- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- T-120-858/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- E. Ž., S. M., M. M., I. K., V. K., J. M., Ž. Z., I. Z., R. Z., G. Z.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionaliniam
Teismo pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas, Irmantas Jarukaitis, susipažinęs su pareiškėjo E. Ž. pareikštu nušalinimu visiems Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. eI-2950-386/2016 pagal pareiškėjų S. M., M. M., I. K., V. K., M. M., J. M., Ž. Z., I. Z., R. Z. ir G. Z. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, E. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio sprendimų centras“ dėl sprendimų panaikinimo nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gauta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis, kurioje prašoma, atsižvelgus į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. administracinėje byloje Nr. eI-2950-386/2016 pareiškė nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 4 dalimi išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą.
Nutartyje nurodyta, kad 2016 m. spalio 28 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuotojo asmens E. Ž. prašymas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam teismui. Nušalinimas reiškiamas visam Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kadangi pareiškėjus atstovauja advokatas A. S., o Klaipėdos apygardos administraciniame teisme dirba teisėja Vida Stonkuvienė, kuri privačių interesų deklaracijoje nurodė, jog advokatas A. S. yra jos sūnus. Dėl šių aplinkybių, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, buvo priimti šališki procesiniai sprendimai sprendžiant skundo priėmimo klausimą, todėl šis teismas negali nagrinėti šios administracinės bylos. Nušalinimas reiškiamas visiems Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjams, prašant bylą perduoti nagrinėti kitam teismui.
Trečiojo suinteresuoto asmens E. Ž. pareiškimas netenkinamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos. Atsižvelgus į šią nuostatą, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl visų Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų nušalinimo nagrinėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas.
Visų pirma pabrėžtina, kad ABTĮ nenumatytas viso teismo kaip institucijos nušalinimas nuo bylos nagrinėjimo. Todėl gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos ar atskirų jos narių nušalinimo.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime išaiškino, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Taigi, įvertinus paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.).
ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra proceso šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis. Išanalizavus šios teisės normos turinį, darytina išvada, jog ši nuostata yra taikoma būtent bylą nagrinėti paskirtam teisėjui. Nagrinėjamu atveju bylai nagrinėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininko 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Aušrelės Mažrimienės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo, reikšdamas nušalinimą visam Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, remiasi tuo, jog šio teismo teisėja Vida Stonkuvienė yra susijusi giminystės ryšiais su pareiškėjų atstovu advokatu A. S. (advokatas yra teisėjos sūnus).
Laikinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas einantis teismo pirmininko pavaduotojas, išanalizavęs pareiškėjo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos šališkumo, tuo tarpu abstraktūs samprotavimai dėl galimo šio teismo teisėjos (ne teisėjų kolegijos narės) daromo poveikio kolegijos nariams yra subjektyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Todėl byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad paskirta nagrinėti administracinę bylą teisėjų kolegija turi išankstinį nusistatymą ar yra suinteresuota bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad yra kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo.
Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nepagrįstai priėmė pareiškėjų skundą ir tuo padarė procesinį pažeidimą, t. y. iš esmės pareiškime yra keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimais ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio klausimai turi būti sprendžiami ABTĮ numatyta tvarka, t. y. asmeniui, nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu teikiant atskirąjį skundą. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškime nurodytą nutartį būtų apskundęs.
Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusią praktiką teisėjas (teismas) gali būti nušalinimas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo, o nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė jokių faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, jo pareiškimas nušalinti nuo administracinės bylos Nr. eI-2950-386/2016 nagrinėjimo visus Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
trečiojo suinteresuoto asmens E. Ž. pareiškimo nušalinti visus Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus nuo administracinės bylos Nr. eI-2950-386/2016 pagal pareiškėjų S. M., M. M., I. K., V. K., M. M., J. M., Ž. Z., I. Z., R. Z. ir G. Z. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, E. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio sprendimų centras“ dėl sprendimų panaikinimo nagrinėjimo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
laikinai einantis teismo pirmininko pareigas Irmantas Jarukaitis