- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1510-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02524-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- S. B.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2557-475/2013 pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovei S. B. dėl neatlygintinų servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. L. ieškiniu (b.l. 1-5) atsakovei S. B. dėl neatlygintinų servitutų nustatymo prašė nustatyti neatlygintiną servitutą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam šuliniui, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame plane pažymėtas raide Š, leidžiantį M. L. naudotis šiuo šuliniu (tarnaujantis daiktas), panardinat į jį vandens siurblį ir nutiesiant požeminę komunikaciją (lankstųjį vamzdį) „(duomenys neskelbtini)“ parengtame plane pažymėtą mėlyna linija (spalva) į M. L. priklausantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taškais 20, 21 ir 22), o taip pat, esant būtinybei atlikti remonto darbus, suteikiantį teisę M. L. prieiti prie šio šulinio; nustatyti S. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), vieno metro pločio neatlygintiną servitutą aplink dvi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MN) sienas, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame plane apibrėžtas taškais 7, 8, 9 bei pažymėtas geltonai ir indeksu S2, bei kurio jo dydis 14 m², suteikiantį teisę M. L. patekti į S. B. žemės sklypą bei tinkamai vykdyti ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) priežiūrą; nustatyti S. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), vieno metro pločio neatlygintiną servitutą aplink dvi gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taškais 20, 21 ir 22) sienas, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame plane pažymėtas žaliai ir indeksu S3, bei kurio jo dydis 8 m², suteikiantį teisę M. L. patekti į S. B. žemės sklypą bei tinkamai vykdyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taškais 20, 21 ir 22) priežiūrą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad M. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai. Gretimas žemė sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais (tame tarpe ir ginčo šuliniu) nuosavybės teise priklauso atsakovei S. B..
Minėti du žemės sklypai suformuoti (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Neatidalintame žemės sklype buvo pastatyti namai, iškasti šuliniai, pastatyti kiti kiemo statiniai. Namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini) m.. Minėtam namui aptarnauti buvo iškastas šulinys. (duomenys neskelbtini) m. šalia stovinčio gyvenamojo namo pastatytas atsakovei priklausantis namas.
Atidalinus žemės sklypus M. L. priklausantis žemės sklypas liko be gėlo vandens šulinio. Tačiau šuliniu ji naudojosi, nes jis buvo iškastas būtent namo, kuriame šiuo metu gyvena M. L., aptarnavimui. 2012 m. (duomenys neskelbtini) S. B. atitvėrė tvorą bei užkalė šulinį, kuriuo iki šios dienos naudojosi M. L.. Tokiu būdu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė M. L. liko be geriamo vandens šaltinio ir jai yra užkirstas kelias naudotis šuliniu, tenkinant higienos, maisto gaminimo ir kitus poreikius.
(duomenys neskelbtini) ieškovė sužinojo, kad S. B. nustatė jai priklausančio žemės sklypo ribas, neturėdama M. L. sutikimo, šių žemės sklypo ribų nesuderinusi su gretimo sklypo savininke. Peržiūrėjus šias ribas kadastro žemėlapių registre ieškovė sužinojo, kad atsakovei nustačius jai priklausančio žemės sklypo ribas, atsakovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat ir M. L. nuosavybės teise priklausantys: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), randasi ant S. B. ir M. L. priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos.
Ieškovė bandė susitarti taikiai, bet nepavyko. Yra apribojamos ieškovės, kaip žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkės, teisės naudotis nekilnojamaisiais daiktais pagal tiesioginę jų paskirtį.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu (b.l. 109-114) ieškinį atmetė. Iš ieškovės M. L. atsakovei S. B. priteisė 2700 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 30 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu buvo suformuoti ir nuosavybės teisėn perduoti du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai su juose esančiais statiniais atiteko S. B. ir M. L. pagal paveldėjimo teisės liudijimus (b.l. 11, 38). Ieškovei M. L. nuosavybės teise priklauso statiniai ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11). Šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-14). Atsakovei priklausančiame sklype yra ginčo šulinys, kuriuo ieškovė naudojosi nuo (duomenys neskelbtini), t.y. virš 14 m., iki (duomenys neskelbtini), kai atsakovė S. B. savo sklypą aptvėrė tvora bei užkalė šulinį. Servitutas dėl ginčo šulinio naudojimo niekada nebuvo nustatytas, ieškovė atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiu šuliniu naudojosi neatlygintinai. Ieškovė (duomenys neskelbtini) per savo atstovą kreipėsi į atsakovę dėl servitutų nustatymo abipusiu sutarimu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Žemės sklypo planą, tačiau susitarti dėl servitutų nustatymo ieškovei ir atsakovei nepavyko (b.l. 15-21).
Teismas sprendė, kad ieškovės prašomi nustatyti servitutai pažeistų atsakovės teisę į nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą. Nustatė, kad ieškovės prašymas nustatyti servitutą naudotis ginčo šuliniu, pagrįstas siekiu gauti vandenį patogiau ir nemokamai, nors šulinį savo sklype turi ir pati ieškovė. Liudytojai A. M. ir A. V. patvirtino aplinkybę, kad ieškovės sklype yra neinventorizuotas šulinys, kuriuo ieškovei nepatogu naudotis, nes jis yra už 40 m nuo jos gyvenamojo namo (b.l. 103-105). Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad ginčo šulinys buvo iškastas būtent jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė, aptarnavimui bei šio namo savininkų darbu ir lėšomis. Gėlo vandens, ir vandens augalų auginimui ieškovė turi galimybę gauti ir iš jos sklype esančių vandens šaltinių. Ieškovė nori kuo patogiau ir nemokamai gauti savo reikmėms reikalingą vandenį, tokio noro negalima įgyvendinti kito asmens nuosavybės sąskaita.
Liudytojai paaiškino, kad ūkinio pastato ir gyvenamojo namo servitutai ieškovei nereikalingi. Ieškovė pastatų remonto darbų neketina imtis, šiuos darbus ketina atlikti tretieji asmenys. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad negali patekti į atsakovei priklausantį sklypą ir vykdyti jai priklausančių statinių priežiūrą. Pati atsakovė nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškovei priklausančių statinių priežiūros ir remonto, kuris neišvengiamai bus atliekamas naudojantis atsakovės sklypu, nes kai kurie ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai stovi ant ieškovės ir atsakovės sklypų ribos. .
Aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką šuliniu naudojosi be atsakovės apribojimų, nesudaro pagrindo konstatuoti prašomo nustatyti servituto į ginčo šulinį būtinumo. Be to, tarnaujančio daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti nuostoliai.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servitutų nustatymo sąlygos – būtinumo, todėl ieškovės reikalavimas leisti jai naudotis svetimu daiktu (ginčo šuliniu) tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau, nesudaro pagrindo nustatyti servitutą, taip pat nėra pagrindo nustatyti ieškinio reikalavimų 2 ir 3 punktuose nurodytus servitutus, nes jų nustatymo būtinumui patvirtinti ieškovė nepateikė įrodymų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu (b.l. 118-123) ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti.
1) Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė turi galimybę gauti gėlo vandens iš jo žemės sklype esančio šulinio. Nurodo, kad ieškovės sklype esantis šulinys yra nefunkcionalus, vanduo jame nesirenka. Pateikti įrodymai, kad reiktų gręžinio, norint šią problemą išspręsti. Tačiau tai brangiai kainuoja, ypač atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį. Siekdama gauti gėlo vandens ieškovė perka vandenį ir jos sklype esančiu šuliniu naudojasi kaip rezervuaru. Kūdra negali būti laikoma gėlo vandens šaltiniu, nes vanduo jame nešvarus.
2) Servituto nustatymas nepažeis atsakovės nuosavybės neliečiamumo, nes šuliniu būtų naudojamasi nutiesiant požeminę komunikaciją. Šulinys yra ant šalims priklausančių žemės sklypų ribos. O iki ieškinio padavimo atsakovė juo nesinaudojo.
3) Aplinkybę, kad šulinys iškastas ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo gyventojų lėšomis ir darbu patvirtina apklausti liudytojai. Be to, iš byloje esančio atsakovės gyvenamojo namo techninio paso išrašo apie pastatų ir statinių techninę charakteristiką matyti, kad ginčo šulinys įrengtas (duomenys neskelbtini), o atsakovės namas pastatytas tik (duomenys neskelbtini).
4) Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė gali atlikti pastatų priežiūros bei remonto darbus ir be servitutų nustatymo. Su atsakove buvo siekiama susitarti taikiai. Buvo šalys aptarusios sklypų ribas, sutarė atlikti kadastrinius matavimus, sutarė dėl servitutų nustatymo. (duomenys neskelbtini) sudarytas atsakovės ribų paženklinimo-parodymo aktas. Tačiau susitarimas pas notarą įtvirtintas nebuvo. Ribų paženklinimo-parodymo akte buvo padaryti pataisymai, kurie ieškovės nepatvirtinti. Buvo dar kelis kartus bandoma susitarti taikai, bet susitarimo nepavyko pasiekti.
5) Šalys nesutaria dėl servituto būtinumo, jo atlygintinumo. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad tarp šalių nėra ginčo.
6) Atsakovė nesudaro galimybių atlikti pastatų remonto darbus. Ant žemės sklypų ribos yra tvora, sukrauti įvairūs daiktai.
7) Šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl aplinkybė, kad kiekvienu atveju ieškovei norint tvarkyti jai priklausantį namą reiktų gauti atsakovės leidimą, pažeidžia ieškovės teises. Todėl servitutas, suteikiantis teisę remontuoti ir prižiūrėti statinius, esančius ant žemės sklypų ribos, yra objektyviai būtinas. Aplinkybė, kad remonto darbus vykdys ne pati ieškovė savo darbu, negali būti pagrindas teigti, kad remonto darbai nereikalingi.
8) Kai reikalavimas dėl servituto atlygintinumo nėra pareikštas, pirmos instancijos teismas neturi teisinio pagrindo jį spręsti. Atsakovė nepateikė priešieškinio kuriuo būtų prašoma atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Todėl teismas galėjo spręsti tik dėl servituto nustatymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 136-142) atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad šulinys yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Ieškovė neįrodė, kad ginčo šulinys iškastas ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo aptarnavimui bei šio namo savininkų darbu bei lėšomis. Su žemės sklypų ribomis ieškovė sutiko. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra naujai iškastas šulinys bei kūdra. Ginčo šulinys yra ant žemės sklypo ribos, jis yra mažesnio gylio nei ieškovės turimas šulinys, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad vanduo jos žemės sklype yra labai giliai. Be to, atsakovė pati perka vandenį į savo šulinį, nes jo nepakanka. Todėl pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašymas nustatyti servitutą naudotis ginčo šuliniu, pagrįstas siekiu gauti vandenį patogiau ir nemokamai. Aplinkybė, kad atsakovė leido naudotis šuliniu, nesudaro pagrindo nustatyti servitutą į šulinį.
Atsakovė visada leido ieškovei naudotis atsakovei priklausančiu žemės sklypu su tikslu prižiūrėti pastatus. Tarp šalių nesutarimo dėl pastatų remonto nebuvo.
Atsakovė dėl dalies prašomų nustatyti servitutų sutiko, tačiau nori atlygio už galimybę naudotis jai priklausančio žemės sklypo dalimi.
Apeliantė pateikdama naujus įrodymus elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Sprendžiant dėl servituto nustatymo pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Teismų praktikoje nustatyta, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. T.y. asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo šuliniui, esančiam atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, siekiant užtikrinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo tinkamą naudojimą. Ieškovė, prašydamas nustatyti servitutą šuliniui, savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog ji negali tinkamai pagal paskirtį naudoti žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Nurodė, kad be gėlo vandens negali gaminti maisto, gyventi higieniškomis sąlygomis, taip pat auginti daržovių, vaisių, jų laistyti.
Byloje nustatyta, kad M. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai (b.l. 9-11). Žemė sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais (tame tarpe ir ginčo šuliniu) nuosavybės teise priklauso atsakovei S. B.. Ginčo šulinys yra S. B. priklausančiame žemės sklype. Iki 2012 metų šuliniu naudojosi abi šalys. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra šulinys ir kūdra. Minėtos aplinkybės neneigė ir pati ieškovė, tačiau nurodė, kad jame nesirenka vanduo. Faktą, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra šulinys, kuris yra už 40 m. nuo ieškovės namo patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai A. M. bei A. V., tačiau jį reikia papildyti vandeniu (b.l. 103, 104). Įvertinus pateiktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovės reikalavimą nustatyti šulinio servitutą pagrinde lėmė aplinkybė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiame šulinyje nėra vandens ir kad jis toli nuo gyvenamojo namo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo bandoma kitais būdai užtikrinti tinkamą naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančiu namu ar žemės sklypu. Nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia ieškinio pagrindą, kad servituto nustatymas yra vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovės) interesų tinkamą įgyvendinimą. Ieškovė neįrodė, kad jos prašomas nustatyti šulinio servitutas yra vienintelė galimybė naudoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį. T.y. neįrodyta, kad ieškovė, siekianti, kad būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias galimybes dėl nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti kitų savininkų teisių. Todėl pagrįsta pirmos instancijos išvada, kad servitutai pažeistų atsakovės teisę į nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą, o ieškovės prašymas nustatyti servitutą naudotis ginčo šuliniu, pagrįstas siekiu gauti vandenį patogiau ir nemokamai. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad šulinys iškastas ieškovės namui aptarnauti, šio namo savininko lėšomis, nėra pakankama, siekiant nustatyti servitutą į šį daiktą. Keitėsi savininkai, atsirado du nekilnojamojo turto objektai.
Ieškiniu taip papt buvo prašoma nustatyti servitutą S. B. priklausančiame sklype, vieno metro pločio aplink dvi ūkinio pastato ir dvi gyvenamojo namo sienas. Pateikdamas atsiliepimą į ieškinį atsakovė nurodė, kad su šiais ieškinio reikalavimais sutinka. Kad atsakovė sutinka su statinių servitutu matyti ir iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 99, 102). Tačiau teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad atsakovė nesutinka su neatlygintino servituto nustatymu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad nekilnojamojo turto objektus (pastatus) reikia prižiūrėti nuolat, juos remontuoti ir pan., teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Tai, kad kiekvienu atveju siekiant remontuoti ar prižiūrėti statinius reiktų gauti atsakovės sutikimą reikštų, kad yra apribojamos ieškovės nuosavybės teisės. T.y. nenustačius servituto ieškovė negali ar negalės normaliai įgyvendinti jai priklausančių teisių.
Apeliacine tvarka nesprendžiamas klausimas dėl servituto atlygintinumo klausimo. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme atsakovas nurodė, kad servituto nustatymas žemės sklypui turi būti atlygintinas, nurodė 5000 Lt sumą. Tačiau nenurodyta kokie netekimai ar nepatogumai sudaro šią sumą. Minėta aplinkybė nebuvo analizuota ir pirmos instancijos teisme. Pažymėtina, kad servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą iš naujo išspręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovei priteistina 1910,04 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės atsakovei priteistinos 900 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, proporcingų atmestų reikalavimų daliai (CPK 93str., 98 str.).
Valstybei iš atsakovės priteistina 20,00 Lt o iš ieškovės 10,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovės S. B. ieškovei M. L. 286 Lt žyminio mokesčio išlaidų, turėtų paduodant apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės M. L. atsakovės S. B. naudai 500 Lt (penki šimtai Lt) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl servituto nustatymo aplink dvi gyvenamojo namo ir aplink dvi ūkinio pastato sienas ir priimti naują sprendimą. Šioje dalyje ieškinį tenkinti:
- nustatyti S. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), vieno metro pločio neatlygintiną servitutą aplink dvi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MN) sienas, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame plane apibrėžtas taškais 7, 8, 9 bei pažymėtas geltonai ir indeksu S2, bei kurio jo dydis 14 m2, suteikiantį teisę M. L. patekti į S. B. žemės sklypą bei tinkamai vykdyti ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) priežiūrą;
- nustatyti S. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), vieno metro pločio neatlygintiną servitutą aplink dvi gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taškais 20, 21 ir 22) sienas, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame plane pažymėtas žaliai ir indeksu S3, bei kurio jo dydis 8 m2, suteikiantį teisę M. L. patekti į S. B. žemės sklypą bei tinkamai vykdyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taškais 20, 21 ir 22) priežiūrą.
Priteisti iš atsakovės S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1910,04 (vienas tūkstantis devyni šimtai dešimt Lt 04 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 900 Lt (devyni šimtai Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei iš atsakovės S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 20,00 Lt o iš ieškovės M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 10,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovės S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 286 Lt žyminio mokesčio išlaidų, turėtų paduodant apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penki šimtai Lt) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.