- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-13-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04018-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė
- Trečiasis asmuo
- ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios L. R. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios L. R. individualios įmonės ieškinį atsakovams advokatei A. P., advokatei R. D. P., advokato padėjėjui L. R. dėl užmokesčio už teisinę pagalbą (honoraro) grąžinimo, trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti L. R. individuali įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės R. D. P. honorarą 3 765,06 EUR, solidariai iš atsakovų A. P., R. D. P., L. R. honorarą 2 316,96 EUR ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2010 m. birželio 4 d. ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su advokate R.D. P. dėl atstovavimo civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Vilniaus apygardos teisme. Advokatė, nesusipažinusi su civilinės bylos medžiaga, paaiškino ieškovei, kad byloje pasirinkta netinkama gynybinė pozicija ir pateikė teismui teikti patikslintą ieškinį, todėl minėtoje civilinėje byloje ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų ir iškėlė naujus reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu priėmė ieškinio dalies atsisakymą, o kitą ieškinio dalį atmetė pritaikęs byloje ieškinio senatį. Byloje teismas priteisė iš ieškovės UAB „Vilzevus“ 14 973,76 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dėl šio sprendimo 2011 m. rugpjūčio mėnesį R. D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo atmestas, kaip nepagrįstas.
3. Ieškovė nurodė, kad nuo 2010 m. kai advokatė R. D. P. pradėjo atstovauti ieškovui Vilniaus apygardos teisme, jai už teisinės paslaugas sumokėta 13 000 Lt, bet byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad sumokėta už teisines paslaugas.
4. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą pagal UAB „Vilzevus“ ieškinį ieškovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Ieškovė sudarė 2014 02 04 teisinių paslaugų sutartį su Vilniaus miesto 8 advokatų biuro advokatais A. P., R. D. P. ir L. R.. Sutartyje nurodyta atstovavimo kaina – 5000 Lt plius transporto ir pragyvenimo išlaidos, kurios sumokėtos A. P.. 2014 02 05 Klaipėdos apygardos teisme L. R. perduoti 2 000 Lt, pasirašyta atstovavimo sutartis, tačiau kvitas nebuvo išrašytas. 2014 02 15 Vilniuje A. P. perduota 1 000 Lt atvažiavimo ir apgyvendinimo išlaidoms padengti. Byloje ieškovė nebuvo profesionaliai atstovaujama. Vykusiame 2014 02 10 teismo posėdyje L. R. buvo nepasiruošęs, sugebėjo tik pareikšti teisėjai nušalinimą, kuris dėl nepagrįstumo atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2014 03 03 sprendimu paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2005 08 09 preliminarų sprendimą, kuriuo UAB „Vilzevus“ ieškinys patenkintas visiškai ir iš ieškovės priteista 432 000 Lt skola, 30 601,45 Lt palūkanos ir 4 313,01 Lt žyminis mokestis. Klaipėdos apygardos teismui pateiktas apeliacinis skundas, kurį surašė advokatė A. P., tačiau minėtas skundas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi paliktas nepakeistas, priteistas iš ieškovės 4 313 Lt žyminis mokestis valstybei. Byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų honorarų sumokėjimą, nors advokatams sumokėta 8 000 Lt. Klaipėdos apygardos teismui advokatė A. P. pateikė suklastotą 2014 02 02 atstovavimo sutarties išrašą, kuriame nurodė, kad ji atstovauja ieškovę civiliniame ginče prieš UAB „Vilzevus“, nors tokios sutarties ieškovo atstovė nebuvo sudariusi. 2014 12 23 susitikimo metu A. P. pažadėjo ieškovo atstovei, kad situaciją gali ištaisyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir tam reikia surašyti kasacinį skundą. Už skundo surašymą advokatė paprašė 5 000 Lt honoraro, o už bylos atnaujinimą dar 3 000 Lt ir ieškovo atstovė jai perdavė 3 000 Lt, kadangi daugiau neturėjo. Kasacinis skundas buvo atmestas. Pažymėjo, kad kreipėsi į atsakovus su prašymu pateikti jam ataskaitas apie atliktą darbą bei įrodymus apie pinigų sumokėjimą, tačiau prašymai buvo ignoruojami. Ieškovės tvirtinimu, ji buvo apgauta, paslaugos suteiktos netinkamai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovams pradėjus atstovauti ieškovei, jie pasirinko teisingą poziciją byloje ir patikslindami ieškinio reikalavimus pagerino galimybes laimėti bylą. Atsakovai stojo į prasidėjusios bylos nagrinėjimą, su ieškovo atstove bendradarbiavo tinkamai, informavo apie bylos eigą, perspektyvą. Atsakovai atstovavo tinkamai, atlikti logiški procesiniai veiksmai, nebuvo pagrindo manyti, kad atsakovų veiksmai netinkami, procesinius dokumentus teikdavo tik esant ieškovo sutikimui, o atstovavimo sutartyse numatyti atsakovų galimi veiksmai ieškovo vardu minėtose civilinėse bylose buvo atliekami neperžengiant susitarimo ribų. Ginčo sprendimui prašo taikyti ieškinio senatį.
6. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal pobūdį ir dėl Advokatų etikos kodekso 6.5. p. nuostatų advokato ir kliento sutartys priskirtinos rizikos sutartims (CK 6.160 str. 3 d.), todėl vien dėl aplinkybės, kad norimas rezultatas nebuvo pasiektas, ieškovei neatsirado teisė atgauti pagal sutartį sumokėtas lėšas ar prisiteisti negautą rezultatą kaip nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovai šią teisinę poziciją parinko, nederindami jos su ieškove. Pažymėjo, jog ieškovė, nepasitikėdama ar abejodama atsakovų siūlomu jo interesų gynimo būdu, turėjo galimybę gauti konsultacijas iš kito advokato ar teisininko ir savarankiškai priimti sprendimą dėl tolesnio bendradarbiavimo su atsakovais. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad dėl atsakovų praleisto procesinio termino, neatlikto procesinio veiksmo, akivaizdžiai neteisingai pritaikytos teisės normos ar panašių aplinkybių būtų priimti ieškovei nepalankūs sprendimai. Atsakovai (advokatai ir advokato padėjėjas) nuosekliai įvykdė su ieškove sudarytas teisinės pagalbos sutartis: parengė procesinius dokumentus, atstovavo teismuose, surašė apeliacinius skundus. Visi šie procesiniai veiksmai buvo atlikti, nepraleidus atitinkamų procesinių terminų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovai netinkamai vykdė sutartys, nusižengė profesinės etikos taisyklėms ar pažeidė įstatymus, todėl nėra pagrindo ieškiniui patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutuojanti L. R. individuali įmonė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
10. Apeliantė nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai pažeidė LR advokatūros įstatymo 39 straipsnio nuostatas. Nors atsakovai ir atsakė, kad visi gauti iš ieškovės honorarai buvo tinkamai, pagal keliamus reikalavimus, įtraukti į buhalterinę apskaitą, bet jokių įrodymų apie tai nepateikė, o pirmosios instancijos teismas šį faktą ignoravo. Akivaizdu, kad atsakovai pažeidė Vyriausybės nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 8 punktą, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Apeliantės vertinimu, atsakovai pažeidė Advokatūros įstatymo 11 str. bei Advokatų etikos kodekso 16 p., kadangi nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai teigdavo, kad įspėdavo ieškovę, jog jos reikalavimai nėra pagrįsti, visgi imdavo honorarus. Pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai nustatė, jog atsakovai nuosekliai įvykdė su ieškove sudarytas teisinės pagalbos sutartis.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. P., Rūta D. P., L. R. prašė jį atmesti.
12. Atsakovų vertinimu, Vilniaus miesto VIII advokatų kontora L. R. Individualios įmonės civilines bylas vedė tinkamai. Advokatai atstovaudami klientą derino veiksmus su įmone ir tai patvirtina prie atsiliepimo pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp advokatų kontoros ir ieškovės įmonės bei 2013-10-12 klientei įteikta rašytinė išvada, kurioje paaiškinta teisinė bylos eiga raštu. Advokatų kontora įmonei yra parengusi ir kitus procesinius dokumentus, susijusius su kitomis bylomis, tai patvirtina, jog įmonė buvo patenkinta teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Iš prijungtų civilinių bylų dokumentų matosi, kad iki sudarant sutartį su Vilniaus miesto VIII-a advokatų kontora įmonė naudojosi ir kitų advokatų paslaugomis, todėl turėjo galimybė pasirinkti tinkamiausią teisinę pagalbą. Atsakovų vertinimu, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai apibrėžė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisingą sprendimą. Atsakovai taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde pozicija, lyginant su išdėstyta ieškinyje, yra pasikeitusi. Nėra nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nėra nurodoma kokiais įrodymais grindžiamas apeliacinio skundo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakove advokate R. D. P. 2010 m. birželio 4 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Vilniaus apygardos teisme. Ieškovė sudarė teisinių paslaugų sutartis su Vilniaus 8-osios advokatų kontoros advokatais: advokate A. P., advokate R. D. P. ir advokato padėjėju L. R. dėl atstovavimo civilinėje byloje pagal UAB „Vilzevus“ ieškinį ieškovei dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismai šiose civilinėse bylose, kuriose atsakovai atstovavo ieškovei, priėmė ieškovei nepalankius sprendimus ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, atsakovai netinkamai ir neprofesionaliai suteikė atstovavimo paslaugas, todėl sumokėti honorarai grąžintini.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus, skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovai netinkamai vykdė teisinių paslaugų teikimo sutartis, nusižengė profesinės etikos taisyklėms ar pažeidė įstatymus, todėl ieškinį atmetė.
16. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovai pažeidė LR Advokatūros įstatymo 39 str., kadangi neįrodė, jog tinkamai ir pagal įstatymų reikalavimus apskaitė ieškovės sumokėtus honorarus, taip pat neįvertino, jog atsakovai pažeidė Advokatų etikos kodekso 11 ir 16 p., kadangi imdavo iš ieškovės honorarus abejodami dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
17. Advokatas, kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis, teikdamas klientui teisines paslaugas, privalo vadovautis kliento interesų prioriteto principais, veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 1, 2 dalys); prieš sudarydamas paslaugų sutartį, privalo suteikti klientui išsamią informaciją, taip pat ir susijusią su teikiamų paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų teikimo galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 straipsnio 1 dalis). Teisinių paslaugų teikimo sutartis teismų praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756–6.765 str. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009).
18. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodyta, kad šalių pasirašyta teisinių paslaugų sutartis neįvykdyta, kad padarytas esminis sutarties pažeidimas, todėl yra pareiga grąžinti sutarties pagrindu ieškovės sumokėtus pinigus. Priešingai, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovai teikdami atstovavimo paslaugas ieškovei atitinkamose bylose parengė procesinius dokumentus, atstovavo ieškovei teismo posėdžiuose, surašė apeliacinius skundus, teisinę poziciją byloje pasirinko suderinę ją su ieškove. Apeliantė nepateikė įrodymų ar argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas. Aplinkybę, jog teisinės pozicijos pasirinkimas buvo derinamas patvirtina atsakovų pateikta ieškovei adresuota 2013 m. spalio 10 d. rašytinė išvada, elektroninis šalių susirašinėjimas bei ieškinyje nurodomos aplinkybės. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškovė buvo informuojama apie byloje atliekamus procesinius veiksmus.
20. Dėl nurodyto, konstatuotina, jog atsakovai vykdydami teisinių paslaugų teikimo sutartis atliko veiksmus užtikrinančius protingą sutarties vykdymą. Tuo tarpu aplinkybė, jog minėtose civilinėse bylose nebuvo priimti palankūs sprendimai ieškovei, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos netinkamai, laikyti atsakovus nesąžiningais ir spręsti, jog jiems sumokėti honorarai įgyti be teisinio pagrindo. Priešingai, byloje nėra įrodymų ar duomenų sudarančių pagrindą spręsti, jog ieškovės reikalavimai minimose bylose pateikti atstovaujant atsakovams buvo pripažinti aiškiai nepagrįstais. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog atsakovai pažeidė Advokatų etikos kodekso nuostatas numatančias pareigą advokatui informuoti klientą, jog jo reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti bei draudimą imti klientui priklausančias lėšas be teisinio pagrindo.
21. Apeliantės vertinimu, skundžiamas sprendimas naikintinas ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovai pažeidė 2002 05 29 Vyriausybės nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 8 p. nuostatas, kadangi atsakovai neįrodė, jog iš ieškovės honorarai buvo tinkamai įtraukti į buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
22. Pažymėtina, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovų teikusių advokato paslaugas ieškovės sumokėtus honorarus. Ieškinys buvo grindžiamas CK 6.245 str. 3 d., motyvuojant tuo, kad atsakovai pažeidė teisinių paslaugų sutartį ir teisines paslaugas ieškovei suteikė netinkamai. Taigi, esant tokiems ieškinio reikalavimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ar atsakovai tinkamai įvykdė tarp šalių pasirašytas teisinių paslaugų sutartis, ar atitinkamos paslaugos buvo suteiktos, ar yra pagrindas atsakovų sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog apeliantė keldama klausimą dėl sumokėtų lėšų buhalterinės apskaitos nenurodė, kaip tai susiję su atsakovų suteiktų teisinių paslaugų kokybe. Klausimai dėl atsakovams sumokėtų honorarų buhalterinės apskaitos ir jos atitikties Mokesčių įstatymo bei kitiems buhalterinę apskaitą reglamentuojančioms normoms nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi jie nėra susiję ieškovės pareikštais ieškinio reikalavimais.
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės pateiktas apeliacinis skundas nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.