 4.130 straipsnio 1 dalimi.
Pareiškėjos ginčijamu įsakymo 1 punktu atsakovas pripažino netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr.02-06-4601 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 53/23213) kadastro duomenų patikslinimo“ (b. l. 19). Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 02-06-4601 „Dėl žemės sklypo (registro Nr.53/23213) kadastro duomenų patikslinimo“ patvirtina, kad juo buvo patikslinti duomenys pagal priedą. Prieduose nėra nurodyta, kad šiuo įsakymu buvo panaikintas servitutas pareiškėjos žemės sklype (b. l. 38-41). Remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis atsakovas privalėjo priimti aktą dėl servituto panaikinimo. Nesant tokio akto, nėra pagrindo pripažinti, kad servitutas buvo panaikintas.
Atsakovas pareiškėjos ginčijamą įsakymą priėmė remdamasis Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. liepos 24 d. teikimu. Šiame teikime nurodoma, kad Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 02-06-4601 servitutas žemės sklypui buvo panaikintas be patvirtinto teritorijų planavimo dokumentų ir siūloma minėtą įsakymą pripažinti netekusiu galios. Nekilnojamojo turto registro 2006 m. rugpjūčio 10 d. pažymėjime yra nurodoma, kad žemės sklype (registro Nr. 53/23213) Apskrities viršininko 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 02-06-8174 nustatytas kelio servitutas ir duomenų apie jo panaikinimą nėra. Tačiau Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 02-06-4601 „Dėl žemės sklypo (registro Nr.53/23213) kadastro duomenų patikslinimo“ prieduose servitutas nėra nurodytas. Darytina išvada, jog minėtu įsakymu buvo patvirtinti neteisingi kadastriniai duomenys, nes nebuvo priimtas sprendimas dėl servituto panaikinimo ir jis turėjo būti nurodytas 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo prieduose. Tai yra esminis Apskrities viršininko 2007 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 02-06-4601 netikslumas ir įsakymas dėl šio netikslumo pripažintinas neteisėtu, todėl atsakovas turėjo teisę savo iniciatyva panaikinti tokį įsakymą. Panaikinto įsakymo pagrindu asmenys neįgijo papildomų teisių, o pareiškėja negalėjo įgyti teisėto lūkesčio, kad servitutas yra panaikintas, nes realiai servitutas nebuvo panaikintas. Todėl atsakovas turėjo teisę ir pagrindą pagal savo kompetenciją panaikinti 2007 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 02-06-4601 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 53/23213) kadastro duomenų patikslinimo“ kaip neteisėtą.
Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 02-06-7766 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-05-04 įsakymo Nr. 02-06-4601 pripažinimo netekus galios“ yra neteisėtas ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu neturėjo pagrindo panaikinti įsakymą bei įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl servituto žemės sklype pagrįstumo.
Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Šis teismo sprendimas neriboja pareiškėjos teisės teikti prašymą bei dokumentus dėl servituto panaikinimo, jei mano, kad yra CK 4.130 straipsnio 1 dalyje numatyti žemės sklypo servituto pasibaigimo pagrindai.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas.
Patenkinus apeliacinį skundą pareiškėja neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą, nes sprendimas priimtas ne jos naudai (ABTĮ 44 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
D. Š., I. L. ir M. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.