Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. N. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 12 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. N. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, tokiomis aplinkybėmis:

2017-08-03 organizuotos grupės narei E. K. nutraukus B. G. 30.000,00 Eur terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 35.000,00 Eur terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną 64.999,30 Eur pervedus iš B. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios KU „(duomenys neskelbtini)“, į bendrininkų grupės nario R. V. nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis (T. N.), vykdydamas R. V. nurodymus dėl nusikalstamos veikos įgyvendinimo, jau buvo atlikęs finansines operacijas: pervedęs 12.300 Eur ir 290,00 Eur išgryninęs, - jis (T. N.) pasikėsino išgryninti šioje sąskaitoje esančias lėšas – 76.999,30 Eur, tačiau nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes minėtoms lėšoms 2017-08-08 ir 2017-08-09 prokuroro nutarimais buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (76.999,30 Eur, vykdant prokuroro 2017-12-08 nutarimą, grąžintos kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“).

Tokiu būdu jis (T. N.), veikdamas kartu su R. V., padėjo organizuotos grupės nariams E. B., E. K. ir kitiems organizuotos grupės nariams iššvaistyti didelės vertės KU „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 70.055,95 Eur piniginių lėšų bei pasikėsino padėti šiems asmenims iššvaistyti KU „(duomenys neskelbtini)" didelės vertės turtą – 134.942,25 Eur piniginių lėšų, iš bendrai jam (T. N.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai pervestų 204.998,20 Eur, kurias jis (T. N.) nespėjo išgryninti dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes šioms lėšoms buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. N. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo skundo argumentais ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartis, kuria T. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė nėra išsamiai motyvuota, tačiau iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, užfiksuoti paties T. N., liudytojų parodymuose, taip pat kituose bylos duomenyse. Pažymėtina, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Sprendžiant kaltinamajam T. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

7. Suėmimas yra skiriamas (tęsiamas) tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). T. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos didesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

8. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam T. N. kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama nutartimi apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo (bėgimo) riziką. T. N. yra kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurios pagal savo pobūdį yra priskiriamos apysunkiams (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), už kuriu padarymą baudžiamuoju įstatymu nustatyta alternatyvi bausmė laisvės atėmimas iki šešerių metų ir sunkiems (BK 184 straipsnio 2 dalis) nusikaltimams, už kurio padarymą įstatymu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą). Pratęsiant T. N. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą minėtu pagrindu, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta reikšmingų aplinkybių visuma. Svarstant dėl manymo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo pagrįstumo, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į kaltinamąjį siejančius socialinius ryšius, jo padėtį iki sulaikymo, kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Nustatyta, kad nors nuteistasis gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), o jo faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau jis pastovios gyvenamosios vietos neturi, yra našlys, anksčiau teistas 11 kartų, iki sulaikymo nedirbo. Įvertinta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu suimtasis buvo pažeidęs jam taikomą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taip pat buvo paskelbta jo paieška. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad paskutiniu gyvenamosios vietos adresu siųsti teismo šaukimai grįždavo neįteikti, nurodytu kontaktiniu telefono numeriu su kaltinamuoju susisiekti nepavykdavo. Nors kaltinamojo aiškinimu, jo paieškos paskelbimo metu jis buvo klinikose, kur jam buvo daroma žandikaulio operacija, po ko jis negalėjo kalbėti, o jo telefonas buvo pavogtas, T. N. žinojo apie baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu, pareigas šiame procese, todėl turėjo imtis priemonių apie susiklosčiusią padėtį kuo skubiau informuoti atitinkamas institucijas. Skunde akcentuojama aplinkybė apie teismui pateiktus dokumentus dėl galimo jo įdarbinimo ir gyvenamosios vietos suteikimo yra reikšminga, tačiau nepakankama paneigti egzistuojančią T. N. slėpimosi riziką. Svarbu ir tai, kad, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie gyvenamosios vietos savininką, šiuo adresu gyvenančius asmenis, sutikimas apgyvendinti kaltinamąjį, jei jam būtų paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Taigi, vien šiai aplinkybei negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, sprendžiant dėl pagrįsto manymo, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo, ji vertinama kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam, įvertino visumą reikšmingų šio klausimo sprendimui aplinkybių. Teismas tinkamai atsižvelgė į duomenis dėl kaltinamajam įkaltintų veikų, jų pobūdžio, patį T. N. charakterizuojančius duomenis. Šių aplinkybių kontekste taip pat pabrėžtina tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į visumą kitų jau aptartų svarbių veiksnių, leidžiančių spręsti apie slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys T. N. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

10. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam T. N. pagrįstai pratęstas, nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Pagal įstatymą pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Minėta, jog T. N. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkiams (2 veikos), ir sunkiems (1 veika) nusikaltimams. Remiantis bylos duomenimis, nusikalstamos veikos galimai nebuvo atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos, savanaudiškos - sunkus nusikaltimas galimai padarytas kaltinamajam veikiant bendrininkų grupe kartu su organizuotos grupės nariais. Paties kaltinamojo vaidmuo galimai buvo pakankamai svarbus pasiekti galimą nusikalstamą tikslą, be kurio kiti asmenys nebūtų galėję realizuoti. Kaltinamasis iki sulaikymo šioje byloje nedirbo, buvo 11 kartų teistas, tuo pačiu ir už nusikaltimus nuosavybei. Ikiteisminio tyrimo metu, esant šioje byloje paskirtoms trims švelnesnėms kardomosioms priemonės, jis 2020 m. gegužės 31 d. padarė naują nusikalstamą veiką, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurią jis atliko 2021 m. rugpjūčio 13 d. Be to, byloje yra duomenys, kad bausmės atlikimo metu suimtąjį gydant (duomenys neskelbtini) ligoninėje, gydymas stacionare buvo planuotas dar penkis mėnesius (skaičiuojant nuo balandžio mėnesio), tačiau dėl daromų nusižengimų jis buvo perkeltas iš ligoninės į pataisos namus. Tokie duomenys, kaip papildomas kriterijus vertinant T. N. asmenybę, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, netaikant jam kardomosios priemonės – suėmimo, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas egzistuoja. Pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

11. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo kaltinamajam T. N. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindas neišnyko. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminas yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis ne tik gali slėptis (bėgti) nuo teismo, bet ir gali daryti naujus nusikaltimus. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą T. N. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos. Tą skundžiama nutartimi iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tame tarpe siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, pasiekiami, toliau tęsiant kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Kardomųjų priemonių paskirtis ir viešasis interesas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti užtikrinti, taikant kaltinamajam tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis įstatymu numatytų reikalavimų.

12. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kaltinamajam T. N. taikant griežčiausią kardomąją priemonę, BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatyti terminai nepažeidžiami. Baudžiamoji byla 2021 m. sausio 6 d. byla perduota į teisiamąjį posėdį, jos nagrinėjimas vykdomas pagal iš anksto sudarytą teisiamųjų posėdžių grafiką, ji yra sudėtinga ir didelės apimties (68 tomų, kaltinamai pareikšti dešimčiai asmenų). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo trukmė pirmosios instancijos teisme sąlygota objektyvių priežasčių (byloje dalyvaujančių advokatų užimtumas kitose bylose, taip pat dalyvaujančių advokatų, kaltinamųjų ligos, paties kaltinamojo T. N. neatvykimo, gydymo, negalinti užtikrinti vieno iš bylos kaltinamųjų dalyvavimo teisiamajame posėdyje). Šiuo metu baudžiamojoje byloje yra suplanuoti šeši teisiamieji posėdžiai iki 2022 m. vasario 9 d. ir tai patvirtina, kad toliau dedamos visos pastangos išnagrinėti bylą kuo sparčiau.

13. Kaltinamojo T. N. skunde nurodomi argumentai, jog kitiems kaltinamiesiems baudžiamojoje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nesuteikia pagrindo kitaip vertinti suimtajam taikomos kardomosios priemonės pagrįstumą. Pabrėžtina, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę kaltinamam asmeniui ir pratęsdamas jos terminą, individualiai įvertina kiekvieno iš jų atžvilgiu kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, teismas nėra saistomas sprendimais dėl kitiems kaltinamiesiems taikomų kardomųjų priemonių pobūdžio, konkrečios kardomosios priemonės taikymas (jos termino tęsimas) asmeniui nulemtas visumos individualių aplinkybių įvertinimu. Skundžiamoje nutartimi teismo išvada, jog šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam T. N. taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, ar jų kompleksą, yra motyvuota. Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir suimtojo skunde aptariama sveikatos būklė, jos stebėsena. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad suimtajam dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Be to, esant būtinumui, įstatymai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o, esant būtinumui, gydymą sveikatos priežiūros įstaigose.

14. Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi kaltinamajam T. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, kadangi nustatyti suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, neišnyko, o kaltinamojo skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. N. skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi kaltinamajam T. N. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 12 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.