- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-06
- Bylos Nr.
- e2YT-1255-1054/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00084-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., D. Š., L. R., Valstybės įmonei Turto bankas
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei V. B.
suinteresuotam asmeniui R. J. ir jo atstovei advokatei M. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą bei suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais R. J. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims L. R., D. Š., Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos tėvas R. J. po sutuoktinės G. J. mirties tęsė gyvenimą jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name, jį prižiūrėjo, mokėjo su jo eksploatavimu susijusius mokesčius, rūpinosi juo kaip savo turtu, todėl priėmė G. J. palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti.
Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė savarankiškus reikalavimus byloje, kuriais prašo teismo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., kaip G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir pirmos eilės įpėdinis, po jos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. J., kaip R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus ir pirmos eilės įpėdinis, po jo mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo R. J. pareiškime nurodė, kad nuo gimimo gyveno su tėvais jų namų valdoje, po tėvų mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl mamos ir tėvo palikimo priėmimo dėl įstatymo nežinojimo bei susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, tačiau palikimą priėmė faktinio valdymo būdu – rūpinosi turtu kaip savo, mokėjo būtinus mokesčius, pagal galimybes rūpinosi gyvenamojo namo būkle.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimais neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjos ir suinteresuoto asmens prašymus, nustačius visas reikalingas sąlygas.
Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, nurodė, kad pas tėvus gyvena nuo vaikystės, mokėjo mokesčius pagal galimybes, tėvas R. J. nevaldė savo pinigų.
Suinteresuotas asmuo L. R. atsiliepimu su pareiškėjos N. M. pareiškimu nesutinka, nurodo, kad žino, jog brolis R. J. mokėjo mokesčius, rodė jai čekius, bijo, kad jos brolis bus iškraustytas iš namų. Suinteresuotas asmuo L. R. atsiliepimo į R. J. pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo D. Š. atsiliepimu su pareiškėjos N. M. pareiškimu nesutiko, nurodė, kad neatsisako mamos G. J. dalies palikimo, mamos vyras R. J. niekuo nesirūpino, neprižiūrėjo mamos kapų, tėvo dalis turi priklausyti visiems vaikams. Suinteresuotas asmuo D. Š. atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. J. pareiškimą prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės normomis ir atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Nurodo, kad po patėvio mirties brolis R. J. jaučiasi turto šeimininku ir juo rūpinasi, užsikodavo nuo priklausomybės alkoholiui, pradėjo dirbti ir rūpintis turtu, sumokėjo savo ir savo tėvo R. J. skolas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė advokatė V. P. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėja papildomai nurodė, kad yra suinteresuoto asmens R. J. sesuo. Nurodė, kad tiek tėvas R. J., tiek brolis R. po mamos G. J. mirties naudojosi mamos turtu, likusiais baldais gyvenamajame name. Nurodė, kad jos tėvas R. J. po mamos G. J. mirties mokėjo mokesčius už šiukšles ir elektrą. Pareiškėja nurodė, kad brolis R. įsivedė vandenį namo dalyje, kurioje gyveno, o tėvas vandenį naudojo iš šulinio, pripažįsta, kad ir jos brolis R. priėmė palikimą po mamos mirties.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. J. ir jo atstovė advokatė M. S. prašė tenkinti suinteresuoto asmens pareiškimą ir jo reikalavimus, taip pat nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų tenkintas pareiškėjos N. M. pareiškimas. Papildomai R. J. teismo posėdyje parodė, kad N. M. yra jo sesuo. Jis nuo gimimo gyveno su tėvais jų namuose, tačiau buvo laikotarpis kai laikinai jų namuose negyveno, 2002 m. grįžo gyventi į tėvų namus ir iki šiol ten gyvena, tėvai buvo nupirkę namą. Nurodė, kad mama jam pasakė, jog vienas namo galas priklauso jam, tame gale jis ir gyveno, padarė remontą, sutvarkė grindis, langus, lubas. Nurodė, jog yra sudaręs sutartį dėl vandens tiekimo į gyvenamojo namo dalį, visada mokėjo už elektrą, name vieni elektros skaitliukai buvo. Nurodė, jog kai mirė mama, jie abu su tėvu sodino bulves namų valdos žemės sklype, jis daugiau dirbo žemę, kadangi buvo jaunesnis. Nurodė, kad šiuo metu yra pasisodinęs prie namo daržą, pjauna žolę, prižiūri ir tėvo namo dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. Š. ir jos atstovė G. M. teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją. Suinteresuotas asmuo D. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja N. M. yra jos sesuo, o suinteresuotas asmuo R. J. yra jos brolis. Nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. J. reikalavimų tenkinimo, palieka viską spręsti teismui. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo R. J. ir patėvis R. J. po mamos G. J. mirties liko gyventi mamos namuose, tačiau nuolat vartodavo alkoholį ir namo neprižiūrėjo. Nurodė, jog mokesčius dažniausiai mokėdavo brolis Romutis, patėvis ir brolis pasisodindavo bulvių žemės sklype.
Suinteresuotas asmuo L. R. nurodė, kad yra pareiškėjos N. M. ir suinteresuoto asmens R. J. sesuo. Nurodė, kad seniai negyvena Lietuvoje. Žino, kad mama, kol buvo gyva, buvo pasakiusi, jog R. tenka jos turto dalis, kurioje R. gyveno. Nurodė, kad jos patėvis R. J. liko gyventi po mamos mirties jos namo dalyje, o brolis R. J. liko gyventi savo namo dalyje, kurioje gyveno ir iki mamos mirties. Nurodė, jog brolis R. prižiūrėjo turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimai dėl juridinių faktų nustatymo tenkintini.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Pareiškėja N. M. ir suinteresuotas asmuo R. J. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis, pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuotų asmenų ir jų atstovių paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, jog pareiškėja N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra ir sūnus, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens mama G. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo ir suinteresuoto asmens mamos bei tėvo mirties liko jų paveldimas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis pastatas ir pagalbiniai pastatai (duomenys neskelbtini). UAB „Ignitis“ 2020 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 13540 – 3068 duomenimis, Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis objektui (duomenys neskelbtini), sudaryta nuo (duomenys neskelbtini) mirusio R. J. vardu. Suinteresuotas asmuo R. J., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. sausio 10 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo R. J. 2006 m. spalio 3 d. yra sudaręs Viešąją vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sutartį su UAB „Skuodo vandenys“. Pareiškėja N. M. priėmė palikėjo R. J., mirusio 2020 m. gegužės 22 d., palikimą paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarei, Skuodo rajono notarų biure užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuotas asmuo D. Š. priėmė palikėjos G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarei.
Byloje apklausti pareiškėja N. M., suinteresuoti asmenys R. J., D. Š., L. R. patvirtino, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas (patėvis) R. J. liko gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), po mamos G. J. mirties (duomenys neskelbtini), ir nors galimai nesitvarkė taip, kaip turėtų tinkamai tvarkytis savo buitį ir atlikti būsto priežiūros darbus, tačiau visą laiką po mamos mirties iki jo paties mirties laikė save turto savininku. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis objektui (duomenys neskelbtini), sudaryta nuo 1993 m. gegužės 26 d. mirusio R. J. vardu. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys patvirtino ir tai, kad R. J., gim. (duomenys neskelbtini), dar mamai ir tėvui (patėviui) esant gyviems, su jais gyveno jų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), turėjo savo atskirą namo dalį, kurią susitvarkė pagal galimybes taip, kad galėtų jame gyventi. Suinteresuotas asmuo R. J. 2016 m. sudarė geriamojo vandens tiekimo paslaugų sutartį, jo pateikti rašytiniai įrodymai (parduotuvės „Maxima“, mokėjimo per Perlas terminalą kvitai) patvirtina, kad R. J. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. liepos mėn., nors ir ne nuolat, tačiau mokėjo mokesčius už elektrą, komunalinių atliekų tvarkymą. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys teikdami paaiškinimus teismui patvirtino, kad suinteresuotas asmuo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirus tėvui (patėviui) ir toliau name liko gyventi, šiuo metu gyvena jo tėvų gyvenamajame name, tvarkosi, alkoholio nebevartoja, dirba, sumokėjo skolas. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų pateikti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjos N. M. tėvas R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo R. J., gim. (duomenys neskelbtini) (pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis), po G. J. mirties (duomenys neskelbtini), išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jos paveldimą turtą, jie liko gyventi mamos namuose iš karto po jos mirties (per 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos), turtą, nors ir ne nuolat, tačiau prižiūrėjo, šį turtą suinteresuotas asmuo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu visapusiškai prižiūri ir laiko save turto savininku. Teismas abejoti pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais neturi pagrindo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjos tėvas R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir brolis R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atliko aktyvius veiksmus, siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo R. J. šiuo metu netinkamai prižiūrėtų turtą ar kad piktnaudžiautų alkoholiu. Teismo vertinimu, protinga ir teisinga yra tai, kad užgyventas turtas atitenka artimiems giminaičiams, nagrinėjamu atveju mirusiųjų vaikams ir tai atitinka teisingumo bei protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 3 dalis).
Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja ir suinteresuotas asmuo negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pareiškimuose, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateiktus paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai, pareiškėjos N. M. ir suinteresuoto asmens R. J. pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkintini, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai. Šių juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimų gavimui.
Pareiškėjos atstovė atsiliepime į suinteresuoto asmens R. J. su savarankiškais reikalavimais pareiškimą nurodė, kad suinteresuotas asmuo pareiškė savo reikalavimus peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, kadangi pareiškimu kartu pareiškė ir papildomą savarankišką reikalavimą dėl tėvo R. J. palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 46 straipsnį tretysis asmuo (suinteresuotas asmuo), pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, yra byloje dalyvaujantis asmuo, kuris įsitraukia į prasidėjusį procesą ir turi visas ieškovo (pareiškėjo) teises ir pareigas. Prasidėjusiame teismo procese šis asmuo gina savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į išdėstytas teisės aktų nuostatas, teismas vertina, kad suinteresuotas asmuo R. J., pareiškęs byloje savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo (pareiškėjo) teises ir pareigas, tarp jų ir savarankiškai nustatyti, kokius reikalavimus byloje reikš, apibrėžti savo pareiškimo dalyką ir pagrindą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pažymėtina, jog procesinės teisės normose nustatyti bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo ypatumai, tarp jų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis numato bendrąją taisyklę, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, neatlyginamos, tačiau kartu įstatymo norma numato ir keletą šios taisyklės išimčių, kurioms esant, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba, byloje dalyvaujančių asmenų interesams esant priešingiems, į tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas, turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems gali būti padalijamos proporcingai arba jų atlyginimas priteistas iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Pareiškėja N. M. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista, jai 2020 m. rugpjūčio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Suinteresuotas asmuo R. J. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas, jam 2021 m. birželio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Suinteresuotas asmuo D. Š. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taip pat yra atleista, jai 2021 m. balandžio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Byloje nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų valstybei mokėjimo nėra atleista tik suinteresuotas asmuo L. R., ji bylos nagrinėjimo teisme metu prieštaravo pareiškėjos N. M. pareiškimo tenkinimui, tačiau sutiko su suinteresuoto asmens R. J. pareiškimu ir jo reikalavimais.
Už pareiškėjos N. M. ir suinteresuoto asmens R. J. pareiškimo reikalavimus mokamas žyminis mokestis sudaro po 50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 38 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjos pateiktais duomenimis, valstybės turėtos išlaidos, dėl jai teiktos teisinės pagalbos sudaro 350,44 Eur. Suinteresuoto asmens R. J. pateiktais duomenimis, valstybės turėtos išlaidos, dėl jam teiktos teisinės pagalbos sudaro 328,40 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos – iš viso 754,84 Eur – turėtų būti priteistos iš suinteresuoto asmens L. R., kuri nėra atleista byloje nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Pažymėtina, jog CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas įvertina tai, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens reikalavimai teismui pareikšti paveldėjimo klausimais ir šiuo atveju nėra suinteresuoto asmens L. R. kaltės, kad jos patėvis R. J. ir brolis R. J. įstatymų nustatytais terminais nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoto asmens L. R. procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – suinteresuotas asmuo savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, dalyvavo teismo posėdžiuose. Įvertinus suinteresuoto asmens L. R. procesinį elgesį bei tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jos kaltės ir ne dėl jos nepagrįstos procesinės pozicijos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims teiktos teisinės pagalbos iš suinteresuoto asmens L. R. valstybės naudai nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos N. M. pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Tenkinti suinteresuoto asmens R. J. pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:
1) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir pirmos eilės įpėdinis, po jos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti;
2) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus ir pirmos eilės įpėdinis, po jo mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Nepriteisti iš suinteresuoto asmens L. R. valstybei 76 Eur žyminio mokesčio, 350,44 Eur išlaidų dėl pareiškėjai N. M. teiktos teisinės pagalbos bei 328,40 Eur išlaidų dėl suinteresuotam asmeniui R. J. teiktos teisinės pagalbos.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl paveldėjimo teisės liudijimų gavimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.