- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-154-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Skolininkas
- L. B.
- Kreditorius
- Ž. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007 m gruodžio 11 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditorės Ž. M. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko L. B. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorė Ž. M. ( buvusi pavardė – duomenys neskelbtini) 2007-12-06 kreipėsi į Vilniaus m 3-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo iš skolininko L. B. būtų priteista 9 397,60 Lt paskola, 5 % metinės palūkanos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo (plačiąja prasme) įvykdymo ir 370 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų (b.l.2). Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių areštuojant skolininko nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, nes skolininkas keleri metai vengia grąžinti paskolą, ignoruoja kreditorės prašymus laikytis sutarties sąlygų.
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007-12-11 nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir areštavo skolininkui priklausantį turtą už 9 397,60 Lt sumą, leisdamas areštuotą turtą (lėšas) panaudoti atsiskaityti su kreditore (b.l.9, 17-18).
Šalies argumentai
Skolininkas L. B. atskiruoju skundu (b.l.19) prašo kaip neteisėtą panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007-12-11 nutartį, o civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad jam 2007-12-17 pasirašytinai buvo įteikti pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai, t.y. kreditorės pareiškimo priedai Nr. 1-10, tačiau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nuorašo negavo. Apelianto įsitikimu, tai galima paaiškinti tuo, kad kreditorė pareiškė pareiškimą žodžiu, kas neatitinka CPK 435 str. 2 d. 1 p. reikalavimų. Priedas Nr. 6 taip pat neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
Kreditorė Ž. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.35) skundą laikė nepagrįstu ir prašė Vilniaus m 3-ojo apylinkės teismo 2007-12-11 nutartį palikti galioti nepakeistą. Teigia, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo kartu su procesiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo paduotas raštu. Tuo tarpu Priedas Nr. 6, t.y. 2007-11-07 reikalavimas dėl skolos grąžinimo, nėra procesinis dokumentas, o rašytinis įrodymas, kuriuo yra grindžiamas pareiškimo turinys.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo ar teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo procesinis sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas kreditoriaus reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Esant tam tikram pavojui, kad kreditoriaus teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą, ar, šiuo atveju, teismo įsakymą gali būti pažeistos, per laikinųjų apsaugos priemonių institutą išlaikoma tokia padėtis, kuri leidžia kreditoriui, priėmus šiam palankų sprendimą, tikėtis, kad šis sprendimas ar teismo įsakymas bus realiai įvykdytas.
Taigi, laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius arba neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams. Jos taikomos pagal CPK 144-152 str. taisykles. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pareikštas ženkliai sumai, o kreditorė savo prašyme išdėstė aplinkybes, kurios leido teismui padaryti prielaidą, jog yra tam tikra grėsmė jos turtiniams interesams, dėl ko įsakymo vykdymas galėtų pasunkėti ar taptų sunkiai įvykdomu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs kreditorės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Antra vertus, apeliantas ir nenurodo nei vieno teisinio argumento, kuriuo pagrįstų skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ar jos nepagrįstumą (CPK 306 str. 1 d. 3 p., 338 str.), išskyrus aplinkybę, kad toks prašymas, kaip ir pats pareiškimas išduoti teismo įsakymą, neva buvę žodinės formos. Tačiau šis skundo argumentas neteisingas, toks kreditorės 2007-12-04 pareiškimas byloje yra ( b.l. 2), jis teisme užregistruotas 2007-12-06. Teismo atliktas procesinis veiksmas – pareiškimo ar ieškinio priėmimas atitinkama teisėjo rezoliucija, kas reiškia bylos iškėlimą ( CPK 137 str. 1 d., 435 str. 1 d. ), atskiruoju skundu neskundžiamas (CPK 334 str. 1 d.), todėl šis apelianto motyvas bei prašymas nutraukti bylą kaip pradėtą pagal procesinės formos neatitinkantį pareiškimą taip pat nėra pagrįsti. Savo poziciją dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo skolininkas išreiškia prieštaravimais, kaip tai ir numato CPK 439 str. 1 d. ir 2 d.
Tai, kad apeliantas gavo ne visus procesinius bylos dokumentus, teisinės reikšmės, ginčijant priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.