Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Simonai Penkauskaitei, Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjams Bogdanui Chranovskij ir Galinai Kardanovskajai, nukentėjusiajai bei nepilnamečių nukentėjusiųjų D. L., A. L., P. L. atstovei-G. L., nukentėjusiosios atstovei-advokatei Indrei Panavaitei, specialistui Jūriui Plentai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Č. (A. Č.) a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis vairuotoju UAB(duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, (2008-04-10 Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. 2d. 8p. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, vadovaujantis LR BK 38 str. 1d.)

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. ikiteisminio tyrimo metu kaltintas tuo, kad 2007 m. lapkričio 18 d., laikotarpyje nuo 4.00 val. iki 4.44 val., (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)", būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. L. metu, sudavė jam ne mažiau 5 smūgių į gyvybiškai svarbią kūno vietą -galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindis, tuo padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir plačiomis kraujosruvomis galvoje (tame tarpe ir veide), masyviu plačiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, vėmimu, uždusimu uždarius skrandžio turiniui kvėpavimo takus, nuo ko nukentėjusysis mirė, t.y. tyčia nužudė V. L..

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. Č. V. L. gyvybę atėmė ne tyčia, o dėl neatsargumo t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2007-11-18 laikotarpyje tarp 4 val. ir 5 val., asmeninio konflikto metu grumdamasis su V. L., suduodamas du kartus jam ranka į veidą bei besistumdydamas su juo ir šio stumdymosi metu ne kartą krisdamas kartu su V. L. ant kieto pagrindo grindų restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kritimo bei grumtynių metu dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir plačiomis kraujosruvomis galvoje (tame tarpe ir veide), masyviu plačiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, vėmimu, uždusimu uždarius skrandžio turiniui kvėpavimo takus, nuo ko nukentėjusysis mirė.

Motyvuojamoji dalis

Kad kaltinamasis padarė ne LR BK 129 str. 1d., o LR BK 132 str.1d. numatytą nusikalstamą veiką, patvirtina teisme ištirti įrodymai:

Specialistas taip pat nurodė, jog V. L. kūne rastos ir pjautinės žaizdos nugaros bei juosmens dešinėje pusėse, dešiniojo dilbio viršutinio trečdalio nugariniame paviršiuje, padarytos pjaunančiais daiktais, pavyzdžiui paveikus minėtas sritis stiklo šukėmis ir tai galėjo būti padaryta V. L. užgriūnant ar užkrintant ant stiklo šukių. Šie sužalojimai padaryti nuo keliolikos minučių iki pusės valandos laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų makroskopinis bei mikroskopinis vaizdas. Visumoje ir atskirai šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Sužalojimai V. L. buvo padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais į galvą, vienu trauminiu poveikiu į kaklą, vienu - į kairį petį, vienu į kairį žastą, 21-nu į nugaros dešinę pusę, dešimčia – į juosmens dešinę pusę, dviem - į dešinį dilbį. Tai rodo sužalojimų pobūdis ir kiekis. Identifikuoti sužalojimus padariusius objektus negalima, nes tam šiuo atveju nepakanka kriterijų.

Specialistas tyrimo akte konstatavo, kad V. L. prieš mirtį vartojo alkoholį-jo kraujyje rasta 2,43 % etilo alkoholio, o šlapime- 2,91% etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį(t.1 b.l. 42-58).

Specialistas J. Plenta savo išvadas patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 6225/07 (01) patvirtina tai, kad 2007-11-18 konflikto su V. L. metu sužalojimai buvo padaryti ir kaltinamajam A. Č.. Jam nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, paveikus kietu buku daiktu; odos įbrėžimas kakle, paveikus aštriabriauniu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku- 2007 11 18. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu, atskirai ir visumoje jie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. (t.1 b.l. 111 )

Papildomo tyrimo metu susipažinęs su papildomai pateiktais Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos medicininiais dokumentais įrodančiais, jog nuo 2007-11-21 iki 2007-11-29 dėl gautų sužalojimų A. Č. gydėsi Žalgirio klinikos veido-žandikaulių chirurgijos skyriuje, specialistas išvadoje Nr. G 1364/08 (01) nurodė, jog anksčiau duota išvada Nr. G 6225/07(01) yra nepilna, nes duota nežinant apie vėliau nustatytą papildomą sužalojimą. Specialistas patvirtino, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku t.y. 2007-11-18 A. Č. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir skruoste su kairio skruostikaulio lūžimu, paveikus kietu buku daiktu; odos įbrėžimas kakle, paveikus aštriabriauniu daiktu ir šie sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio skruostikaulio lūžio sveikata sutriko ilgam (virš 10 d.), (t.1 b.l. 115)

Specialisto išvada Nr. S558/07 (01) patvirtina, kad ant A. Č. megztinio, džinsinių kelnių 99,999999999 % tikimybe rastas V. L. kraujas (t.1 b.l. 138-146 )

Kad įvykio metu neblaivus buvo ir A. Č., kuriam nustatytas 2,47 promilės girtumas, patvirtina 2007-11-18 alkotesterio parodymų kvitas (t.1 b.l. 108).

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 129 str. 1d. kaip tyčinis nužudymas.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1d. Atsakomybė už asmens gyvybės atėmimą gali kilti tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių t.y. mirties yra priežastinis ryšys.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal LR BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia t.y. kaltininkui suprantant, kad jis savo veika kėsinasi į kito asmens gyvybę, numatant, kad jis gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norint ją atimti, arba, nors ir nenorint atimti gyvybę, bet sąmoningai leidžiant atsirasti tokiems padariniams.

Jei žmogaus gyvybė atimama dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo(LR BK 16 str.), nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas.

A. Č. kaltintas tuo, kad tyčia sudavė V. L. ne mažiau 5 smūgių į gyvybiškai svarbią kūno vietą-galvą, dėl ko šis nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindis. Kaltinime nurodoma, jog būtent dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais ir plačiomis kraujosruvomis galvoje (tame tarpe ir veide), masyviu plačiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, vėmimu, uždusimu uždarius skrandžio turiniui kvėpavimo takus, nuo ko nukentėjusysis mirė.

Teisme ištirti ir šiame nuosprendyje aptariami įrodymai patvirtina tai, kad A. Č., anot jo, sudavė V. L. tik du smūgius į galvos sritį. Įrodymų, kad būtent šiais smūgiais V. L. buvo padaryti jo mirtį sukėlę sužalojimai, byloje nėra. Teismo medicinos specialistas tiek išvadoje, tiek ir teisme patvirtino, jog V. L. galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais ir plačiomis kraujosruvomis galvoje (tame tarpe ir veide), masyviu plačiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, padarytas kietais bukais paviršiais ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, būdingas sužalojimams, padaromiems nukentėjusiajam nukritus ar krintant bei atsitrenkiant, nugriuvus ar griūnant papildomo pagreičio poveikyje, pavyzdžiui po pastūmimo. Specialistas neatmetė galimybės, kad kai kurie sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kietais bukais paviršiais, pavyzdžiui į kaktos-dešiniojo smilkinio sritį, į kaktos kairę pusę, tačiau nurodė, jog tam yra tik maža tikimybė. Anot specialisto, V. L. sužalojimai vertintini tik visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi po trauminių poveikių į veidą ir galvą, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius išsiliejęs kraujas sukėlė nukentėjusiajam vėmimą, kuris ir buvo nukentėjusiojo uždusimo priežastimi. Esant tokiems sužalojimams ir atsižvelgiant į mirties mechanizmą, V. L. po sužalojimų turėjo būti pritemusia sąmone ar be sąmonės, todėl jis ir įkvėpė skrandžio turinį į kvėpavimo takus, kuris juos uždarė ir dėl to įvyko V. L. mirtis.

Taigi, aptarti įrodymai tik patvirtina, kad V. L. mirė ne dėl to, kad A. Č. tyčia kėsinosi į jo gyvybę, numatė, jog gali ją atimti ir norėjo gyvybę atimti arba, nors ir nenorėjo jo mirties, bet sąmoningai leido kilti mirtį sukėlusiems padariniams. Visuma aptartų įrodymų patvirtina tą aplinkybę, kad kaltinamasis ne tik kad nesiekė mirtinai sužaloti nukentėjusį, bet ir tyčia aplamai nesiekė jį sužaloti.

Teisme ištirti bei aukščiau aptarti įrodymai patvirtina tai, kad V. L. ir A. Č. ne tik kritinėjo grumtynių metu, bet ir mušėsi tarpusavyje t.y. tiek vienas, tiek ir kitas sudavė priešininkui smūgius į galvos sritį. Tačiau byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent tiesioginiai A. Č. smūgiai V. L. į galvą ir sukėlė pastarojo mirtį. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. L. mirė ne nuo tiesiogiai jam padarytų sužalojimų, o jų išdavoje praradęs samonę bei įkvėpęs į kvėpavimo takus skrandžio turinį, kuris juos uždarė, o nukentėjusiojo vėmimą bei jo uždusimą sukėlė po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius išsiliejęs kraujas, išsiliejęs ne nuo A. Č. suduotų smūgių, o dėl sužalojimų, padarytų nukentėjusiajam nukritus ar krintant bei atsitrenkiant, nugriuvus ar griūnant papildomo pagreičio poveikyje, ar po pastūmimo.

Tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek ir specialisto išvada patvirtina ir tą aplinkybę, kad V. L. ne pats kritinėjo ant kieto pagrindo ir ne pats sau padarė jo mirtį sukėlusius sužalojimus, o tai įvyko jo bei A. Č. tarpusavio grumtynių metu, kuomet jiedu susikibę bei grumdamiesi ne kartą griuvo ant kieto pagrindo. Specialistas nurodė, jog visi sužalojimai V. L. buvo padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais į galvą, vienu trauminiu poveikiu į kaklą, vienu poveikiu į kairį petį, vienu į kairį žastą, 21-nu į nugaros dešinę pusę, dešimčia į juosmens dešinę pusę ir dviem - į dešinį dilbį.

Besistumdydamas su nukentėjusiuoju, grumdamasis su juo bei ne kartą krisdamas kartu su juo ant kieto pagrindo, kaltinamasis turėjo numatyti, kad jo veiksmai grumtynių metu gali sukelti V. L. sužalojimus, kurie gali pasibaigti sunkiu pastarojo sveikatos sutrikdymų ar jo mirtimi. Tačiau tokių padarinių jis arba nenumatė, arba lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Jis privalėjo suprasti, kad būdamas girtas ir mušdamasis su girtu V. L., elgiasi rizikingai šio žmogaus sveikatos bei gyvybės atžvilgiu. Tačiau tikėdamasis, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų pasekmių arba nesuprasdamas, kad atlikdamas tokius veiksmus jis kelia pavojų kitam asmeniui, kaltininkas netinkamai įvertino bei pervertino aplinkybes, kuriomis rėmėsi darydamas pavojingus veiksmus, o tos aplinkybės objektyviai negalėjo užkirsti kelio nukentėjusiojo mirčiai.

Elgdamasis gan neatsakingai, jis privalėjo numatyti ir tokio neatsakingumo padarinius. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato buvimą pareigos būti atsargiam darant atitinkamus veiksmus. Kaltinamasis, nors ir būdamas girtas, pagal savo gyvenimišką patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę bei kitas aplinkybes galėjo ir turėjo numatyti ne tik galimus nukentėjusiojo, bet ir savo veiksmų padarinius, kadangi buvo sąmoningas ir turėjo realią galimybę nagrinėjamoje situacijoje suprasti daromų veiksmų pavojingumą, galėjo juos įvertinti bei numatyti jų padarinius.

Visa tai kas pasakyta rodo, jog A. Č. V. L. gyvybę atėmė ne tyčia, o dėl neatsargumo ir jo veiksmai atitinka ne LR BK 129 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, o LR BK 132 str. 1d. numatytos veikos požymius. Dėl šios priežasties kaltinimas A. Č. keistinas į lengvesnį-LR BK 132 str. 1d. numatytą veiką.

Skiriant bausmę kaltinamajam pagal LR BK 132 str. 1d. atsižvelgtina į tai, kad A. Č. pirmiau nors ir buvo nusikaltęs, tačiau nebuvo teistas, charakterizuojamas charakteristikoje iš paskutinės darbovietės teigiamai. Atsižvelgiama ir į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgęs į paminėtas bei kitas LR BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes, o taip pat tai, kad nusikalstama veika sukėlė itin neigiamas ir negrįžtamas pasekmes, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam skirtina reali LR BK 132 str. 1d. numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Teismas nemato pagrindo taikyti kaltinamajam LR BK 54 str. 3d., 55 str., 62 str. bei 75 str. bei skirti A. Č. kitą-su laisvės atėmimo nesusijusią bausmę, ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis 2006-05-31 jau buvo padaręs LR BK 178 str. 2d. numatytą nusikaltimą, dėl kurio ikiteisminis tyrimas 2006-09-13 nutarimu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (t.1 b.l. 161), o 2006-07-23 buvo padaręs LR BK 138 str. 2d. 8p. numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios 2008-04-10 nuosprendžiu byla nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju LR BK 38 str. 1d. numatyta tvarka. Tai, jog jis jokių išvadų iš to nepadarė ir vėl padarė nusikaltimą, rodo pakankamą jo pavojingumą visuomenei. Todėl nėra objektyvaus pagrindo taikyti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismo nuomone, nėra objektyvių duomenų bei pagrindo taikyti A. Č. ir LR BK 28 str. bei vertinti jo veiksmus kaip būtinąją gintį ar pripažinti, jog jis viršijo būtinosios ginties ribas. Paties kaltinamojo parodymai bei kiti šiame nuosprendyje aptarti įrodymai liudija apie tai, jog tik pačioje konflikto bei grumtynių pradžioje kaltinamasis gynėsi nuo V. L. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, tačiau vėliau pats sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą, susikibęs griuvinėjo su juo bei toliau grūmėsi su juo, nors realiai pavojingas nužudytojo kėsinimasis į A. Č. sveikatą bei gyvybę jau buvo praėjęs ir nebegrėsė.

Iš kaltinamojo nukentėjusiajai G. L. priteistinos jos turėtos išlaidos už atstovės dalyvavimą ikiteisminiame tyrime bei teisme, nes jos įrodytos pateiktais dokumentais.

Taip pat priteistina neturtinė žala G. L. bei civiliniais ieškovais taip pat pripažintiems jos nepilnamečiams vaikams, nes žala yra reali, pagrįsta faktiniais duomenimis ir reikalaujama priteisti pinigų suma nėra aiškiai per didelė. Tiek G. L., netekusi sutuoktinio, tiek ir jos nepilnamečiai vaikai-D., A. bei P. L., netekę tėvo, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą. Ši netektis jiems tiek fizine, tiek ir dvasine-emocine prasme neatstatoma. Nukentėjusioji viena privalės išauginti, išauklėti bei pasirūpinti be tėvo bei jo materialinės paramos likusius tris mažamečius vaikus. Tėvo netektis padarė neabejotinai didelę dvasinę traumą vaikams, suardė darnią šeimą. Kadangi tokią situaciją nors ir dėl neatsargių veiksmų sukėlė kaltinamasis, jis privalo atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str.

nusprendė:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 132 str. 1d., perkvalifikavus veiką iš LR BK 129 str. 1d., bei skirti jam 2(dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. Č. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2007-11-18 iki 2007-11-20.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. Č. nepakeistą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš A. Č. priteisti civilinius ieškinius: nukentėjusiajai G. L. 3894,00 Lt. turinei žalai atlyginti bei 30000(trisdešimt tūkstančių) Lt. neturtinės žalos atlyginimui; nukentėjusiajam D. L. 30000(trisdešimt tūkstančių) Lt. neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai A. L. 30000(trisdešimt tūkstančių) Lt. neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai P. L. 30000(trisdešimt tūkstančių) Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus saugomus Vilniaus m. VPK Materialinio aprūpinimo ir ūkio skyriuje-A. Č. rūbus(b.l. 147) gražinti A. Č., o V. L. rūbus(b.l. 64) perduoti nukentėjusiajai G. L..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniame teismui per Kauno apygardos teismą.