Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, šiuo metu esantis vaiko priežiūros atostogose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2022 m. gruodžio 7 d., apie 8.02 val., Telšių r. kelio A11 Šiauliai- Palanga 69,8 km, vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį kelių valytuvą Iveco 380, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkte numatytą reikalavimą – laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir KET 109 punkte numatytą reikalavimą – sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms, t. y. sukdamas į kairę sudarė kliūtį jį lenkiančiam automobiliui Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. Z., kuomet automobilio Renault Master vairuotojas laiku stabdydamas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Renault Master keleiviui M. T. dėl dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžio bei A. B. dėl kairio alkūnkaulio kūno lūžio, kairio stipinkaulio galvos lūžio, odos nubrozdinimo dešiniame skruoste padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. Ž., apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad įvykio dieną, dirbdamas kelių priežiūroje, apie 8.00 val., valė kelią su sniego valytuvu. Buvo labai daug sniego, pustė. Važiavo link Palangos, išvažiavęs iš žiedo, norėjo apsisukti ir grįžti į miestą. Sukdamas į kairę pamatė, kad jį lenkia mašina, bet jis jau buvo pradėjęs suktis, todėl nieko nebegalėjo padaryti. Tiesiog padidino greitį, kad skubiau pasitrauktų, tačiau nebespėjo ir į jo vairuojamą sniego valytuvą trenkėsi nurodytas automobilis. Neginčija byloje atliktos ekspertizės išvados, sutinka, kad pažeidė KET ir dėl to nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą. Dėl šio įvykio vairuotoju nebedirba, nes šis darbas labai pavojingas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Aplinkybę, kad kaltinamasis pažeidė KET 9 ir 109 punktuose numatytus reikalavimus, patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 11-1065/2023, kurioje nurodyta, kad sunkvežimio Iveco 380 vairuotojo A. Ž. veiksmai – sukdamas į kairę, sudarė kliūtį jį lenkiančiam automobiliui Renault Master, kuomet automobilio Renault Master vairuotojas, laiku stabdydamas, neturėjo techninės galimybės išvengti šio eismo įvykio – techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (1 t., b. l. 181-188).

Nukentėjusysis M. T. ir liudytojai A. N., A. Z. ir V. A. parodė, kad automobiliui Renault Master pradėjus lenkimo manevrą, prieš jį važiavęs sniego valytuvas pradėjo sukti į kairę ir transporto priemonės susidūrė (1 t., b. l. 117-119, 161-163, 170-172; 2 t. b. l. 30-36).

Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus ir kaltinime nurodytą eismo įvykio vietą patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolai bei eismo įvykio vietos schema, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta Telšių r. magistralinio kelio A11 (Šiauliai-Palanga) 69,800 km ruožas ir transporto priemonių apgadinimai (1 t., b. l. 30-63 ).

Aplinkybę, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai sukėlė keleiviams M. T. ir A. B. nesunkius sveikatos sutrikdymus patvirtina specialistų išvados Nr. G-97/2023 ir Nr. G-98/2023.

Iš išvados Nr. G-97/2023 turinio matyti, kad A. B. nustatyti sužalojimai: kairio alkūnkaulio kūno lūžis, kairio stipinkaulio galvos lūžis, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste. Sužalojimai galėjo būti padaryti dešinio skruosto ir kairės rankos sritimis kontaktuojant su kietais bukais paviršiais užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio ir kairio stipinkaulio lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 196).

Iš išvados Nr. G-98/2023 turinio matyti, kad M. T. nustatytas dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis gavosi dešinio kelio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (eismo įvykio metu). M. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (2 t. b. l. 4).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, nors ir nenumatė, kad dėl jo neveikimo (nevykdė pareigos sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje duoti kelią lenkiančiai transporto priemonei ir sudarė kliūtį jį lenkiančiam automobiliui, kuomet automobilio vairuotojas, laiku stabdydamas, neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio) gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms, jis pripažintinas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu (BK 16 straipsnis), kaltę jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusieji atleido kaltinamajam, jie civilinių ieškinių nereiškia. Nukentėjusiajam M. T. patirtą turtinę ir neturtinę žalą žala visiškai atlygino privalomosios civilinės atsakomybės draudimas, o su nukentėjusiuoju A. B. kaltinamasis susitarė dėl draudimo išmokomis nepadengtos žalos atlyginimo. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų apklausos protokolai ir byloje esantys susitaikymo patvirtinimai (1 t. b. l. 123-124, 2 t. b. l. 80-81). Kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Esant nurodytų aplinkybių visetui, teismas konstatuoja, kad šis baudžiamasis procesas dėl įvykio pats savaime turės įtakos kaltinamajam kaip prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014).

Prokuroras kaltinamajam neprašė skirti baudžiamojo poveikio priemonių. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo sistemingą KET pažeidinėjimą, įvykio metu jis buvo blaivus. Kaltinamasis nesiekė kilusių pasekmių ir dėl jų gailisi, eismo įvykis kilo dėl kaltinamojo dėmesio stokos ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Darytina išvada, kad eismo įvykis kaltinamojo gyvenime buvo atsitiktinis reiškinys ir nerodo jo atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ir abejingumo visuotinai priimtoms elgesio normoms. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiektas kaltinamajam netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti grąžinami teisėtiems savininkams. Kadangi transporto priemonės – valytuvas Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti (duomenys neskelbtini) V. M. ir transporto priemonės savininko atstovui E. J., ir jie įsipareigojo saugoti jas iki proceso pabaigos, šie įpareigojimai jiems baigiasi savaime įsiteisėjus nuosprendžiui, todėl teismas papildomai šio klausimo nesprendžia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikų, numatytos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius ir bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo A. Ž. ir nukentėjusiojo A. B. susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos:

kaltinamasis A. Ž. iki 2024 m. sausio 30 d. sumoka nukentėjusiajam A. B. 500 Eur (penkių šimtų Eur) žalos atlyginimą už eismo įvykio metu sugadintą turtą.

Išaiškinti A. Ž., jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.