Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant pareiškėjui A. J. K., jo atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, suinteresuotam asmeniui K. V. M., jos atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai, K. V. M., VĮ Registrų centro Marijampolės filialui dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo bei pagal suinteresuoto asmens K. V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. J. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo K. V. M. teismo prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad S. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) , pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo Kazlų Rūdos savivaldybėje, Naudžių kaime esančius statinius: gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , pagalbinius pastatus (duomenys neskelbtini) (prijungta civ. byla Nr. 2-2771-399/2006, b.l. 68-69).

Teismas pagal byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad Naudžių kaime, Kazlų Rūdos sav. yra gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, tačiau į šiuos pastatus daiktinės teisės neįregistruotos, 1958-06-23 mirus pareiškėjo tėvui J. K. , šiuose pastatuose iki mirties gyveno pareiškėjo motina N. K. , jais naudojosi, juos valdė ir tvarkė, todėl sprendė, jog reikalavimas dėl pastatų valdymo nuosavybės teise fakto, kad N. K. , mirusi 1970-10-15, iki mirties nuosavybės teise valdė pastatą - gyvenamąjį namą ir kitus ūkinius pastatus, esančius Naudžių kaime, Kazlų Rūdos sav., nustatymo laikytinas pagrįstu ir įrodytu (CK 587 straipsnis 1964 m. redakcija, CK 5.51 straipsnis 2001 m. redakcija). Nurodė, jog pareiškėjas A. J. K. yra vienintelis N. K. vaikas ir po motinos N. K. 1970-10-15 mirties jis liko gyventi ginčo pastatuose, juos valdė, prižiūrėjo ir tvarkė, į dabartinę jo gyvenamąją vietą pareiškėjas išvyko 1971-11-09, tačiau išvykus iš tėviškės - ginčo pastatais rūpinosi. Kad turtas neliktų be priežiūros, 1971-11-12 sudarė su S. Š. sutartį, pagal kurią S. Š. įsipareigojo pirkti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Pirkėja sumokėjo 800 rublių ir įsipareigojo likusius 1100 rublių sumokėti iki 1972 m. liepos 15 d., tačiau likusios sumos taip ir nesumokėjo. Kadangi pirkėja gyveno varganai, dėl ko pareiškėjas nusprendė jai leisti gyventi pastatuose neterminuotai, neimant iš jos jokio nuomos mokesčio ir užskaitant sumokėtą sumą kaip mokestį už gyvenimą šioje sodyboje. Dėl šių priežasčių pirkimo-pardavimo sandoris įformintas nebuvo. Suinteresuotas asmuo K. V. M. šiam pareiškėjo reikalavimui prieštaravo, pateikdama savo reikalavimą - dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kad S. Š. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo Kazlų Rūdos savivaldybėje, Naudžių kaime, esančius statinius: gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Teismas nurodė, kad po N. K. mirties daugiau kaip metus laiko ginčo pastatuose liko gyventi ir pastatais rūpinosi, juos valdė pareiškėjas, tačiau jis įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nes kaip vienintelis įpėdinis, neturintis tinkamo išsilavinimo - tik pradinį, tikėjo, kad turtas po tėvų mirties lieka tik jam ir jokio papildomo dokumento nereikia. Be to, teismas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas vėliau negyveno ginčo pastatuose, savaime nepanaikino pareiškėjo teisės į paveldimą turtą, be to pareiškėjas lankydavosi sodyboje, palaikė ryšius su joje gyvenančia S. Š. , turtas neperėjo ir valstybei. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog N. K. , mirusios 1970-10-15, palikimą priėmė sūnus A. J. K. , nustatymo yra pagrįstas ir įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir tenkindamas pareiškėjo A. J. K. pareiškimą dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto ir palikimo priėmimo fakto nustatymo bei netenkindamas suinteresuoto asmens K. V. M. pareiškimo dėl fakto pagal įgyjamąją senatį nustatymo nurodė, kad byloje esančiais įrodymais yra įrodyti ir pagrįsti pareiškėjo prašomi nustatyti faktai, o suinteresuoto asmens K. V. M. pareiškimas negali būti tenkinamas, nes nenustatytos visos šiam faktui įrodyti sąlygos. Tačiau teisėjų kolegija sutikti su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis negali.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą bei teisinę situaciją nagrinėjamoje byloje, sprendžia, kad suinteresuotas byloje asmuo K. V. M. savo savarankišką pareiškimą nustatyti faktą, kad S. Š. ginčo pastatus, esančius Kazlų Rūdos savivaldybėje, Naudžių kaime, įgijo pagal įgyjamąją senatį, įrodė (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja teisingai 2006 m. buvo iškėlusi atsakovui A. J. K. civilinėje byloje Nr. 2-2079-594-2006 (b.l. 6, civ.byla Nr. 2-2771-399-2006) reikalavimą dėl 1971 m. lapkričio 12 d. sudarytos tarp S. Š. ir A. J. K. ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo. Tačiau Marijampolės apylinkės teismui įsiteisėjusia 2006 m. birželio 15 d. nutartimi netinkamai išaiškinus ieškovei kitokį jos teisių gynimo būdą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, laiko galimu ir jos pažeistų teisių įgyvendinimą kreipiantis su pareiškimu dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs (2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. G. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centras; bylos Nr. 3K-3-379/2004), kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsniuose numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms:

1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu;

2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daiktinės teisės nekilnojamojo turto registre į gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, esančius Naudžių kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje neįregistruotos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas po jo motinos N. K. mirties 1970 m. spalio 15 d. gyvenamojo namo su jo priklausiniais nepaveldėjo, nes jis, kaip įpėdinis palikimo nepriėmė. Pareiškėjas palikimo nepriėmęs ir nesilaikydamas tuo metu galiojusių 1964 m. CK 255 straipsnyje nurodytų nekilnojamojo turto sandorio formos reikalavimų, 1971 m. lapkričio 12 d. rašytine pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais pardavė S. Š. , kurios paveldėtoja yra suinteresuotas asmuo K. V. M. . Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad įsigijusi pastatus pirkėja jais naudojosi daugiai kaip trisdešimt keturis metus, t.y. nuo sutarties sudarymo ir iki 2006 m. sausio 25 d., iki jos mirties. Nurodytų aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas. Byloje esantys kvitai (civilinė byla Nr. 2-2771-399-2007, b.l. 7) patvirtina, kad S. Š. valdydama turtą draudė pastatus, 1971-1990 metų Naudžių kaimo ūkinėse knygose buvo nurodoma, kad S. Š. yra ūkio šeimos galva, o pareiškėjas 1971 m. lapkričio 9 d. išvyko gyventi į Kauno rajono, Zapyškio apylinkės, Kruoniškio kaimą. Kaip matyti ir iš kitų bylos aplinkybių, kad pareiškėjas prie ginčo pastatų esamą žemę vykstant nuosavybės teisių atstatymui perkėlė į Šakių rajono, Griškabūdžio apylinkę. Taigi, nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad nuo 1971 metų namų valdą ir jos priklausinius pradėjo tvarkyti, jais rūpintis ir valdyti S. Š. ir nekilnojamuosius daiktus pastaroji valdė atvirai (CK 4.69 straipsnis). Per visą S. Š. pastatų valdymo laikotarpį pareiškėjas, kaip N. K. įpėdinis, turėjo teisines galimybes įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet šia galimybe nė karto nepasinaudojo. Tokia galimybe pareiškėjas pasinaudojo tik po to, kai mirusiosios S. Š. paveldėtoja - suinteresuotas asmuo K. V. M. , kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto į pastatus nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. Š. turi būti laikoma sąžininga, nes esant jau aukščiau nustatytoms aplinkybėms, niekas iš kitų suinteresuotų asmenų neturi daugiau teisių negu turėjo ji į jos valdomą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.70 straipsnis). Ginčo nekilnojamasis daiktas nebuvo įregistruotas valstybės ir savivaldybės vardu ir netapo bešeimininkiu (CK 4.58 straipsnis). Toks nekilnojamasis daiktas iki S. Š. valdymo pradžios nebuvo registruotas ir kitų asmenų vardu. Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad mirusioji S. Š. valdė daiktą esant visoms CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytomis sąlygomis ir pripažįsta įrodytu suinteresuoto asmens K. V. M. prašomą nustatyti faktą (CPK 533 straipsnis).

CK 1. 5 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą sprendžiant ginčus ir aiškinant įstatymus bei juos taikant vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimtas kolegijos sprendimas, kuriuo nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

Patenkinus suinteresuoto asmens K. V. M. pareiškimą, netenkintini pareiškėjo pareiškimai dėl pastato valdymo nuosavybės teise ir palikimo priėmimo faktų nustatymo.

Esant nurodytiems argumentams pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinamo procesinės ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis) ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir suinteresuoto asmens K. V. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad S. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į statinius: gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) , pagalbinius pastatus, (duomenys neskelbtini) , kitus statinius, (duomenys neskelbtini) , esančius Kazlų Rūdos savivaldybėje, Naudžių kaime, įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Pareiškėjo A. J. K. pareiškimo netenkinti.