- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-572-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00105-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- G. S., D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. S. ir D. D. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos atnaujinti įstatymo nustatytą terminą.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjoms terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Nurodė nutartyje, kad pareiškime nėra aiškiai suformuluotas reikalavimas, neaišku, kokį terminą jos prašo atnaujinti, taip pat nurodė pareiškėjoms tinkamai nurodyti suinteresuotą asmenį.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų pareiškimo patikslinimą, kuriuo jos prašo atnaujinti įsatymo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teisę į tėvo V. K. žemę pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir pateikti dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui, nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo yra nagrinėtinas administraciniame teisme, nes nesant atnaujinto termino pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės į turtą atkūrimo, jokie kiti veiksmai, susiję su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto gržinimu yra negalimi, o administracinis teisinis santykis byloje yra vyraujantis. Kadangi byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismui, teismas atsisakė priimti pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėjos su tokiu pareiškimu gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atskiruoju skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pats teismas pripažino, jog pareiškėjos praleido terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, toks klausimas yra teismingas bendros kompetencijos teismams ir jokie kiti veiksmai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu yra negalimi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra priimta tinkamai pritaikius procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, susijusio su nuosavybės teisių atkūrimu, nustatymo priėmimą, taip pat pareiškimo dėl įstatymo nustatyto bei praleisto termino atnaujinimo priėmimo klausimus, todėl keisti ar naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Apeliantės nesutinka su teismo priimta nutartimi nurodydamos, jog teismas netinkamai išsprendė paduoto pareiškimo priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Kaip matyti iš pareiškimo faktinio pagrindo ir dalyko, juo prašoma atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 bei 4 dalyse numatytus terminus (prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus); taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso dalis. Prašymų atnaujinti šiuos terminus nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams, t.y. teismams, kurie pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles nagrinėja ginčus, kylančius nuosavybės teisių atkūrimo procese (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 14 d. nutartis, priimta byloje P. B. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti, 2008 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta byloje A. Č. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2008 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta byloje A. C. v. Marijampolės apskrities viršininko administracija). Taip pat Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad Įstatymo 10 straipsnio 1 bei 4 dalyse įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t.y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tame tarpe, 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta byloje A. C. v. Marijampolės apskrities viršininko administracija). Reikalavimai dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kai jie yra akumuliuojami kartu) tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme(žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta byloje R. R. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2005 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta byloje J. S. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija). Tačiau, kaip yra pažymėjusi Specialioji teisėjų kolegija, klausimas dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas, ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-24/2008; Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta byloje A. C. v. Marijampolės apskrities viršininko administracija).
Esant tokiai teismų suformuotai praktikai bei teisiniam reguliavimui sprendžiant minėtus klausimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.
Dėl išdėstyto skundžiamos teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.