- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-686-648-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00395-2005-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- G. R.
- Nukentėjusysis
- D. A., D. M.
- Advokatai
- Jonas Skruzdys
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-686-648/2011
Teisėja Nijolė Zaleckienė Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00395-2005-6
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Stasio Punio,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. ir jo gynėjo advokato J. Skruzdžio apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti D. M.) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. (dėl D. A. išžaginimo) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. (dėl D. A. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir prie griežčiausios bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės bei G. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, ją atliekant pataisos namuose.
Į G. R. bausmės laiką įskaitytas kardomosios priemonės-suėmimo laikas nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. balandžio 29 d.
Nukentėjusiajai D. A. priteista iš G. R. 34 700 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios D. M. civilinis ieškinys netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. už tai, kad jis 2005-10-24, apie 17.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli geležinkelio stoties, (duomenys neskelbtini) m., Elektrėnų sav., turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su D. M., panaudodamas fizinį smurtą, t. y. iš nugaros pusės užšokęs ant nukentėjusiosios, ją pargriovė, nutempė į šalia takelio netoliese esantį griovį, pradėjo mušti, suplėšė striukę, megztinį, marškinėlius, kelnes, pėdkelnes. D. M. pradėjus kviestis pagalbos, G. R. nenutraukė nusikalstamos veikos, o turėdamas tikslą palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, į burną kišo žolę, po ko dar sudavė kelis smūgius, dėl ko D. M. buvo padaryti pilvo, šlaunų kelių sričių odos nubrozdinimai. G. R., panaudodamas grasinimus fiziškai susidoroti, t. y. vartodamas necenzūrinius žodžius, liepė tylėti, grasindamas, kad „bus blogiau, vis tiek gyvos nepaleisiu“, nors nukentėjusioji priešinosi, t. y. G. R. stūmė nuo savęs, tačiau kaltinamasis pats nusiėmė kelnes, išsitraukė lytinį organą ir kėsinosi su D. M. tenkinti lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu būdu, t. y. bandė įkišti lytinį organą nukentėjusiajai į burną, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi D. M. pabėgo.
Be to, G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008-03-29, apie 21.50 val., Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) m., eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė ta pačia gatve einančią D. A. ir, turėdamas tikslą ją išžaginti, priėjo prie jos, ranka įsikabino jai į parankę. Kai D. A. pradėjo priešintis, G. R., panaudodamas fizinę jėgą, griebė rankomis ją už striukės ir nutempė į kitą kelio pusę. D. A. vis dar priešinantis, G. R. sudavė vieną kartą D. A. kumščiu į veidą. Nukentėjusiajai nukritus ant žolės, G. R. sudavė dar vieną kartą kumščiu į kairį smilkinį, padarydamas jai poodinę kraujosruvą veide, nosies kaulų lūžį su nosies deformacija, nubrozdinimą nosies kairėje pusėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos kairėje blauzdoje, taip palaužęs nukentėjusios pasipriešinimą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, G. R. nutraukė D. A. kelnes ir įvedė savo lytinį organą jai į makštį, bet dėl fiziologinių priežasčių jam nepavykus atlikti lytinio akto dar vieną kartą sudavė D. A. kumščiu į dešinį žandą, suplėšė rankomis jos megztinį, rankomis čiupinėjo jos krūtis, o kitos rankos pirštus buvo įkišęs jai į makštį ir ją draskė.
Be to, G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. už tai, kad jis 2008-03-29, apie 21.50 val., Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, pamatęs ta pačia gatve einančią D. A. ir turėdamas tikslą ją išžaginti, priėjo prie jos, ranka įsikabino jai į parankę. Kai D. A. pradėjo priešintis, G. R., panaudodamas fizinę jėgą griebė rankomis ją už striukės ir nutempė į kitą kelio pusę. D. A. vis dar priešinantis, G. R. sudavė vieną kartą D. A. kumščiu į veidą. D. A. nukritus ant žolės, G. R. sudavė dar vieną kartą kumščiu į kairį smilkinį, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą veide, nosies kaulų lūžį su nosies deformacija, nubrozdinimą nosies kairėje pusėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos kairėje blauzdoje, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis bei ją įbauginęs, liepė jai čiulpti jo lytinį organą. D. A. čiulpiant jo lytinį organą ir G. R. patenkinus savo lytinę aistrą, D. A. pabėgo.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. R. ir jo gynėjas advokatas J. Skruzdys apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-04-13 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat atmesti priteistą civilinį ieškinį.
Teigia, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kadangi teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės nepagrįsdamas įrodymais, neanalizuodamas jų visumos, nenurodė, kodėl rėmėsi kaltinančiais įrodymais, o teisinančius atmetė. Epizode dėl D. A. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nukentėjusioji savo 2008-03-30 pirminiame pareiškime nurodė tik tai, kad ji buvo užpulta ir sumušta nepažįstamo vaikino, tos pačios dienos apklausoje ji taip pat detaliai išdėstė tik užpuolimo aplinkybes. D. A. papasakojus apie įvykį kaimynui – tuometiniam Elektrėnų policijos komisariato viršininko pavaduotojui I. G., jos duodami parodymai pasikeitė, kadangi 2008-04-01 įvykusioje papildomoje apklausoje ji nurodė naujas aplinkybes, t. y. kad apeliantas buvo įkišęs savo lytinį organą į jos makštį du kartus ir vėliau jį liepė čiulpti. Po šios apklausos tą pačią dieną buvo atliktas nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje, kur buvo rastas moteriškas higieninis paketas, kuris nerastas apžiūrint įvykio vietą. Teigia, jog liudytojo I. G. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi jie nesutampa su nukentėjusiosios parodymais, t. y. skiriasi jų nurodyta vieta, kur D. A. papasakojo I. G. apie įvykį. Be to, šio liudytojo neigimas dalyvavus nukentėjusiosios 2008-04-01 apklausoje ir įvykio vietos apžiūroje prieštarauja D. A. ir liudytojos G. V.-V. parodymams. Liudytojai I. N. ir D. B. nepatvirtino, kad nukentėjusioji sakė jiems apie jos išprievartavimą. Liudytojas V. J. parodė, kad D. A. sakė jam, jog buvo bandyta ją išžaginti. Iš 2008-04-03 specialisto išvados matyti, jog D. A. nurodytos aplinkybės, t. y. kad jai į makštį buvo kišami pirštai ir ji buvo draskoma, nepasitvirtino. Be to, prokuroras 2008-10-29 nutarimu buvo nutraukęs šią baudžiamąją bylą, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę. Pasak apeliantų, nėra surinkta nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio nukentėjusiosios išžaginimo ir seksualinio prievartavimo faktą, nepaimti nei iš jo, nei iš nukentėjusiosios tepinėliai bei drabužiai. Atsižvelgiant į tai, dėl šių nusikalstamų veikų turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nuteisdamas jį už pasikėsinimą seksualiai prievartauti D. M., taip pat rėmėsi tik prielaidomis. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. M. sūnus S. M. mokėsi kartu su G. R., nukentėjusioji taip pat gerai jį pažįsta, tačiau nei D. M., nei jos sūnus neatpažino jo (G. R.) pagal nukentėjusiosios pasakojimą sudarytą fotorobotą. Kita vertus, 2008 metais D. M. jau atpažino jį kaip nusikaltimą padariusį asmenį. Anksčiau nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl jo atpažinimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir D. M. parodymų seka, kad 2005-10-24 nusikaltimą prieš nukentėjusiąją padaręs asmuo nubėgo link degalinės „L (duomenys pakeisti)“, kurios teritorija yra filmuojama. Filmuota medžiaga buvo išreikalauta, tačiau bylos medžiagoje jos nėra. Liudytojas V. B. parodė, kad su G. R. baigdavo oficialiai darbą apie 15.30 val., tačiau faktiškai vėliau. Po darbo jie kartu su M. J. važiuodavo pastarojo automobiliu namo į Vievį. Liudytojas M. J. parodė, kad jis automobiliu važiuodavo į darbą kartu su V. B. ir G. R., jie grįždavo iš darbo apie 16.30-17.00 val., atveždavo prie savo namų, kur juos išleisdavo. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad gyvena viename name su nukentėjusiąja, kuri yra jo kaimynė. Pasak apeliantų, byloje esantys nusikaltimą padariusio asmens batų pėdsakai, rasti įvykio vietoje, neidentifikuoti. Taigi, baudžiamojoje byloje nėra surinkta nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog jis pasikėsino seksualiai prievartauti D. M..
Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, teismas, bendrindamas jam paskirtas bausmes dėl D. A. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo pažeidė baudžiamąjį įstatymą, nes inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu asmuo su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą arba atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealią išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-92/2005, Nr. 2K-437/2006). Todėl teismas privalėjo dėl šių nusikalstamų veikų jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.
Šalies argumentai
Apeliantų teigimu, teismas, nustatydamas D. A. prašomą neturtinės žalos dydį, nepagrįstai nevertino konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumos, o apsiribojo vien standartinėmis frazėmis. Skundžiamame nuosprendyje net neužsiminta apie nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, atsižvelgiant į patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui ir pan.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, subendrinti paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. (dėl D. A. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo) apėmimo būdu, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti D. M.) ir paskirti G. R. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams ir 10 mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. R. ir jo gynėjo advokato J. Skruzdžio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistasis ir jo gynėjas, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.
Dėl D. A. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo (Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.)
Apeliacinio skundo teiginys, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios D. A. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo faktą, yra nepagrįstas. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinime nurodytu laiku G. R., priėjęs prie jos, stvėrė už krūtinės ir nusitempė netoli į šalį ant žolės. Nuteistasis, iš karto įsitvėręs, sudavė jai smūgį, pasakė „tylėk, tau bus geriau“ ir tempė ją toliau. G. R. liepė jai nusimauti džinsus, atsisakius tai padaryti, jis pats nutraukė nuo D. A. džinsus iki kelių, kartu nutraukdamas pėdkelnes ir kelnaites. Nuteistasis jau buvo nusimovęs savo kelnes. Tada ji suprato, kad G. R. ją prievartaus. Jis bandė įkišti savo lytinį organą jai į makštį, tačiau varpa išsmuko. Tada nuteistasis pakėlė ją ir jai būnant ant kelių įkišo lytinį organą į burną. Tai truko neilgai, D. A. muistėsi. G. R. vėl ją pargriovė draskydamas rūbus, liepė nusisegti striukę ir nusirengti. Po to, nuteistasis čiupinėjo jai už krūtinės, kitos rankos pirštus kišo į makštį, bet nelabai draskė, ir taip, matyt, pasitenkino, kadangi nukrito ant nugaros. G. R. varpa buvo įkišta du kartus į jos burną. Įvykio metu jai buvo sulaužyta nosis, perskelta lūpa (t. 3, b.l. 110-111). D. A. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes tiek apklausiama tyrėjos (t. 1, b.l. 18-19), tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b.l. 62-68). Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusioji D. A. būtų suinteresuota duoti tikrovę neatitinkančias aplinkybes, nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį. Nors nukentėjusioji 2008-03-30 protokole-pareiškime nenurodė, kad ji buvo išžaginta ir seksualiai prievartauta (t. 1, b.l. 1), kita vertus, tos pačios dienos jos apklausos protokole užfiksuota, kad ji buvo užpulta nepažįstamo vaikino, šis, nutempęs apie 2 metrus nuo kelio, ėmė draskyti jos rūbus. Jam nepavyko išžaginti D. A., kadangi ši pabėgo (t. 1, b.l. 3). Akivaizdu, kad nukentėjusioji pirminėje apklausoje nurodė apie jos atžvilgiu bandytą daryti nusikaltimą, susijusį su seksualinio apsisprendimo laisve, nors šio nusikaltimo aplinkybių ir nedetalizavo. Todėl šiuo atveju vien D. A. protokole-pareiškime nenurodytos G. R. inkriminuotos nusikalstamų veikų aplinkybės nėra pakankamas pagrindas nukentėjusiosios viso baudžiamojo proceso metu duotus iš esmės nuoseklius parodymus vertinti kritiškai. Pastebėtina, kad 2008-03-29 VĮ „Elektrėnų greitosios medicinos pagalba“ D. A. kvietimo kortelės Nr. 1223 grafoje „anamnezė“ nurodyta, kad nukentėjusioji ėjo iš darbo, ją užpuolė, norėjo išprievartauti, sumušė, be to, konstatuotas jos veido sumušimas (t. 1, b. l. 90).
D. A. duotus parodymus patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Liudytoju apklaustas S. M. parodė, kad vakare į jo namus pasibeldė D. A., kuri buvo baisiu veidu, kruvina ir purvina. Ji papasakojo, jog ją užpuolė ir prievartavo ar išprievartavo. S. M. buvo nuėjęs keliu nuo namų apie du šimtus metrų, kur rado jos krepšius su maistu (t. 3, b.l. 113). Nors liudytoja G. M. negalėjo tiksliai nurodyti, ar D. A. sakė, kad ji buvo išprievartauta, tačiau prisimena, jog nukentėjusioji sakė, kad buvo užpulta ir sumušta. Ši liudytoja apibūdino tokią pačią nukentėjusiosios išvaizdą kaip ir liudytojas S. M., taip pat parodė, kad D. A. buvo aplipusi žemėmis (t. 3, b.l. 113-114). Liudytojas I. G. parodė, kad jis iki 2008-10-01 dirbo Elektrėnų policijos komisariato viršininko pavaduotoju, su D. A. gyvena viename name. 2008 m. kovo mėn. iš pašalinių žmonių sužinojo, kad D. A. kovo mėn. pabaigoje buvo sumušta ir išžaginta. Po to, jis pamatė nukentėjusiąją darbe, ji papasakojo, kas atsitiko (t. 3, b.l. 112). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D. A. apskritai nenurodė, kurioje vietoje ji papasakojo apie įvykio aplinkybes liudytojui I. G.. Be to, I. G. parodymus, kad jis nedalyvavo nukentėjusiosios apklausoje, patvirtino liudytoja G. V. V., Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja (t. 3, b.l. 114). D. A. teisiamajame posėdyje taip pat nieko neparodė, jog I. G. dalyvavo jos apklausoje. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad I. G. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jie neatitinka nukentėjusiosios parodymų, atmetami kaip nepagrįsti.
Apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios Vievyje, pakraščio žolė išgulėta (t. 1, b.l. 5). Atliekant D. A. parodymų patikrinimą vietoje, rastas higieninis paketas, iškritęs iš nukentėjusiosios įvykio metu (t. 1, b.l. 24). Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. G 1743/08(01) ir Nr. G 4094/08(01) konstatuota, kad D. A. padaryti sužalojimai ne tik veido srityje (poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulo lūžis su nosies deformacija bei potrauminiu prienosinio ančio uždegimu, nubrozdinimas nosies kairėje pusėje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje), bet ir kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje (t.1, b.l. 78, 106). Be to, specialisto išvadoje Nr. G 1743/08(01) nurodyta, kad smulkios kraujosruvos kairėje kojoje būdingos suspaudimui pirštais. Pastarojoje specialisto išvadoje nenustatyta D. A. sužalojimų lytiniuose organuose ir burnos srityje, kita vertus, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu ir patikimumu.
Apeliacinio skundo teiginį, kad D. A. tik po susitikimo su liudytoju I. G. pakeitė parodymus, t. y. jog nurodė, kad ji buvo išžaginta ir išprievartauta, paneigia pačios nukentėjusiosios duoti parodymai pirminėje apklausoje, atliktoje 2011-03-30, 2008-03-29 VĮ „Elektrėnų greitosios medicinos pagalba“ D. A. kvietimo kortelės Nr. 1223 anamnezėje užfiksuotos aplinkybės, taip pat liudytojo S. M. parodymai. Visi šie įrodymai patvirtina, kad D. A. iš karto po įvykio, dar iki susitikimo su I. G., nors ir nedetaliai, užsiminė apie seksualinio pobūdžio nusikaltimą. Taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kad I. G. darė įtaką nukentėjusiajai duodant anksčiau aptartus parodymus.
Liudytojo D. B., anksčiau dirbusio Vievio ambulatorijoje gydytoju chirurgu, parodymai, kad jis neprisimena, ar D. A. nurodė, jog ji buvo išžaginta (t. 3, b.l. 115), taip pat liudytojo V. J., dirbančio Vievio poliklinikoje bendrosios praktikos gydytoju, parodymai, kad pati nukentėjusioji neminėjo, jog buvo prievartaujama (t. 3, b.l. 115), nepaneigia anksčiau paminėtų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, kurių yra pakankamai pripažįstant nuteistąjį kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog Trakų rajono apylinkės prokuroro 2008-10-29 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl D. A. galimai padarytų nusikalstamų veikų, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. R. kaltę, nėra reikšminga, kadangi aukštesniojo prokuroro 2008-11-24 nutarimu minėtas prokuroro nutarimas buvo panaikintas, konstatavus, jog neatlikti visi būtini proceso veiksmai, ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas (t. 1, b.l. 128-129).
Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad D. A. nuosprendyje nurodytu laiku ir būdais buvo išžaginta bei išprievartauta. Įvykio vietos apžiūros metu rastas telefonas „LG“, priklausantis G. R., nuteistojo pateiktas telefonas „Nokia 3510“, priklausantis D. A., asmens parodymo atpažinti protokolas, patvirtina, kad įvykio vietoje buvo būtent nuteistasis (t. 1, b.l. 5-8, 13-15, 25-26, 33-35, 44-46). Taigi, G. R. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad G. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 17 p. numatyta, kad jei asmuo su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą arba atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį. Apeliantas padarė abu minėtus nusikaltimus vieną po kito per itin trumpą laiko tarpą, todėl pripažintina, kad šie nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį. Taigi, apylinkės teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normas, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., už D. A. išžaginimą bei seksualinį prievartavimą paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu.
Dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti D. M. (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 150 str. 1 d.)
G. R. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neteisūs, kad apylinkės teismas, pripažindamas, kad būtent nuteistasis pasikėsinimo seksualiai prievartauti D. M., rėmėsi prielaidomis. Nukentėjusioji D. M. teisiamajame posėdyje vienareikšmiškai parodė, kad ją norėjo išprievartauti oraliniu būdu G. R.. Įvykio metu ji matė nuteistojo veidą pastoviai, nagrinėjamas įvykis vyko daugiau nei pusę valandos. Jai parašius protokolą-pareiškimą, ji buvo greitai iškviesta sudaryti fotorobotą. Siekiant atpažinti užpuoliką, jai buvo rodoma daug nuotraukų. Asmenų nuotraukos buvo nešamos jai ir į namus, ir policijos nuovadoje davė susipažinti. Niekas jai nerodė vienos nuotraukos (t. 3, b.l. 110). Nukentėjusiosios 2005-10-24 apklausos protokole užfiksuota, kad ji parodė, jog vaikinas, bandęs ją išžaginti, buvo apie 20 m. amžiaus, apie 170-172 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, smulkaus pailgo veido, plaukai lygūs, šviesiai rudi, apie 5 cm ilgio (t. 2, b.l. 20). Baudžiamojoje byloje yra pagal D. M. apibūdinimą sudarytas fotorobotas. Lapo, kuriame sudarytas fotorobotas, krašte ranka parašyta, kad amžius apie 20 m., ūgis apie 170 cm, plaukai rusvos spalvos, nosis didelė, tiesi, lūpos plonos, skruostai įdubę, veidas liesas. Fotorobotas sudarytas 2005-10-26 (t. 2, b.l. 49). D. M. 2008-04-24 papildomoje apklausoje nurodė, kad nuo įvykio praėjo 2,5 metų, tačiau ji galėtų atpažinti jaunuolį, sumušusį ir bandžiusį išžaginti. Prisiminė, kad jis yra lieso veido, rudų plaukų (trumpų), vidutinio ūgio, aukštesnis už ją, apie 20 metų amžiaus (t. 2, b.l. 57). 2008-08-06 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji atpažino G. R., kaip asmenį, bandžiusį ją seksualiai prievartauti. Apklausiama ji nurodė, kad atpažįsta kaltininką pagal ūgį, veido formą ir bruožus. Jai balandžio mėn. policijos pareigūnai buvo pateikę daugiau nei 100 nuotraukų, kur iš viso albumo ji atpažino nuteistąjį (t. 2, b.l. 63-65). D. M. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios nurodė iš esmės tapačius ją užpuolusio asmens išorės požymius, pagal juos buvo sudarytas fotorobotas. Tiek nukentėjusiosios pateiktas apibūdinimas, tiek fotorobotas panašus į G. R.. Iš prokurorės pateiktos papildomos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai buvo pateiktos atpažinti asmenų, galimai pasikėsinusių padaryti nusikalstamą veiką, nuotraukos, tačiau nei vieno iš jų ji neatpažino. Tarp nuotraukų nėra G. R. (t. 3, b.l. 27). Todėl šiuo atveju tai, kad D. M. atpažino kaltininką po beveik trijų metų, nors miestas, kuriame gyvena nukentėjusioji ir nuteistasis, yra nedidelis, neleidžia vertinti jos atpažinimo kritiškai.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. M. sūnus S. M. ir nuteistasis kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje ketverius metus (1997-2001 m.) - nuo 5 iki 8 klasės (t. 2, 94). Taigi, G. R. tuo metu buvo paauglys. Kaip baudžiamojoje byloje nustatyta, pasikėsinimas išžaginti nukentėjusiąją padarytas praėjus daugiau nei 4 metams po to, kai jos sūnus nebesimokė su G. R., kas neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusioji turėjo atpažinti apeliantą, kaip buvusį sūnaus klasės draugą, tiek įvykio metu, tiek ir po jo. Be to, liudytojas S. M. parodė, kad jis bendravo su nuteistuoju, kai jiems buvo 15-16 m., gal kartą ir buvo lankęsis apeliantas jų namuose, kai buvo klasiokai ir bendravo (t. 3, b.l. 112). Taigi, S. M. vienareikšmiškai negalėjo patvirtinti, kad G. R. būtų lankęsis jų namuose. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai negali patvirtinti tokios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės. Nukentėjusioji parodė, kad ji neatpažino G. R., kaip savo sūnaus klasės draugo, užpuolimo metu. Sūnus ir nuteistasis mokėsi kartu, kai buvo mažesni. 2008 m. ji nematė G. R. (t. 3, b.l. 110). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas S. M. neparodė, kad jo motina gerai pažįsta nuteistąjį, o jam (S. M.) po 2005-10-24 buvo rodomas pagal motinos pasakojimą sudarytas fotorobotas, tačiau jis neatpažino G. R.. To jis neminėjo ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 69-70). Priešingai, liudytojas S. M. nurodė, kad jis niekada anksčiau nematė sudaryto fotoroboto, o apie tai, kad jo buvęs klasiokas įtariamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, jis sužinojo tik iš jo motinos po atpažinimo (t. 3, b.l. 112).
Liudytojas V. B. parodė, kad 2005 m. dirbo UAB „Kovas“, jis kartu su G. R. ir M. J. važinėdavo į darbą. Jis taip pat nurodė, kad darbas buvo iki 15.30 val., jie vėliausiai grįždavo iš darbo apie 16.30-17.00 val. Iki darbo važiuodavo apie 20 min., jei reikėdavo dirbti Vilniuje, tai važiuodavo apie 1 valandą (t. 3, b.l. 113). UAB „Kovas“ 2008-12-06 pažyma patvirtina, kad G. R. 2005-10-24 dirbo įmonėje nuo 7 val. iki 15.30 val. (t. 2, b.l. 96). Remiantis kaltinimu, pasikėsinta išžaginti D. M. 2005-10-24, apie 17.20 val. Įvertinus minėtas aplinkybes, nuteistasis turėjo realias galimybes kėsintis padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. Be to, liudytojai V. B. ir M. J. pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie savo darbo laiką, tačiau jie nenurodė, kad būtent kaltinime inkriminuotu laiku G. R. buvo darbe ar važiavo iš darbo. Tai, kad M. J. yra D. M. kaimynas, prie kurio namų po darbo buvo išleidžiamas G. R., vienareikšmiškai neįrodo, kad nukentėjusioji dar iki atpažinimo galėjo pamatyti ir atpažinti apeliantą.
G. R. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad degalinės „L“ teritorijoje esančių apsaugos kamerų filmuota medžiaga buvo išreikalauta, tačiau ji nėra pridėta prie baudžiamosios bylos, nepatvirtintas jokiais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Liudytoja G. V. V. parodė, kad ji buvo užklaususi degalinės dėl vaizdo įrašo, tačiau ji negalėjo pasakyti, ar buvo atsakyta į užklausimą, ar ne (t. 3, b.l. 114). Liudytojas S. M. parodė, kad jam motina nesakė apie vaizdo įrašą, jie žinojo, kad yra filmuota medžiaga degalinėje, tačiau nežinojo, ar ji išreikalauta, ar ne (t. 3, b.l. 112). Be to, nėra duomenų, kad degalinės „L“ teritorijoje esančios apsaugos kameros fiksavo nusikalstamos veikos faktą. Nors baudžiamojoje byloje nebuvo identifikuoti bato pėdsakai, tačiau vertinant visus anksčiau surinktus įrodymus, nėra pagrindo abejoti, jog nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. padarė būtent G. R..
Teisėjų kolegija sutinka skundžiamame nuosprendyje nurodytais argumentais, kad baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog buvo pasikėsinta išžaginti D. M., ir jų nebekartoja bei pakartotinai neanalizuoja, kadangi apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl nukentėjusiosios pasikėsinimo išžaginti aplinkybių.
Dėl nukentėjusiajai D. A. priteisto civilinio ieškinio dydžio
Skundžiamu nuosprendžiu buvo tenkintas nukentėjusiosios D. A. civilinis ieškinys, priteisiant jai iš nuteistojo 34 700 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad D. A. atžvilgiu padaryti du sunkūs seksualinio pobūdžio nusikaltimai, be to, darant šiuos nusikaltimus nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. G. R. padarė nusikaltimus veikdamas tyčia. Teisiamajame posėdyje D. A. parodė, kad tuo pačiu keliu, kuriame buvo užpulta, vaikšto du kartus per dieną, ji jaučia baimę tamsai, jauniems žmonėms. Dėl padarytų nusikaltimų ji patyrė didelį šoką, visur buvo klausinėjama, kas atsitiko. Jos šeima taip pat patyrė stresą dėl tokių pasekmių (t. 3, b.l. 111). Taigi, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Tai palietė ne tik D. A., bet ir jos šeimą. Taip pat būtina įvertinti nusikaltimų padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios amžių. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas, priteisdamas D. A. 34 700 Lt, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nutarė:
Nuteistojo G. R. ir jo gynėjo advokato Jono Skruzdžio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių bendrinimo:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., G. R. paskirtą 3 metų ir 6 mėnesių bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. (dėl D. A. išžaginimo) subendrinti apėmimo būdu su pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. (dėl D. A. seksualinio prievartavimo) paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir už šiuo nusikaltimus nustatyti subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. (dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti D. M.) bei G. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.