Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio apskrities VPK atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Panevėžio apskrities VPK prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo prašomos priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš tinkamų suėmimo vykdymo sąlygų teritorinės policijos įstaigos areštinėje neužtikrinimo.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau – ir CK)6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija, galiojusi2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d., toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais, o pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) (įsigaliojusi nuo 2015 m lapkričio 1 d.). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustatė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), vidaus tvarką Panevėžio apskrities VPK Areštinėje – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Panevėžio apskrities VPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 (b. l.32-42).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildino iš jo laikymo perpildytose Areštinės kamerose, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatyto 5 kv. m gyvenamojo ploto reikalavimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 460-564). Ginčo laikotarpiu teritorinės policijos įstaigos areštinėse laikomiems asmenims tenkančio kameros ploto dydžio klausimus reglamentavo Areštinių veiklos taisyklės, kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Areštinėje, kameras, jų plotą bei kamerose buvusių asmenų skaičių, atsakovę atstovaujantis Panevėžio apskrities VPK pateikė atsiliepime bei kituose rašytiniuose dokumentuose (b. l. 6, 12,14-24). Tam tikrus duomenis pateikė ir pareiškėjas (b. l. 2). Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. vasario 11 d. Areštinėje buvo laikomas:kameroje Nr. 12, kurios plotas 19,59 kv. m, nuo 2016 m. vasario 10 d. 12.22 val. iki 12.54 val. su vienu asmeniu;kameroje Nr. 16, kurios plotas 14,38 kv. m, 2015 m. lapkričio 18 d. nuo 12.46 val.iki 2015 m. lapkričio 20 d. 15.07 val. su dviem asmenimis, nuo 2015 m. lapkričio 20 d. 15.07 val. iki 2015 m. lapkričio 23 d. 13.26 val. su vienu asmeniu;kameroje Nr. 18, kurios plotas 13,81 kv. m, nuo 2016 m. vasario 10 d. 12.54 val. iki 2016 m. vasario 11 d. 15.01 val. su vienu asmeniu.

Atsižvelgus į šiuos duomenis bei Panevėžio apskrities VPK pateiktą informaciją apie sanitarinio mazgo užimamą plotą kamerose (b. l. 12), darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. vasario 11 d. periodiškai buvo laikomas Areštinės kamerose Nr. 12, 16 ir 18, iš viso 8 paras, iš jų – 2 paras pažeidžiant Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte nustatytą vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus ploto reikalavimą (kameroje Nr. 16pareiškėjui teko 4,36 kv. m, kai jis šioje kameroje buvo laikomas su dar dviem asmenimis), o6 paras – šio reikalavimo nepažeidžiant. Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimo nuorašą su priedais, dėl jame nurodytų duomenų ginčo nekėlė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo teiktais duomenimis. Todėl nurodytų argumentų pagrindu, konstatuotina, jog Panevėžio apskrities VPK 2 paraspažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus siejo ir su netinkamu sanitarinio mazgo bei ventiliacijos, langų įrengimu kamerosebei privatumo neužtikrinimu, naudojantis Areštinės kamerose įrengtu tualetu.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimą reglamentuojančių nuostatų neliko, o pagal šios higienos normos 17 punkte įtvirtintą reguliavimą, teritorinės policijos įstaigos areštinėse turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime, Areštinės viršininkasG. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2005 m. Areštinės antrame korpuse, 2013 m. – ir pirmame korpuse buvo atliktas remontas, kurio metu buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema. Areštinės kamerų langai yra darinėjami. Panevėžio VSC 2013 m. liepos 1 d. patikrinimo akto Nr. H5-341 duomenys, kuriuos šios įstaigos specialistai užfiksavo 2013 m. birželio 11 d., atlikę periodinį patikrinimą Areštinėje, patvirtina, kad yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus (orlaides), nes visi kamerų langai atsidaro (Areštinės pirmajame korpuse iš lauko pusės, antrajame korpuse – iš vidaus) (b. l. 43-45). Operatyviojo patikrinimo, 2015 m. gruodžio4 d. atlikto kameroje Nr. 18, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, metu užfiksuota, kad kameroje yra 2 dvigubo stiklo paketo langai su grotomis, kurie atsidaro (b. l. 9-11). Šie byloje surinkti duomenys paneigia pareiškėjo teismo posėdyje nurodytus argumentus, kad kamerose Nr. 16 ir 18 langai buvo prisukti medvaržčiais ir nesidarinėjo. Aplinkybės, kad Areštinės kamerose veikia vėdinimo sistema, neneigia ir pats pareiškėjas.Teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinimo sąlygų ir langų įrengimo ginčo laikotarpiu, dėl ko, pareiškėjo teigimu, jisbuvo priverstas uosti nemalonius kvapus iš tupyklos nuo priešais tualetą įrengto stalo, konstatuoti Panevėžio apskrities VPK neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.