- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- 1S-118-530/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28257-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- M. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. vasario 12 d. nutarties, kuria nuteistojo M. G. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo nuteistajam M. G. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. G. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. rugsėjo 13 d., pabaiga – 2025 m. sausio 11 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2024 m. sausio 8 d.) 1 metai 3 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2024 m. sausio 8 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam M. G. motyvuojant tuo, kad jo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, jis individualiame resocializacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies ir jo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė, todėl Komisija spendė, kad netikslinga nuteistąjį M. G. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis M. G. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi jį atmetė, pažymėdamas, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai ignoravo argumentus susijusius su lygtinio paleidimo paskirtimi ir esme. Niekaip nepasisakė kodėl jo atžvilgiu negali būti taikomas planuotas, remiamas ir prižiūrimas įsiliejimas į visuomenę. Tuo apylinkės teismas paneigė pagrindinį lygtinio paleidimo tikslą – padėti nuteistiesiems sklandžiai pereiti nuo gyvenimo struktūruotoje aplinkoje laisvės atėmimo vietų įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, juos intensyviai prižiūrint po paleidimo. Kadangi lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų: skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę, skatinama asmens integracija į visuomenę, valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmenys elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiūrėti paleistuosius, ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbą, taupomi valstybės kaštai, skiriami bausmių vykdymo sistemai, nes bausmės vykdymas uždarose institucijose kainuoja daug daugiau, nei bausmės vykdymas laisvėje, mažinamas kalinių skaičius, sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos, neišvengiamai apsunkinančios įstaigos darbą. Nuteistojo nuomone apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo nei vieno iš nurodytų lygtinio paleidimo tikslų, niekaip nepasisakė dėl galimybės šiuos tikslus įgyvendinti nagrinėjamu atveju, todėl skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
5.2. Skunde nurodoma, kad lygtinis paleidimas yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirtą bausmę, su taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu. Nei apylinkės teismas, nei Komisija savo sprendimuose nepaneigė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos priemones, tinkamai reagavo į psichologinį poveikį, dirbo ir mokėsi, vykdė kitas individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 4 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir taikyti progresyvaus bausmės atlikimo principą – tai yra švelninti teisinę padėtį — taikyti lygtinio paleidimo institutą atsižvelgdamas į elgesį bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu skundžiamas sprendimas yra grindžiamas kriminogeniniais veiksniais ir elgesiu, kurie buvo dar iki nusikaltimo padarymo ar nusikaltimo metu, nors teismas privalėjo nagrinėti tik tas aplinkybes ir nuteistojo asmenybės savybes, kurios buvo bausmės atlikimo metu arba dar anksčiau. Deja teismas savo pareigų neatliko ir išskirtinį dėmesį skyrė praeičiai, neanalizuodamas pokyčių bausmės atlikimo metu.
5.3. Skunde pažymima, kad lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu ar skaičiumi yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Be to vien anksčiau padarytų nusikaltimų skaičius neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio ir nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą ar skaičių, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Asmeninės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis, nes lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Pasak nuteistojo, Komisijos motyvai akivaizdžiai neatitinka kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama bausmę atliekančiojo asmens asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu. Komisija paprasčiausiai suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu. Tuo tarpu konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtini paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, skundžiamame nutarime nėra pateikta. Vien abstraktaus pobūdžio motyvai, kuriais bandoma apibūdinti jo asmenybę neigiamai, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad asmens savybės nusikaltimo metu negali turėti reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau savo sprendimą atmesti skundą iš esmės grindė būtent kriminogeniniais veiksmais, kurie egzistavo nusikaltimo padarymo metu ar net anksčiau. Taigi, toks sprendimas pažeidžiantis teisės normas negali būti teisėtas.
5.4. Skunde akcentuojama, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, privaloma nustatyti, jog asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, taip pat įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad „nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas“. Tačiau nėra nei vienos patvirtintos metodikos, kuri leistų įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būnant toje pačioje rizikos grupėje. Tai reiškia, kad esant tokiai situacijai, kai kalėjimai daro išvadas susijusias su nuteistojo pažanga nesivadovaujant, jokiais įstatymais ar kitais teisės aktais, teismas turi pareigą stoti nuteistojo pusėn ir pareikalauti iš Alytaus kalėjimo pateikti metodikas, kuriomis vadovaujantis buvo nustatyta „nepakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“. Nesant tokių metodikų, teismas privalėjo pripažinti tokius vertinimus subjektyviais ir juos atmesti. Šiuo konkrečiu atveju teismas ne tik kad nevykdė savo pareigos ginti asmens teises ir teisėtus interesus, bet ir pats vadovavosi subjektyviais kriterijais, ko pasėkoje ir priėmė sprendimą, kuris yra nepagrįstas ir neteisėtas.
5.5. Nuteistasis pabrėžia, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Tuo tarpu BVK 36 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys nuteistieji yra perkeliami į lengvąją grupę, t. y. asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga šią riziką mažinant. O tai vis tik įrodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai buvo mažinama, tačiau šį faktą apylinkės teismas ignoravo bei padarė priešingas išvadas.
5.6. Nuteistojo nuomone Komisija tinkamai neargumentavo savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą ir taip pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Priimdama skundžiamą nutarimą, Komisija pateikė nuteistajam rekomendaciją „dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo programose“, tačiau konkrečių veiksmų, kurių jis turi imtis norėdamas padaryti pažangą valdant su nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius, nenurodė. Toks nekonkretus Komisijos sprendimas, nenurodant konkrečių veiksmų, kuriuos jis turėtų atlikti tikėdamasis lygtinio paleidimo, pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus ir paneigia nuteistojo teisę į lygtinio paleidimo institutą. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas taip pat nekreipė jokio dėmesio į EŽTT sprendimams ir užmerkė akis, kad Komisijos sprendimas ir rekomendacijos yra neįgyvendinamos, todėl skundžiamas sprendimas pažeidžia pagrindines žmogaus teises bei laisves ir negali būti laikomas neteisėtu.
5.7. Apeliantas skunde nurodo, kad jis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – dirba, taip pat aktyviai dalyvauja kitoje visuomeninėje veikloje. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju taip pat turėtų gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės nuteistojo vertinimu neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes, tačiau skundžiamą nutarimą priėmusi Komisija iš esmės jų nevertino ir pateikė deklaratyvius argumentus apie neva ir šiandien egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, tokiu būdu bandant sudaryti įspūdi, dėl nuteistojo tariamo neatitikimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijams. Nuteistojo manymu apylinkės teismas taip pat ignoravo šias aplinkybes ir skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad darbdavio pažyma nereiškia, jog darbas bus suteiktas lygtinio paleidimo atveju. Tačiau nuteistojo teigimu daugybė nuteistųjų skundų buvo atmesta dėl to, kad teismai konstatavo, jog nėra pažymos, patvirtinančios, kad nuteistasis turės darbą laisvėje, o šiuo atveju teismas elgiasi visiškai priešingai ir konstatuoja, kad darbdavio pateiktos pažymos yra niekinės. Tokie teismo teiginiai apelianto įsitikinimu pažeidžia nekaltumo prezumpciją, kadangi net nesuteikus galimybės išeiti į laisvę ir pradėti dirbti, teismas jau konstatuoja, kad nuteistasis nedirbs ir grįš prie nusikalstamo gyvenimo.
5.8. Nuteistasis skunde teigia, jog jis turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, ypač su savo trimis mažamečiais vaikais ir jo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Jo mažosios dvynės dukros turi sveikatos sutrikimų, tad nuteistojo sutuoktinei vienai yra labai sunku tinkamai jomis pasirūpinti. Nuteistasis taip pat turi gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybėms neskyrė jokio dėmesio. Nors Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad: „Visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais“. Nuteistasis nenorėdamas piktnaudžiauti vaikais ir prisidengti jais, kreipdamasis į apylinkės teismą šio klausimo neplėtojo, tikėdamasis, kad teismas pats skirs tam didesnį dėmesį. Tačiau jis yra įsitikinęs, kad šeima kardinaliai keičia žmogų, ypač kai šeimoje atsiranda bendri vaikai. Šis atsakomybės jausmas yra dar stipresnis, kai šeimai kyla sunkumai (šiuo atveju – tiek materialiniai sunkumai, tiek vaikų sveikatos problemos, tiek pagalbos sutuoktinei klausimai). Jis neteisia savęs ir pripažįsta, jog praeityje elgėsi neteisingai, negalvojo apie pasekmes. Šiuo metu, kai turi šeimą, kuriai yra reikalinga pagalba, jo nuostatos visiškai pasikeitė ir jis yra pasiruošęs keisti savo gyvenimo stilių iš esmės, atiduoti save ir savo gyvenimą šeimai, užtikrinti šeimos gerovę teisėtais būdais, pagelbėti šeimai visais įmanomais klausimais. Todėl teismas turi suteikti jam galimybę padėti savo šeimai, ypač mažametėms dukroms.
5.9. Anot apelianto, tiek Komisija, tiek teismas priimdami skundžiamus spendimus netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. G. skundas atmetamas.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
7. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. G. skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, netaikydami nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas probacijos metu. Priimti sprendimai yra pakankamai argumentuoti ir pagrįsti byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atmestas nuteistojo M. G. skundas yra tinkami, teismas iš esmės įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, jog pirmos instancijos teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. G. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau apygardos teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
9. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam M. G. pirminio vertinimo atlikto 2022 m. spalio 11 d. metu buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, kaip ir 2023 m. balandžio 28 d. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam nustatoma nuo 2023 m. liepos 6 d., t. y. pakankamai ne ilgą laiką. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įvertinus M. G. nustatomus dinaminius kriminogeninius veiksnius, tokius kaip: nestabili/maža darbo patirtis, profesinės kvalifikacijos neturėjimas, finansinės skolos, elgesio-savitvardos problemos, nusikalstamo elgesio pateisinimas, problemų įvertinimo ir sprendimo įgūdžių stoka, darytina išvada, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vis dar deda per mažai pastangų, kad šie kintamieji kriminogeniniai veiksniai būtų koreguojami teigiama linkme. Pažymint, kad ir asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. G. 2023 m. liepos 6 d. ir 2023 m. gruodžio 14 d. atliktose socialinio tyrimo išvadose buvo nustatyti analogiški dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai, kurie rodo, kad nuteistasis M. G. per visą šį laiką akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepadarė, todėl nepagrįstais laikytini apelianto skundo argumentai, kad pažangos būnant toje pačioje rizikos grupėje niekaip negalima nustatyti. Apsauginiai veiksniai, t. y. turima gyvenamoji vieta, šeimos palaikymas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, taip pat nesikeitė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis M. G. savo elgesį bei nuostatas pakeitė iš esmės ir pataisos procesas jam jau yra baigtas.
10. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad M. G. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis taip pat neturi, lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi pas uošvę, kur ir gyvena jo žmona su vaikais. M. G. bausmės atlikimo metu taip pat mokosi, dirba ir pagal išgales dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ne vienoje elgesio pataisos programoje bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turimas problemas bandė spręsti individualiose pokalbiuose su psichologu, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį M. G. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad jam taikoma probacija bus sėkminga.
11. Byloje esanti informacija susijusi su nuteistojo mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis aukštesniajam teismui kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis M. G. išėjęs į laisvę laikysis jam paskirtų įpareigojimų, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir vėl nenusikals. Kadangi Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis M. G. ne dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta kaltę bei prisiima atsakomybę, yra linkęs pateisinti save kaltindamas aplinką, aplinkybes ir aplinkinius. Asmeniui taip pat būdinga savitvardos stoka bei agresyvaus elgesio apraiškos. Be to stebima, kad nuteistajam trūksta žinojimo kaip savo užsibrėžtų tikslų siekti, jeigu kažkas pasikeistų ir įvyktų nenumatyti pokyčiai. Praeityje apeliantui taip pat buvo sunku savo planus įgyvendinti, jis negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti. Nuteistojo M. G. nusikalstamas patyrimas, nusikalstamo elgesio intervalai, nusikaltimų motyvacija yra sietini su nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų raiška. Jis praeityje yra nevykdęs teismo įpareigojimų, bausmės vykdymo atidėjimo metu vykdė naujas nusikalstamas veikas. Asmens byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantas bausmės atlikimo metu kelis kartus atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, ko pasėkoje buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. O 2023 m. gegužės 26 d. pas jį buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas ir M. G. buvo nubaustas drausmine tvarka. Ir nors nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei parodo, kad nustatytų taikylių ir rėžimo reikalavimų jam laikytis sunku, todėl pagrįstai spręstina, jog pataisos procesas nuteistajam M. G. dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus. Būtent asmeninių savybių, skatinančių apeliantą elgtis netinkamai koregavimas, turėtų būti pagrindinis nuteistojo tikslas bausmės atlikimo metu. Pats nuteistasis turi būti aktyvus ir rodyti norą keistis, o ne Komisija teikdama rekomendacijas turi nuteistajam nurodyti žingsnius, kuriuos jis turi įgyvendinti, kad būtų paleistas lygtinai.
12. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad M. G. dešimt kartų teistas. Pirmąjį kartą nusikalto būdamas nepilnametis. Kriminalinėje istorijoje vyrauja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nors yra teistas ir už smurtinius nusikaltimus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, padarymą. Jam praeityje buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio tai nesustabdė, o tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir rodo, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Ir nors teistumų kiekis ir nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir nelaikytinas dvigubu baudžiamumu, kaip tai akcentuoja apeliantas savo skunde. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Tuo tarpu bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, kad M. G. neatliktos bausmės dalis daugiau, kaip 1 metai, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Bei pagrįstai konstatavo, kad pataisos procesas nuteistajam M. G. dar turėtų būti tęsiamas, nes lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.
13. Ir nors nuteistasis skunde pabrėžia šeimynines aplinkybes, daromą pažangą bausmės atlikimo metu, taip pat akcentuoja lygtinio paleidimo tikslus ir, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo tolimesnės bausmės, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Apygardos teismo vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad M. G. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija dar nėra pakankama ir nurodytų reikalavimų dar neatitinka, todėl jis toliau privalo resocializuotis struktūrizuotoje aplinkoje.
14. Be to apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pažymą dėl nuteistojo M. G. galimo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju vertino, kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai grįžtų gyventi pas žmoną į (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau, kaip už 150 km. nuo apelianto gyvenamosios vietos.
15. Apygardos teismas sutinka, kad nuteistasis M. G. deda pastangas spręsdamas turimas problemas ir siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tai įvertino ir pataisos įstaigos administracija perkeldama nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją, tačiau nuteistajam nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, mąstymas ir elgesys bausmės atlikimo metu, gan trumpas laikas mažiau struktūrizuotoje aplinkoje nesudaro pagrindo spręsti, jog M. G. savo elgesį bei nuostatas jau pakeitė iš esmės ir būdamas lygtinai paleistas sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.
16. Nagrinėjamu atveju spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiami sprendimai priimti įvertinus M. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių bei nuteistojo pastangų nepakanka išvadai, kad M. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o M. G. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.