- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- Iv-254-561/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01400-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- A003
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A003 skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A003 su skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinės (toliau - Specialiųjų užduočių rinktinė)ir Lietuvos valstybės solidariai priteisti jam 873,35 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2008-11-30.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Specialiųjų užduočių rinktinėje dirba vyriausiojo specialisto pareigose. Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog pagal iki 2007-10-01 galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) redakciją, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (23 straipsnio 2 dalis). 2007-06-07 Seimas priėmė VTĮ 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 22¹, 48¹, 50¹ straipsniais įstatymą, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2007-10-01. Šio įstatymo 11 straipsniu buvo papildyta VTĮ 23 straipsnio 2 dalis (2002-04-23 redakcija). Pagal VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje (2007-06-07 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos stažą (VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2002-04-23 redakcija)), taip pat nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2007-06-07 redakcija)), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, išliko.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (bylos Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, kad aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. Todėl pareiškėjas mano, kad atsakovai, apskaičiuodami priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė VTĮ 23 straipsnio 2 dalį, dėl ko nuo 2007-03-01 iki 2008-11-30 jam neteisėtai nebuvo išmokėta 873,35 Lt priemokų ir priedų.
Skunde taip pat nurodoma, kad valstybės valdžią Lietuvoje pagal Konstitucijos 5 straipsnį vykdo Vyriausybė. Tai reiškia, kad bet kokie Vyriausybės veiksmai yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Kadangi Vyriausybė savarankiško teisinio subjektiškumo neturi, šioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali būti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, mano, kad abu atsakovai šiuo atveju turi atsakyti solidariai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teisinė situacija kol kas nėra aiški, remiantis bendruoju teisės principu jus curia novit, tiki, kad teismas, išsprendęs šią bylą ir pritaikęs tinkamą teisės aktą, priteis prašomą sumą iš tinkamo atsakovo ar atsakovų.
Nurodė, jog pagal pateiktas darbdavio - Specialiųjų užduočių rinktinės - asmeninio uždarbio korteles, paskutinį kartą visas pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis nebuvo išmokėtas 2008-11-30. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodeksas) 298 straipsniu, pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2008-11-30.
Atsiliepimas
Atsakovė Specialiųjų užduočių rinktinė atsiliepime į pareiškėjo A003 skundą su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė: skundą atmesti kaip pateiktą netinkamai šaliai; pareiškėjo prašymui taikyti Darbo kodekso 27 ir 298 straipsniuose numatytus senaties terminus; jei teismas nuspręstų priteisti pareiškėjo prašomas sumas, atsižvelgiant į sunkią turtinę atsakovės padėtį, prašė sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti vieneriems metams.
Nurodė, kad valstybės tarnautojams atlyginimus nustato ir moka valstybė, o Specialiųjų užduočių rinktinė šiuo atveju tik apskaičiuoja ir išmoka valstybės nustatyto dydžio atlyginimą. Specialiųjų užduočių rinktinė neturėjo teisės savo nuožiūra apskaičiuoti ir mokėti didesnį atlyginimą valstybės tarnautojams, nei konkrečiu laikotarpiu numatė atitinkami Lietuvos Respublikos teisės aktai, todėl, atsakovės nuomone, Specialiųjų užduočių rinktinė atsakovu šioje byloje yra pripažinta nepagrįstai.
Nesutinka atsakovė ir su pareiškėjo reikalavimu priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2008-11-30, nes mano, kad turėtų būti taikomas Darbo kodekso 298 straipsnyje numatytas senaties terminas, t.y. piniginių reikalavimų trejų metų senaties terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas atgal nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2007-05-18 iki 2008-11-30).
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT), kuri byloje taip pat yra ir tretysis suinteresuotas asmuo, atsiliepime į pareiškėjo A003 skundą su skundo reikalavimu nesutiko, pabrėždama, kad išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją yra suteikta Konstituciniam Teismui, o kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 6.273 str. 1 d. įtvirtinta, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė, pasinaudodama jai įstatymo suteikta diskrecijos teise, 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo įgaliojo valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Todėl, pareiškėjui reikalavimus grindžiant Civilinio kodekso 6.271 str., Lietuvos valstybę turi atstovauti VSAT.
Šalies argumentai
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas A003 su skundu į teismą kreipėsi 2010-05-18, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 27 str. 2 dalies ir 298 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo piniginiai reikalavimai galėtų būti tenkinami nuo 2010-05-18 iki 2007-05-04, t.y. priteistina suma turi būti mažinama už 2007 metų sausio-balandžio mėn. ir 12 gegužės mėnesio darbo dienų.
Akcentavo, kad išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Kadangi atsakovės sprendimai riboti pareiškėjui A003 priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neišmokėtai pareiškėjo darbo užmokesčio daliai netaikytina.
Pabrėžė, jog siekiant nepažeisti konstitucinio visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo, teismų praktika iš esmės analogiškose bylose formuojama vieninga linkme. Todėl, atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę - sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį, jei teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą, prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
Byloje kilęs ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui A003 neišmokėta darbo užmokesčio dalis (873,35 Lt), susidariusi atsakovei Specialiųjų užduočių rinktinei taikant 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimą pagal VTĮ 23 straipsnio 2 dalį.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A003 ginčo laikotarpiu Specialiųjų užduočių rinktinėje dirbo vyriausiojo specialisto pareigose (b. 1. 4), todėl jam, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, apskaičiuojant darbo užmokestį yra taikomos VTĮ VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką (VTĮ 4 str.).
Nustatyta, kad pareiškėjui A003 Specialiųjų užduočių rinktinėje einant statutinio tarnautojo pareigas, apskaičiuojant jam priedus bei priemokas, buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi VTĮ 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, t.y. visų mokėtinų priemokų sumą ribojant ne didesniu negu 70 proc. dydžiu, ir tokiu būdu viso neišmokėta 873,35 Lt darbo užmokesčio dalis (už 2007 m. 178,42 Lt, už 2008 m. 694,93 Lt, b. 1. 4-5). Pažymėtina, jog ginčo dėl sumų dydžių byloje nėra.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja VTĮ 23-26 straipsnių nuostatos, kurios pagal VTĮ 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų.
VTĮ 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos stažą) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą VTĮ 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimus, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai", kuriuo pripažino, kad VTĮ VI skyrius „Darbo užmokestis" (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>", konstituciniam teisinės valstybės principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą<...>", konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, jog pagal Konstituciją inter aha jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai.
Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais vidaus tarnybos sistemos pareigūnams turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą vykdymą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė Specialiųjų užduočių rinktinė už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio, švenčių dienomis ir nakties metu bei už papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi ir to neneigia.
Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, teismas daro išvadą kad pareiškėjo A003 reikalavimas priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas.
Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iš pareiškėjo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime yra pažymėjęs, kad VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, jog ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos nepaisant šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo remiantis, konstatuotina, kad už netinkamą darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde be Specialiųjų užduočių rinktinės atsakove taip pat nurodo ir Lietuvos valstybę. Tačiau teismas daro išvadą, kad pareiškėjas A003 tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Specialiųjų užduočių rinktine, t.y. subjektu, privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūno priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybės aprašymą. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas, formuluodamas savo reikalavimus, prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A003 prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atsakovu laikytinas tiesioginis jo darbdavys, t.y. Specialiųjų užduočių rinktinė.
Išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika" Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -1735/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-l831/2011. Pastaroji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Dėl to nepagrįstai atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiškina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta (taip pat ir jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad sprendžiant ginčus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais išaiškinimai nesivadovautina, nes ši byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobūdį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiška darbo ginčo byloms.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pažymėjo, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovė Specialiųjų užduočių rinktinė ir atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kurią atstovauja VSAT, byloje esanti ir trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė taikyti Darbo kodekse nustatytus ieškinio senaties terminus (Darbo kodekso 298 str. ir 27 str. 2 d.) ir pabrėžė, kad pareiškėjo A003 reikalavimai galėtų būti tenkinami nuo skundo teismui padavimo dienos. Nurodė, kad pareiškėjo piniginiai reikalavimai galėtų būti tenkinami nuo 2007-05-04 iki 2010-05-18, t.y. priteistina suma turi būti mažinama už 2007 metų sausio-balandžio mėn. ir 12 gegužės mėnesio darbo dienų.
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A003 į teismą kreipėsi 2010-05-18 (b. 1. 1). Skunde prašė priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2008-11-30. Taigi, vadovaujantis Darbo kodekso 27 str. 2 d. nuostata, pareiškėjo reikalavimas priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį gali būti tenkinamas tik už laikotarpį nuo 2007-05-18 (skaičiuojant trejus metus atgal nuo skundo padavimo dienos). Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui A003 laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2007-05-18 priedų ir priemokų ribojimas buvo pritaikytas 2007 m. kovo mėn. 114,53 Lt sumai (b. 1. 4), todėl reikalavimui dėl nurodytų sumų pareiškėjas yra praleidęs Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.
Iš teismui pateiktų Darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių už 2007-2008 metus (b. l. 4-6) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad pareiškėjui ribojant priedus ir priemokas 2007-2008 metais neišmokėta – 873,35 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 sausio 23d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009, 2009 rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009). Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteistinos ne daugiau kaip už trejus metus.
Darbo kodekso 27 str. 2 d. nuostatos ieškiniui dėl darbo santykių pareikšti numato trijų metų senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad šios kategorijos bylose privalo būti taikomas trijų metų senaties terminas (2011 lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011). Trijų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjų skundo padavimo teismui dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas į teismą su prašymu dėl nepriemokos priteisimo kreipėsi 2010 gegužės 18 d., todėl šiuo atveju, pareiškėjo reikalavimas gali būti tenkinamas darbo užmokesčio dalį priteisiant tik už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Tuo remiantis negali būti priteistina suma už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. (pagal pareiškėjo prašymą) iki 2007 m. gegužės 17 d.
Pritaikius ieškinio senatį už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. gegužės 17 d., pareiškėjas skundo argumentais prašo spręsti ieškinio senaties atnaujinimo klausimą. Tačiau pažymėtina, jog todėl, kad pareiškėjo atžvilgiu darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, nelaikytina aplinkybe, dėl ko senaties terminas galėtų būti atnaujintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011). Todėl pareiškėjo prašoma priteistina suma turi būti mažintina dalimi už 2007 metų kovo mėnesį, t.y. 114,53 Lt suma.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjui priteistina priklausanti neišmokėta darbo užmokesčio dalis nuo 2007 metų gegužės 18 d. iki 2010 metų gegužės 18 d, t.y. pareiškėjui A003 priteistina 758,82 Lt (63,89 Lt + 300,40 Lt + 394,53 Lt) suma.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde atsakove nurodo ir Lietuvos valstybę. Tačiau, kaip jau buvo minėta, už netinkamą darbo organizavimą ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimą yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Pareiškėjo A003 ir atsakovės Lietuvos valstybės, iš kurios jis solidariai prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga ir už pareiškėjo darbo organizavimą Todėl pareiškėjo A003 reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką iš Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, sprendžiama, kad A003 skundo reikalavimas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo tenkintinas iš dalies, ir pareiškėjui prašoma suma priteistina iš jo darbovietės - Specialiųjų užduočių rinktinės.
VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams, atsižvelgiant į sunkią Lietuvos valstybės finansinę padėtį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė jokių duomenų, kurie liudytųjų motyvų pagrįstumą. Lėšų neturėjimo faktas yra ne visuotinai žinoma, o įrodinėtina aplinkybė. Nesant įrodymų, šis faktas negali būti nustatomas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo A003 skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A003 iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinės 758,82 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus, 82 centus) neišmokėto darbo užmokesčio.
Kitoje dalyje pareiškėjo A003 skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.