Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. N., J. N. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas P. N. (toliau – pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės J. N. (toliau – palikėja) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas nurodė, kad su palikėja (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką, kurios metu gimė sūnus R. N. ir dukra J. N.. Palikėja 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė testamentą, pagal kurį palikėja visą savo turtą paliko pareiškėjui. Paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Po sutuoktinės mirties liko gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties pareiškėjas rūpinosi turtu, t. y. prižiūrėjo ir remontavo gyvenamąjį namą, valdė, saugojo ir prižiūrėjo kilnojamuosius daiktus, mokėjo komunalinius ir kitus su turto išlaikymu susijusių mokesčius. Nuo palikėjos mirties iki pareiškimo teismui pateikimo pareiškėjas nuolatos gyveno gyvenamajame name. Be to palikėjo vaikai po jos mirties nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tokiu būdu iš esmės patvirtindami, kad būtent pareiškėjas perėmė ir tęsė faktišką viso palikimo valdymą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys R. N. ir J. N. pateikė teismui atsiliepimus, kuriais sutinka su pareiškime pareikštais reikalavimais ir prašo pareiškimą tenkinti.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešus 2026 m. sausio 20 d. teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2025 m. birželio 13 d. mirė pareiškėjo sutuoktinė J. N., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. 25-58850510). Pareiškėjo ir palikėjos santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Palikėja mirė turėdama du vaikus – suinteresuotus asmenis R. N. ir J. N. (2025 m. gruodžio 12 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-14331).

Palikėjos mirties metu jos nuosavybės teise buvo registruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas) (2026 m. sausio 28 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Apie palikėjos palikimo priėmimą, palikimo paveldėjimo bylos sudarymą duomenų nėra (2025 m. gruodžio 12 d. Kauno rajono 3-iojo notaro biuro laiškas). Pareiškėjas po palikėjos mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo ir remontavo gyvenamąjį namą, valdė, saugojo ir prižiūrėjo kilnojamuosius daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius ir kitus su turto išlaikymu susijusių mokesčius (su pareiškimu pateikti mokėjimo kvitai).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas po palikėjo mirties reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus (pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, kad po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo niekas nepriėmė, pareiškėjas toliau rūpinosi nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, ten yra pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta, valdė, saugojo ir prižiūrėjo kilnojamuosius daiktus, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad valstybės įmonė Turto bankas neturi duomenų apie galimą palikimo perėjimą valstybei, suinteresuotų asmenų R. N. ir J. N. atsiliepimuose nurodytas pozicijas, kad pareiškimui nėra prieštaraujama, remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po palikėjos mirties, nes naudojosi nekilnojamuoju turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir įrodytas, todėl yra tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 8,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinės J. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.