Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-05 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra 2015-06-05.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2015-04-05 iki 2015-04-07 (2 paros), ir suėmimo laikas nuo 2015-05-21 iki 2015-06-05 (15 parų) ir nustatyta laikyti, kad jis yra atlikęs 17 laisvės atėmimo dienų.

Priteista iš V. P. atlyginti civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai 57,85 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 85 euro centų) turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad jis 2014-07-20, apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) r., išgertuvių metu, kilus asmeniniam konfliktui, smogė kumščiu du kartus V. M. į veido sritį bei spyrė vieną kartą į nugarą, po ko, įvykus grumtynėms ir nugriuvus su nukentėjusiuoju ant lovos, padarė nukentėjusiajam V. M. dešinės plaštakos I delnakaulio lūžį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos I delnakaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta 10 dienų laikotarpiui.

Teismo posėdyje nuteistojo V. P. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. P. pripažino kaltu nesunkiai sutrikdžius V. M. sveikatą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Nuteistojo V. P. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-05 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ir sumažinti iš jo priteistą sumą žalai atlyginti arba pakeisti į viešuosius darbus. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. P. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam V. P. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika, kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į V. P. asmenybę – teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl remiantis Lietuvos Respublikos BK 27 str., tai laikoma nusikaltimų recidyvu, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, VšĮ (duomenys neskelbtini) pacientų registre neįrašytas, VšĮ (duomenys neskelbtini) pacientų registre nėra, VšĮ (duomenys neskelbtini) centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ (duomenys neskelbtini) įskaitoje neįrašytas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai V. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. P. už nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams – mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., V. P. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams. Taigi teigti, kad V. P. paskirta bausmė yra per giežta nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. P. nurodyta aplinkybė – tai, kad jis, būdamas laisvės atėmimo vietoje, negalės atlyginti žalos, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teismo pareigos sudaryti palankias sąlygas nuteistajam jo paties kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Nukentėjusysis V. M. civilinių ieškinių nepareiškė. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinį ieškinį pareiškė Šiaulių teritorinė ligonių kasa, prašydama priteisti iš V. P. 199,76 Lt (57,85 Eur) žalą už nukentėjusiojo V. M. gydymą (1 t. 23, 24 b. l.), nes su nuteistojo V. P. padaryta nusikalstama veika susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos dėl nukentėjusiojo V. M. gydymo buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais (1 t. 25 b. l.).

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl nuteistojo V. P. nusikalstamų veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 199,76 Lt (57,85 Eur) žala (tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiojo V. M. gydymą, t. y. už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė iš V. P. atlyginti civiliniam ieškovui 57,85 Eur turtinę žalą. Mažinti priteistos turtinės žalos dydį arba kitaip lengvinti nuteistojo padėtį, kaip skunde prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde V. P. nurodo, kad jis neturi pinigų ir negali atlyginti iš jo priteistos žalos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad gauti lėšų žalos atlyginimui, imtis visų įmanomų priemonių, siekiant kompensuoti civilinio ieškovo patirtą žalą yra tik paties nuteistojo rūpestis ir pareiga. Tuo atveju, jei nuteistasis geranoriškai neatlygintų priteistos žalos, galimas priverstinis priteistos žalos atlyginimo išieškojimas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismo išvados dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrįstos bylos duomenimis, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.