Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas U. A. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) (po reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai, toliau – ir Marijampolės PN), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 22 543,22 Eur turtinės ir 2 060 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas.

2. Pareiškėjas nurodė, jog 2016 m. kovo 27 d. atvykęs į Kybartų PN dvi dienas buvo apgyvendintas negyvenamosios paskirties pastato cokoliniame aukšte (karantine) perpildytose negyvenamosios paskirties patalpose nežmoniškomis sąlygomis. Sveikatos priežiūros tarnybos negyvenamosios paskirties patalpose buvo kalinamas savaitę. Pareiškėjo teigimu, Kybartų PN yra tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas, t. y. nuteistųjų bendrabutis, o visi kiti pastatai yra negyvenamosios paskirties. Pareiškėjas nurodė, kad, gyvendamas bendrabučio tipo patalpose, patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, buvo pažeista jo teisė į privatumą dėl vietos, erdvės trūkumo (lova prie lovos, lovos pastatytos prie šaltos drėgnos sienos, tekdavo lipti į dviaukštės lovos viršų per kito kalinio lovą pirmame aukšte). Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo aprūpintas tinkamu ir pakankamu inventoriumi (savadarbės, surūdiję, aštriais kampais lovos), nebuvo spintelių ir lentynų, todėl neturėjo kur susidėti daiktų ir maisto, jautė pažeminimą dėl higienos priemonių trūkumo, diskriminavimą dėl ydingo teisinio reglamentavimo (vyrams išduodami 3 ritinėliai tualetinio popieriaus, o moterims – 4), buvo akivaizdžiai diskriminuojamas, kaip normą per mėnesį išduodant 1 ritinėlį tualetinio popieriaus.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, neužtikrintas tarptautiniais teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas (pareiškėjo teigimu, turėjo būti 5–7 kv. m). Sanitariniai mazgai kamerų tipo patalpose buvo įrengti atskirose patalpose, tačiau tos patalpos per mažos, nes fiziškai jis negalėdavo užsidaryti durų. Be to, kamerų tipo patalpose ir bendrabučio tipo patalpose sanitariniai mazgai neturėjo oro šalinimo sistemos ir reikiamo inventoriaus. Kamerose žiemą šalta ir drėgna, o vasarą karšta, tvanku, tačiau Marijampolės PN nesuteikė šildytuvų ir ventiliatorių. Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo kur džiauti skalbinių, todėl džiovindavo juos kameroje, dėl to patalpose buvo netinkama drėgmė ir kvapas, o vėdinti per langą nebuvo galimybės, nes langas per grotas atsidaro vos 2–3 cm. Pareiškėjas nurodė, kad patalpos nebuvo tinkamai prižiūrimos ir valomos, o jam švaros prekių, dezinfekavimo, plovimo, valymo priemonių neišduodavo. Taip pat buvo neišduodamos higienos priemonės. Bendrabučio tipo kambariai, besiribojantys su prausyklomis, nebuvo izoliuoti nuo drėgmės, todėl ant jų sienų buvo pelėsis, trupėjo tinkas. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus ir dušų neveikimo buvo pažeista pareiškėjo teisė naudotis ne rečiau kaip kartą per savaitę dušu. Pataisos namuose buvo teikiamos nekokybiškos patalynės skalbimo ir skalbinių keitimo paslaugos, lovos skalbiniai buvo išduodami purvini.

4. Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namuose nesudarytos sąlygos išpažinti ir praktikuoti islamo religijos, nebuvo sudaryta galimybė pasimatyti su islamo dvasininku. Maistas buvo patiekiamas ne pagal islamišką tikėjimą ir per mažais kiekiais. Nuteistųjų maitinimo teisinius santykius nustatantis galiojantis teisinis reglamentavimas pažeidė jo teisę į tinkamą maitinimąsi.

5. Pareiškėjas nurodė, kad įkalinimo įstaigos pareigūnai jam suprantama kalba informacijos neteikė, demonstratyviai su juo nebendravo. Jis buvo diskriminuojamas dėl skirtingo aprūpinimo vyrams ir moterims higienos priemonėmis, dėl maitinimo ne pagal islamo religiją. Pareiškėjas darė išvadą, kad pataisos namai diskriminavo jį religijos, lyties, tautybės, socialiniu pagrindu.