Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Klaipedos apygardos prokuraturos pirmojo skyriaus prokuroro, nukentejusiosios A. A. atstovo bei nuteistojo D. M. apeliacinius skundus del Klaipedos apygardos teismo 2003 m. lapkricio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 metu Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 104 str. laisves atemimu vienuolikai metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. ir 8 d., ši bausme apemimo budu subendrinta su bausme paskirta Taurages rajono apylinkes teismo 2002 m. lapkricio 26 d. nuosprendžiu ir paskirta galutine bausme laisves atemimas vienuolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose.

E. M. pagal Lietuvos Respublikos 1961 metu Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymiu.

Tuo paciu nuosprendžiu M. H. pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 18 str. 4 d., 105 str. 8p., 234 str. 1 d., nenustacius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Iš D. M. priteista 8000 Lt A. A. .

A. A. ieškinys del 20000 Vokietijos markiu priteisimo paliktas nenagrinetas.

D. M. nuteistas už tai, kad 2000 m. rugpjucio 10 d., apie 15 val., Taurages rajono, Stragutes kaimo ribose ant kelio, esancio netoli AB „Taurages keramika” gamyklos tvenkiniu, tarpusavio konflikto tarp jo ir A. A. metu, iš nenustatytos markes 5,6 mm kalibro šaunamojo ginklo tycia šešis kartus šove i automobilyje „Volkswagen Golf” valst. Nr. XXXXXXXX sedejusi A. A. , padarydamas jam pakaušio, kaires menties, dešines puses antro, trecio ir šešto bei kaires puses penkto šonkauliu šautinius sužalojimus, t.y. sunku kuno sužalojima, pavojinga gyvybei. Nuo šautiniu galvos ir krutines lastos sužalojimu A. A. vietoje mire, t.y. taip D. M. tycia ji nužude.

Be to, D. M. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 234 str. l d., kaltinant ji tuo, kad jis iki 2000 m. rugpjucio 10 d. automobilyje XXXXXXXX valst. Nr. XXXXXXXX neteisetai laike ir 2000 m. rugpjucio 10 d., eidamas žudyti, nešiojo nenustatytos markes 5,6 mm kalibro šaunamaji ginkla ir nenustatyta kieki šaudmenu, o po nužudymo laike paslepes miške prie sodu Bernotiškes kaime, Taurages rajone.

M. H. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 18 str. 4d. 105 str. 8 p., kaltinant ji tuo, kad jis, budamas nusikaltimo organizatoriumi ir veikdamas kartu su D. M. , organizavo tycinio nužudymo sunkinanciomis aplinkybemis padaryma ir vadovavo jo padarymui, o butent: 2000 m. rugpjucio 10 d., apie 15 val., Taurages raj., Stragutes km. ribose, ant kelio, esancio netoli AB „Taurages keramika” gamyklos tvenkiniu, bendrininkaudamas su D. M. , siekdamas išvengti 20 000 Vokietijos markiu (36762 Lt) gražinimo A. A. , dave D. M. nurodyma likti sedeti automobilyje XXXXXXXX valst. Nr. XXXXXXXX ir stebeti jo ir A. A. pokalbi ir, jeigu pokalbio metu M. H. prades linkseti galva, tada D. M. iš po automobilio sedynes turi paimti užtaisyta šaunamaji ginkla, prieiti prie ju ir nušauti A. A. . D. M. stebejimo metu pamates, kad M. H. pradejo linkseti galva, vykdydamas pastarojo nurodymus, priejo prie A. A. ir iš nenustatytos markes 5,6 mm kalibro šaunamojo ginklo 6 kartus šove i sedinti automobilyje „Volkswagen Golf”, valst. Nr. XXXXXXXX A. A. , kuriam padare pakaušio, kaires menties, dešines puses II-o, III-o ir VII-o bei kaires puses V-o šonkauliu šautinius sužalojimus, t.y. sunku kuno sužalojima, pavojinga gyvybei, del ko nuo šautiniu galvos ir krutines lastos sužalojimu A. A. vietoje mire ir taip tycia del savanaudišku paskatu, gaudamas iš M. H. prieš nužudyma 1000 Vokietijos markiu (1838 Lt), o po nužudymo 2000 JAV doleriu (8000 Lt), nužude A. A. .

Taip pat M. H. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos 1961m. BK 234 str. l d., kaltinant ji tuo, kad jis 2000 m. vasara, tiksliai tardymo metu nenustatytu laiku, A.Pukelio sodyboje, esancioje Taurages raj., Aneliškes km., iš nenustatyto asmens neteisetai igijo, po to laike ir nešiojo nenustatyta kieki šaudmenu ir nenustatytos markes 5,6 mm kalibro šaunamaji ginkla, iš kurio 2000 m. rugpjucio 10 d., apie 15 val., D. M. , iššaudamas 6 šuvius i A. A. , tycia ji nužude, o po nužudymo laike paslepes miške prie sodu Bernotiškes km., Taurages rajone.

Klaipedos apygardos teismo 2003 m. lapkricio 7 d. nuosprendžiu D. M. pagal 1961m. BK 234 str. l d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymiu, M. H. pagal 1961 m. BK 234 str.l d. išteisintas nenustacius, kad jis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika. Nuosprendyje nurodoma, kad parengtinio tardymo metu M. H. kalte, padarius nusikalstama veika, numatyta BK 234 str. l d., buvo grindžiama tik kaltinamojo D. M. parodymais. Kitu irodymu, patvirtinanciu kaltinamojo D. M. parodymus del šaunamojo ginklo igijimo, laikymo ir nešiojimo aplinkybiu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta. D. M. teisme parode, kad šaunamaji ginkla jis 2000 m. rugpjucio 10 d. ateme iš A. A. ir juo nužudes A. A. ginkla išmete. Šie D. M. parodymai nepaneigti kitais irodymais, todel netiketi jais kolegija neturi pagrindo. Šaunamojo ginklo panaudojimo prieš A. A. fakta irodo daiktiniai irodymai ir kompleksines teismo balistines - medicinos ekspertizes akto išvada. D. M. , atemes iš A. A. šaunamaji ginkla ir juo pastaraji nužudes, ginkla išmete, todel jo veikos negalima vertinti kaip nusikalstamos 1961 m. BK 234 str. l d. prasme. Todel D. M. ir M. H. pagal 1961 m. BK 234 str. l d. išteisintini.

Tuo paciu nuosprendžiu M. H. išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 18 str. 4 d., 105 str. 8 p., nenustacius, kad jis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika. Nuosprendyje nurodoma, kad byloje nesurinkta pagristu irodymu, negincijamai patvirtinanciu M. H. kalte padarius šia nusikalstama veika. Gristi jo kalte vien nenuosekliais kaltinamojo D. M. parodymais, duotais parengtinio tyrimo metu, kolegija negali. Parengtinio tardymo metu nužudyma kvalifikuojantis požymis - savanaudiškos paskatos - nebuvo irodinejamas, nes tam, kad veika kvalifikuoti kaip tycini nužudyma iš savanaudišku paskatu, butina irodyti, kad tokios paskatos buvo iki nužudymo. D. M. teisme pakeitus parodymus del nužudymo motyvo ir aplinkybiu nera kitu irodymu, patvirtinanciu tai, kad A. A. nužudyma organizavo M. H. . Be to, nera visiškai nepagristas kaltinamojo D. M. aiškinimas, kad policijos pareigunai itakojo jo parodymu turini, kadangi D. M. ne karta buvo etapuojamas i Taurages policijos komisariato areštine be teismo žinios, o duomenys iš Taurages policijos komisariato ir iš Šiauliu tardymo izoliatoriaus apie tai, kokiu pareigunu reikalavimu buvo etapuojamas D. M. , nesutampa. Nužudytasis A. A. vertesi cigareciu kontrabanda, i jo gyvybe buvo kesinamasi ir anksciau, jis turejo ir kitu skolininku, todel, teismo nuomone, teigti, kad tik M. H. turejo motyva nužudyti A. A. ir tai padare D. M. rankomis, negalima. M. H. neigia padares jam inkriminuojama nusikalstama veika. Ir nors jo parodymai del finansiniu problemu su A. A. nera nuoseklus, tai negali buti vertinama kaip jo kaltes irodymas. Daroma išvada, jog nenustatyta, kad M. H. dalyvavo padarant jam inkriminuojama nusikalstama veika.

Klaipedos apygardos prokuraturos skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dali ir priimti nauja nuosprendi: D. M. pripažinti kaltu pagal 1961 m. BK 234 str. l d. ir nuteisti ji laisves atemimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., šia bausme apemimo budu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., ir paskirti jam subendrinta bausme - laisves atemima 11 metu. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. ir 8 d., šia bausme apemimo budu subendrinti su bausme, paskirta Taurages rajono apylinkes teismo 2002 m. lapkricio 26 d. nuosprendžiu, ir paskirti jam galutine bausme - laisves atemima 11 metu; M. H. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal 1961 m. BK 234 str. l d. laisves atemimu 2 metams; pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. - laisves atemimu 13 metu. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., šias bausmes subendrinti visiško sudejimo budu, ir paskirti jam galutine bausme laisves atemima 15 metu.

Skunde nurodo, kad teismo nuosprendžio dalis del M. H. išteisinimo pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d. 105 str. 8 p., 234 str. l d. bei D. M. išteisinimo pagal 1961 m. BK 234 str. l d. yra neteiseta ir nepagrista, neatitinka BPK 20 str. ir 301 str. nuostatu. Nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu. Teismas remesi tik kaltinamuju prieštaringais parodymais ir nevertino byloje surinktu ju kaltes irodymu.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu negincytinai irodyta, kad M. H. 2000 m. birželio 10 d. susitiko su A. A. ir iš jo pasiskolino 20 000 Vokietijos markiu. Veliau, vengdamas A. A. gražinti skola, pareiške, kad M. H. iš A. A. pinigu nesiskolino ir taip atsisake nuo savo, kaip skolininko, isipareigojimu. A. A. , siekdamas atgauti iš M. H. paskolintus pinigus, ne karta skambino telefonu, buvo nuejes pas M. H. i namus, grasino M. H. . Neatgaves pinigu, A. A. 2000 m. rugpjucio pradžioje organizavo ir veliau padege M. H. žmonai priklausanti automobili „Peugeot – 605”. Po automobilio padegimo, M. H. iš tardymo metu nenustatyto asmens, nusipirko nenustatytos markes 5,6 mm kalibro šaunamaji ginkla ir ne mažiau 8 šoviniu. Ši ginkla M. H. pastoviai nešiojo su savimi, retkarciais palikdamas automobilyje ,,XXXXXXXX, valst. Nr. XXXXXXXX kuri M. H. buvo nusipirkes D. M. vardu. 2000 m. rugpjucio 10 d. M. H. , važiuodamas kartu su D. M. , susitiko su A. A. ir susitare su juo pasimatyti prie AB „Taurages keramika” gamyklos tvenkiniu. Važiuojant i susitikimo vieta, M. D. M. dave nurodyma stebeti jo ir A. A. pokalbi ir tuo atveju, jeigu M. H. pokalbio metu prades linkseti galva, paimti iš po automobilio sedyne padeta ir jau užtaisyta ginkla, ateiti prie ju ir nušauti A. A. . D. M. , budamas dalinai materialiai priklausomas nuo M. H. , sutiko su tuo pasiulymu ir 2000 m. rugpjucio 10 d., apie 15 val., M. H. ir A. A. pokalbio metu, pamates M. H. linksint galva bei vykdydamas M. H. nurodyma, paeme iš po sedynes šaunamaji ginkla, priejo prie besikalbanciu M. H. ir A. A. . M. H. pasitraukus i šali, D. M. maždaug iš l metro atstumo 6 kartus šove i A. A. ir taip ji nužude, veikdamas kartu su M. H. . Šias aplinkybes visiškai patvirtina nuteistojo D. M. , nukentejusiosios A. A. , liudytoju R. Petkienes, V. Peldžiaus, J. Prusienes, P. Biknerio, N. Mežovo, G. Mežovos, A. Tenikio, A. Sitniausko parodymai, daiktiniu irodymu apžiuros protokolai, teismo medicinos ir balistines ekspertizes aktai, telefoniniu pokalbiu išklotines. Iš bylos matyti, kad D. M. su A. A. asmeniškai pažistamas nebuvo ir jokiu isipareigojimu vienas kitam neturejo, todel, prokuroro manymu, D. M. motyvo nužudyti A. A. neturejo. Jis tai padare M. H. itakojamas, kadangi tarp M. H. ir A. A. buvo konfliktas del 20 000 Vokietijos markiu negražinimo. Teisminio nagrinejimo metu nustatyta, kad M. H. bande papirkti savo bendrininka D. M. , kad pastarasis pakeistu parodymus jo naudai, o kai jam tai nepavyko padaryti, jis kitu kaliniu pagalba Šiauliu tardymo izoliatoriuje jam organizavo stipru psichologini poveiki. Po to D. M. pakeite savo parodymus M. H. naudai. Pažymi, kad D. M. prisipažinima apie ivykdyto nusikaltimo aplinkybes paraše praejus 2 metams po A. A. nužudymo. Taciau teismas šios aplinkybes neivertino.

D. M. ir M. H. kalte, padarius nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 234 str. l d., yra irodyta ne tik D. M. parodymais, bet ir tuo faktu, jog A. A. buvo nužudytas panaudojant šaunamaji ginkla. D. M. ir M. H. disponavo tuo ginklu: igijo, nešiojo, laike automobilyje ir paslepe miške. Tai, kad M. H. igijo pistoleta prieš A. A. nužudyma, o po nužudymo juo atsikrate, irodo pistoleto igijimo tiksla - nužudyti A. A. .

Nukentejusiosios A. A. atstovas apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi panaikinti ir priimti nauja nuosprendi. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis dalyje del M. H. išteisinimo pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d., 105 str. 8 p., 234 str. l d., ir D. M. išteisinimo pagal 1961 m. BK 234 str. l d. bei jo veikos perkvalifikavimo iš 1961 m. BK 105 str. 8 p. i 1961 m. BK 104 str., taip pat del A. A. ieškinio 20000 Vokietijos markiu sumai palikimo nenagrinetu yra neteisetas ir nepagristas. Ši nuosprendžio dalis neatitinka BPK 20 str., 301 str. nuostatu, nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Teismas vadovavosi tik kaltinamuju duotais parodymais, ir visiškai nevertino byloje surinktu kaltinamuju kaltes irodymu. Taip pat buvo pažeistos BPK nuostatos.

Nepagrista teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta faktiniu aplinkybiu, leidžianciu teigti, jog M. H. organizavo tycini A. A. nužudyma sunkinanciomis aplinkybemis ir jam vadovavo. Šias aplinkybes tyrimo metu nurode ir veliau patvirtino nuteistasis D. M. , taip pat jas patvirtino ir nukentejusioji A. A. , liudytojai N.Mežovas, R.Petkiene, P.Bikneris, A Sitniauskas, A.Tenikis ir kiti. Šias aplinkybes dalinai patvirtino tyrimo metu ir pats M. H. , nurodydamas, jog A. A. jam reiške pretenzijas del pinigu. Šios faktines aplinkybes buvo patvirtintos parodymu patikrinimo vietoje, ivykio vietos apžiuros protokolais, ekspertiziu aktu išvadomis Teismas, patikedamas bei vadovaudamasis veliau atsiradusia D. M. versija, kuri iš esmes prieštarauja faktinems bylos aplinkybems, padare klaidinga išvada, jog jis A. A. nužude tarpusavio konflikto metu del A. A. Vokietijoje prarastu pinigu.

Teismas padare pagrista išvada, kad tarp M. H. ir A. A. buvo finansiniu nesutarimu. Taciau teismas nepasisake del konkrecios finansiniu nesutarimu sumos - 20000 Vokietijos markiu. Tai pat teismas padare teisinga išvada, jog šias pagristas aplinkybes galima butu traktuoti kaip M. H. motyva nužudyti A. A. . Taciau teismas nepagristai teigia, jog tai padaryti truksta patikimu ir negincijamu irodymu. Byloje nebuvo objektyviai, teisingai ir nešališkai ivertinti ikiteisminio metu surinkti irodymai - D. M. , nukentejusiosios A. A. , liudytoju N.Mežovo, R.Petkienes, PBiknerio, A.Sitniausko, A.Tenikio parodymai, parodymu patikrinimo vietoje, ivykio vietos apžiuros protokolai, ekspertiziu aktu išvados. Taip pat teismas neišnaudojo visu istatymo numatytu galimybiu siekiant surasti, ištirti bei ivertinti bylai reikšmingus irodymus. Teismas nepagristai vadovavosi M. H. pateiktu argumentu, jog tarp ju šeimos ir policijos darbuotoju yra konfliktine situacija, turejusi itakos kaltinimo jam pateikimui, bei D. M. parodymais apie neva jo atžvilgiu daryta policijos darbuotoju neigiama itaka. Darydamas tokias išvadas, teismas nekonkretizavo, kokiais ir kieno veiksmais buvo itakojami neteiseti veiksmai šioje byloje, kuo jie pasireiške. Šios aplinkybes nebuvo objektyviai, teisingai ir nešališkai ištirtos. Todel teismo išvados šioje dalyje yra neteisetos, nepagristos ir neatitinka faktines bylos aplinkybes.

Taip pat teismas nevertino byloje esanciu irodymu del M. H. bandymo papirkti D. M. siekiant jam naudingu parodymu, del daryto jam konkretaus psichologinio poveikio Šiauliu tardymo izoliatoriuje ir kitas aplinkybes itakojusias D. M. parodymus teisminio nagrinejimo metu.

Teismas taip pat padare netinkamas išvadas ir dalyje del D. M. išteisinimo pagal BK 234 str. l d. bei del jo veikos perkvalifikavimo iš BK 105 str. 8 p. i BK 104 str.

Be to, teismas nepagristai nusprende A. A. ieškini del 20000 Vokietijos markiu priteisimo palikti nenagrinetu. Mano, kad teismo nuosprendis šioje dalyje neteisetas ir nepagristas. Nukentejusiajai A. A. nebuvo pilnai, tinkamai ir visapusiškai išaiškintos jos procesines teises. Todel nukentejusioji negalejo tinkamai realizuoti savo procesines teises.

Nuteistasis D. M. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi pakeisti, jo veiksmus iš 1961 m. BK 104 str. perkvalifikuoti i 1961 m. BK 107 str. ir paskirti jam švelnesne laisves atemimo bausme. Mano, kad nuosprendis yra nepagristas ir neteisetas, teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus ir paskyre jam per griežta bausme.

Apeliantas pripažista, kad tarp jo ir A. A. buvo konfliktas, taciau kategoriškai tvirtina, kad šio konflikto iniciatoriumi buvo A. A. . Butent jis 2000 m. rugpjucio 10 d. pasiule jam nuvažiuoti i užmiesti ir pasikalbeti apie buvimo Vokietijoje 2000 m. vasara aplinkybes. A. A. reikalavimu jis nuvažiavo prie AB ,,Taurages keramika” tvenkiniu. A. A. buvo iniršes, nes apeliantas nieko nežinojo apie pinigu iš jo pagrobima. A. A. , išlipes iš savo automobilio, nukreipe i ji pistoleta ir norejo šauti, nuspaude šaunamojo mechanizmo gaiduka ir jis išgirdo šaunamojo mechanizmo spragtelejima. Pistoletas neiššove atsitiktinai. Jis pamates i save nukreipta pistoleto vamzdi ir suprates, kad A. A. i ji šove, staiga didžiai susijaudino ir du kartus koja sudave A. A. i krutine. A. A. suklupo ir jam iš rankos iškrito pistoletas. A. A. ilipo i automobili ir pradejo kažko ieškoti po automobilio sedyne. Budamas didžiai susijaudines, ir pamanes, kad A. A. gali tureti kita ginkla, jis nuo kelio paeme A. A. išmesta ginkla, pertaise ji ir 6 kartus iššove i A. A. . Šuvius paleido viena po kito, nes buvo labai susijaudines. Nesutinka su teismo išvada, kad šešta karta šove ,,kontrolini” šuvi i galva. Jis žudyti A. A. tikslo neturejo. Be to, teisme apklausta eksperte del ,,kontrolinio” šuvio galimumo, paaiškino, kad nustatyti šuviu eiliškuma negali, todel ,,kontrolinio” šuvio versija yra spejama. Todel teismo išvada del jo samoningai ir šaltakraujiškai atliktu 5 šuviu bei del šešto ,,kontrolinio” šuvio yra nepagrista ir nepatvirtinta byloje surinktais irodymais. Jo staigu dideli susijaudinima iš dalies patvirtina ir tos aplinkybes, kad jis nesugebejo surasti miške išmesto pistoleto, kad ta pati vakara susimuše ir pateko i policija. Stresas, kuri patyre nusikaltimo padarymo metu, labai atsiliepe jo psichikai. Jis labai pergyvena del savo veiksmu. Jo išgyvenimai priverte ji prisipažinti padarius A. A. nužudyma. Jis ikiteisminio tyrimo pradžioje bande meluoti, taciau suprato, kad teisingiausia yra pasakyti tiesa. Jo parodymai duoti teisme yra nuoseklus, teisingi ir nepaneigti. Jis A. A. nužude staiga didžiai susijaudines del A. A. neteisetu veiksmu, todel mano, kad jo veiksmai turetu buti kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 107 str.

Be to, apelianto manymu, jam paskirta bausme neatitinka bendruju bausmes skyrimo pagrindu. Mano, kad jo prisipažinimas teisme turejo buti pripažintas jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Jis yra jauno amžiaus, jo nusikaltimas buvo padarytas atsitiktinai ir buvo iššauktas neteisetais žuvusiojo veiksmais. Nužudymo motyvas buvo vienintelis - apsiginti nuo A. A. . Jis labai gailisi del padaryto nužudymo ir yra pasiryžes atlikti jam paskirta bausme, taciau mano, kad jam yra paskirta per griežta bausme, kadangi ji žymiai viršija BK 104 str. sankcijoje numatytos bausmes vidurki. Jis nera pripažintas pavojingu recidyvistu, todel apelianto manymu, jam pagal BK 104 str. turetu buti paskirta bausme mažesne už sankcijoje numatyta bausmes vidurki.

Nukentejusioji A. A. atsikirtimuose i nuteistojo D. M. apeliacini skunda prašo ši skunda jame nurodytais motyvais atmesti. Nurodo, kad jos pozicija yra išdestyta jos atstovo apeliaciniame skunde ir ji pilnai ši skunda palaiko.

Išteisintasis M. H. atsikirtimuose i Klaipedos apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro apeliacini skunda prašo ši apeliacini skunda atmesti, o apygardos teismo nuosprendi jo atžvilgiu palikti nepakeista. Mano, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagristas. Teismas objektyviai išnagrinejo byla, visapusiškai ivertino surinktus ir teisiamajame posedyje ištirtus irodymus.

Nurodo, kad prokuroras savo skunde pateike laisva ivykiu ir faktu interpretacija, nepaisydamas akivaizdžiu ir aiškiu irodymu, kurie paneigia jam pateiktus kaltinimus. Prokuroras ignoruoja grubius procesinius pažeidimus ir be jokio juridinio pagrindo teigia, kad jo kalte visiškai patvirtina nuteistojo D. M. , nukentejusiosios A. A. , liudytoju V. Peldžiaus, R. Petkienes, J. Prusienes, P. Biknerio, N. Mežovo, G. Mežovo, A. Tenikio, A. Sitniausko parodymai, daiktiniu irodymu apžiuros protokolai, teismo medicinines ir balistines ekspertizes aktai, telefoniniu pokalbiu išklotines. Nurodo, jog pareigunai, tyre A. A. nužudyma, pasinaudoje bloga D. M. psichologine busena, priverte ji sakyti netiesa. Tai teisme patvirtino ir pats D. M. . D. M. pirminiu parodymu byloje nera. Šie parodymai, pasak paties D. M. , buvo teisingi ir jis juose apie joki M. H. nekalbejo. Tai patvirtina ir kiti D. M. parodymai. D. M. neturint teismo leidimo buvo vežiojamas iš Šiauliu tardymo izoliatoriaus i Taurages areštine, jis neišlaikes policininku veiksmu, bande nusižudyti. Prokuroras taip pat nepagristai nurodo, kad jis bande papirkti D. M. , tardymo izoliatoriuje organizavo stipru psichologini poveiki ir todel D. M. pakeite parodymus. Tokie prokuroro teiginiai prieštarauja faktinei bylos medžiagai. D. M. yra ne karta teistas, jis raše ivairius laiškus, o jo tevai megino gauti iš M. H. pinigu, nes Mežovams reikejo pinigu skoloms gražinti bei D. M. išlaikyti. D. M. detaliai nurode kaip jis gavo ginkla, kaip jis nužude A. A. . D. M. paaiškino ne tik susitikimo su A. A. aplinkybes, bet ir nurode nužudymo motyva. Taip pat nera jokiu irodymu apie tariama skola. Jis neneigia, kad jis su A. A. buvo pažistami, ir kad jis ji supažindino su Vokietijoje gyvenanciais asmenimis, besivercianciais prekyba. Mano, kad A. A. , bendraudamas su minetais asmenimis, patyre tam tikrus verslo nuostolius. Taciau prokuroras, nepagrisdamas savo teiginiu, nurodo, kad tai yra jo skola. Pažymi, kad A. A. del savo neteiseto verslo pasekmiu kaltino daugeli asmenu. Be to, nei A. A. , nei P.Bikneris, nei kiti asmenys negali patvirtinti, kad A. A. galejo tureti tokia didele pinigu suma, ir kad M. H. iš jo skolinosi. Šie liudytojai taip pat negali paaiškinti, kodel A. A. finansines pretenzijas reiške ir Mežovams.

Taip pat pažymi, kad nebuvo nustatyta, kas padege jo žmonos automobili. Prokuroro išvada, kad tai padare A. A. nepagrista objektyvia bylos medžiaga.

Mano, kad teismas teisingai ivertino visuma irodymu ir padare pagrista išvada, kad jis buvo apkaltintas nepagristai.

Išteisintasis M. H. atsikirtimuose i nukentejusiosios A. A. atstovo apeliacini skunda prašo ši skunda atmesti, o apygardos teismo nuosprendi jo atžvilgiu palikti nepakeista. Mano, kad skundas yra nepagristas. Apeliantas, kaltindamas teisma visais imanomais pažeidimais, savo teiginiu niekuo nepagrindžia. D. M. teismui paaiškino, kad byloje nera jo pirminiu parodymu, kur jis buvo išdestes visas aplinkybes, kurias atkartojo teisiamojo posedžio metu. D. M. teisme taip pat paaiškino savo parodymu keitimo priežastis. Apie jo atžvilgiu naudojamos prievartos egzistavima byloje yra surinkti irodymai. Bylos tyrimo metu nustatyta, kad nei vienas iš apelianto skunde nurodytu liudytoju kaip ir pati nukentejusioji nežinojo apie joki pinigu skolinimo fakta, nes tokio fakto nebuvo. Taip pat visiškai neargumentuotas apelianto teiginys, kad jo kalte irodyta ivykio vietos apžiuros protokolu, ekspertiziu išvadomis, liudytoju A.Tenikio, R.Petkienes parodymais. Be to, apeliantas, nurodydamas, kad teismas neišnaudojo visu istatymo numatytu galimybiu siekiant surasti, ištirti bei ivertinti bylai reikšmingus irodymus, nesukonkretinta, kokiu galimybiu teismas neišnaudojo. Taip pat apeliantas samoningai nurodo neteisybe, teigdamas, kad M. H. bande papirkti D. M. . Byloje nustatyta ir tai besalygiškai patvirtino D. M. , kad pinigu buvo noreta iš M. H. .

Taip pat nepagristos A. A. pareikštas civilinis ieškinys del 20 000 Vokietijos markiu. Byloje nera nustatyta, kad A. A. turejo tokia pinigu suma. Jis niekada nera gaves iš A. A. jokiu pinigu ir nera mates, kad kokius nors pinigus kada nors butu iš jo gaves D. M. . Be to, mano, kad reiškiant toki civilini ieškini privalu pateikti teisinius argumentus, kad nukentejusioji turi ar turejo reikalavimo teise ir irodymus tokiam ieškiniui pagristi.

Nuteistasis D. M. atsikirtimuose i nukentejusiosios A. A. atstovo apeliacini skunda prašo ši skunda atmesti. Jis nesutinka su nukentejusiosios apeliaciniu skundu ir tvirtina, jog jis neeme ir nepasisavino 20 000 Vokietijos markiu. Jis ju net nemate. Mano, kad nukentejusioji tokiu budu nori pasipelnyti iš savo vyro mirties. Be to, pažymi, kad teismo posedžio metu pati nukentejusioji parode, kad ji pas savo vyra niekada nera maciusi tiek daug pinigu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore, nukentejusioji A. A. ir jos atstovas praše ju apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistojo D. M. apeliacini skunda atmesti.

Nuteistasis D. M. ir jo gynejas praše patenkinti nuteistojo skunda, o prokuroro ir nukentejusiosios apeliacinius skundus atmesti.

Išteisintasis M. H. ir jo gynejas praše prokuroro ir nukentejusiosios A. A. apeliacinius skundus atmesti.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija atlikusi irodymu tyrima. ivertinusi byloje paduotu apeliaciniu skundu argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis del D. M. nuteisimo pagal 1961 m. BK 104 str. bei D. M. išteisinimo pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., M. H. išteisinimo pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d., 105 str. 8 p. bei 234 str. 1 d. yra teisetas ir pagristas, o visi byloje paduoti apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyres ir ivertines byloje surinktus irodymus, ju išsamios analizes pagrindu teisingai nustate faktines bylos aplinkybes.

Kaip seka iš apeliaciniu skundu turinio visi apeliantai nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis kaip del D. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal 1961 metu BK 104 str., taip ir del D. M. bei M. H. išteisinimo pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d. bei M. H. išteisinimo pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d., 105 str. 8 p., manydami, kad teismas savo išvadas pagrinde tik prieštaringais šiu asmenu parodymais, tinkamai neivertines kitu byloje surinktu ju kaltes irodymu, tuo pažeidžiant BPK 20 str. ir 301 str. nuostatas.

Kolegijos nuomone šis apeliaciniu skundu argumentas irodymu vertinimo dalyje yra nepagristas.

Pagal BPK 305 str. nuostatas teismas savo išvadas turi pagristi irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymais. Butina salyga vertinant irodymus yra tai, kad teiseju vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo teiseju, vertinusiu irodymus, vidinis isitikinimas nebuvo pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Kita salyga irodymams vertinti yra tai, kad irodymai turi buti vertinami vadovaujantis istatymu. Tai reiškia, kad pirmiausia turi buti nustatyta ar ištirti irodymai atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus. Pažymetina, kad apeliaciniuose skunduose net ir neteigiama, jog nuosprendis butu pagristas irodymais, neatitinkanciais šiu reikalavimu.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies teismas, ištyres irodymus ir juos išsamiai išanalizaves, nurode ju ivertinimo motyvus, konkreciai ivardijant kuriais irodymais grindžiamos išvados del D. M. kaltes pagal 1961 m.BK 104 str., o taip pat nurodant motyvus, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti irodymai, išteisinant D. M. ir M. H. del aukšciau minetu veiku. Tai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepadare BPK 20 str. nustatytu irodymu vertinimo nuostatu pažeidimu, kaip tai teigiama apeliaciniuose skunduose, nes visi byloje ištirti irodymai yra ivertinti.

Prokuroro ir nukentejusiosios atstovo apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad nuosprendžio išteisinamoji dalis D. M. ir M. H. atžvilgiu, neatitinka ir BPK 301 str. nuostatu, taciau kuo konkreciai pasireiške šiu nuostatu pažeidimai, nekonkretizuota. BPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nuosprendi pagrindžia tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje. Minetuose apeliaciniuose skunduose neteigiama, kad nuosprendis minetu asmenu išteisinimo dalyje butu pagristas kokiais tai teisiamajame posedyje neištirtais irodymais. To paties straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti pagristas vien tik nukentejusiuju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Ši istatymo nuostata, kolegijos nuomone, irgi nepažeista, nes tiek pripažistant D. M. kaltu pagal 1961 m. BK 104 str., tiek D. M. ir M. H. išteisinant del kaltinimo jiems inkriminuotu kitu veiku padarymo, teismo išvados pagristos ištyrus ir ivertinus byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma. Šios aplinkybes leidžia kolegijai konstatuoti, kad apeliaciniu skundu teiginys apie nuosprendyje padarytus BPK 301 str. nuostatu pažeidimus yra deklaratyvus, ir vertintinas visiškai nemotyvuotu bei nepagristu.

Kaip jau mineta, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuoti ir ivertinti visi byloje surinkti bei teisiamajame posedyje ištirti irodymai, todel nesuprantamas prokuroro ir nukentejusiosios atstovo apeliaciniu skundu teiginys apie tai, kad buk tai teismas nuosprendyje vadovavosi vien tik prieštaringais D. M. ir M. H. parodymais, nekreipiant demesio ir neivertinant kitu byloje surinktu ju kaltes irodymu. Nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir ivertinti ne tik D. M. ir M. H. parodymai, ju duoti parengtinio tyrimo bei teisminio nagrinejimo metu, nurodant motyvus, kuriais šiu asmenu parodymais grindžiamos teismo išvados bei kurie parodymai atmetami, o taip pat ir nukentejusiosios A. A. , skunduose minimu liudytoju parodymai, ivykio vietos apžiuros protokolo, ekspertiniu tyrimu duomenys bei kita rašytine bylos medžiaga. Ryšium su tuo kolegija mano, kad apeliaciniu skundu teiginys apie nepilna visu surinktu irodymu ištyrima ar ju ivertinima yra nepagristas. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis irodymu vertinimo dalyje, kolegijos nuomone, nera pagrindas laikyti pirmosios instancijos teismo nuosprendi neteisetu ir nepagristu, todel panaikinti ji ir priimti nauja nuosprendi, kaip to prašoma prokuroro ir nukentejusiosios atstovo apeliaciniuose skunduose nera pagrindo.

D. M. ir M. H. buvo kaltinami pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., t.y. tuo, kad M. H. 2000 m. vasara iš nenustatyto asmens neteisetai igijo, laike ir nešiojo nenustatyta kieki šaudmenu ir nenustatytos markes šaunamaji ginkla, kuriuos D. M. ivykio diena nešiojo ir panaudojo nužudydamas A. A. ir kuriuos veliau jie laike paslepe miške. Be to, D. M. , buvo kaltinamas pagal 1961 m. BK 105 str. 8 p., o M. H. pagal to paties kodekso 18 str. 4 d., 105 str. 8 p., kad pastarasis, vengdamas stambios pinigu sumos gražinimo, t.y. del savanaudišku paskatu organizavo ir vadovavo A. A. tycini nužudyma bendrininkaudamas su D. M. , buvusiu šio nusikaltimo vykdytoju ir ivykdžiusiu M. H. nurodymus, šuviais iš mineto šaunamojo ginklo nužudant A. A. bei gaunant iš pastarojo už tai pinigini atlygi.

Kaip jau mineta D. M. ir M. H. pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d. bei pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d., 105 str. 8 p. išteisinti padarius išvadas, kad D. M. nepadare veikos, turincios 1961 m. BK 234 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiu, o M. H. išteisintas nenustacius, kad jis dalyvavo padarant minetas nusikalstamas veikas. D. M. veika iš 1961 m. BK 105 str. 8 d. buvo perkvalifikuota i to paties kodekso 104 str.

Kolegijos nuomone šios teismo išvados nuosprendyje išsamiai motyvuotos, grindžiamos byloje surinktu bei teisiamajame posedyje ištirtu ir ivertintu irodymu viseto analize, kas leidžia teigti, kad teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, todel jos vertintinos teisingomis ir pagristomis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinimas M. H. ir D. M. pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d. faktiškai buvo pagristas vien D. M. parodymais parengtinio tyrimo metu apie tai, kad ginkla ir šaudmenis isigijo vienoje Taurages rajono sodyboje M. H. , ji nešiojosi ir laike automobilyje ir, kad butent tuo ginklu buvo nušautas A. A. . M. H. bylos tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu visuomet kategoriškai neige savo kalte del aunamojo ginklo ir šaudmenu igijimo, nešiojimo ir laikymo. Tuo tarpu D. M. jau parengtinio tyrimo metu eile kartu keite savo parodymus apie šaunamojo ginklo bei šaudmenu neteiseto nešiojimo, laikymo ir paslepimo aplinkybes po A. A. nužudymo, o teisme juos vel esminiai pakeite ir parode, kad šaunamaji ginkla ivykio diena jis ateme iš paties A. A. , kuriuo ir nužude pastaraji, po to ši ginkla išmete.

Išskyrus tokius prieštaringus ir nenuoseklius D. M. parodymus apie šaunamojo ginklo ir šaudmenu igijimo, nešiojimo, laikymo ir paslepimo aplinkybes, kuriais ir buvo grindžiamas kaltinimas jam ir M. H. pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., jokiu kitu objektyviu irodymu minetoje kaltinimo dalyje parengtinio tyrimo metu surinkta nebuvo. D. M. teisme pakeitus parodymus ir nurodžius, kad A. A. jis nušove iš jo paties atimtu šaunamuoju ginklu, kuri po to išmete, o taip pat parodžius, kad parengtinio tyrimo metu M. H. ir save apkalbejo del šaunamojo ginklo igijimo, nešiojimo, laikymo bei paslepimo aplinkybiu, verciamas policijos pareigunu, nesant kitu kaltes irodymu, teismas neturejo pagrindo netiketi D. M. parodymais teisme, nes, kaip mineta, jie nepaneigti jokiais kitais objektyviais irodymais. Kolegijos nuomone, teismas pagristai atmete D. M. parodymus parengtiniame tyrime, nes jie itin nenuoseklus ir prieštaringi. Pradžioje jis teige, kad A. A. iš anksto isigytu šaunamuoju ginklu nušove pats M.Hirch, kuris po to ginkla pats ir paslepe miške. Veliau gi jau teige, kad A. A. pats nušove tuo šaunamuoju ginklu, kuri igijo M. H. , o po nužudymo ši ginkla paslepe miške irgi pats, o ne M. H. . Pažymetina, kad D. M. parodymai apie šaunamojo ginklo paslepimo miške aplinkybes ir vieta parengtinio tyrimo metu du kartus buvo tikrinami vietoje, taciau šaunamasis ginklas taip ir nebuvo surastas. Akivaizdu, kad vien tokiais nenuosekliais ir prieštaringais D. M. parodymais, duotais parengtinio tardymo metu pagristi jo paties ir M. H. kalte pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., nesant kitu objektyviu kaltes irodymu, teismas negalejo. Nors tai, kad A. A. buvo nužudytas butent šaunamuoju ginklu ir yra negincijamai irodyta daiktiniais irodymais bei ekspertiniu tyrimu išvada, taciau nepaneigus D. M. parodymu teisme, kad A. A. jis nušove iš jo paties atimtu šaunamuoju ginklu, kuri po to išmete, teismo išvada del D. M. ir M. H. išteisinimo pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., laikytina teisinga.

M. H. del kaltinimo organizavus A. A. tycini nužudyma del savanaudišku paskatu, bendrai veikiant kartu su D. M. , buvusiu šio nusikaltimo vykdytoju ir gavusio už tai iš M. H. pinigini atlygi, t.y. pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d., 105 str. 8 p., savo kaltes nepripažino nei parengtinio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Šie jo parodymai nuoseklus, vienodi, detalese esminiu prieštaravimu nera. M. H. parode, kad 2000 metu vasara Vokietijoje tarpininkavo A. A. susitikimui su kitais asmenimis, užsiimanciais tabako gaminiu kontrabanda. Po kurio laiko A. A. , motyvuodamas buves Vokietijoje apgautas, eme reikšti nepagristas pretenzijas, nes jokiu pinigu nebuvo gaves ir A. A. skolingas nebuvo. Neigia organizaves A. A. nužudyma bei daves del to kokius nors nurodymus D. M. . Pasak M. H. , D. M. parengtinio tardymo metu ji nepagristai apkalbejo, ka patvirtino ir pats D. M. teisme, nurodydamas nepagristo apkalbejimo motyvus. M. H. taip pat parode, kad jau kuri laika konfliktavo su ivairiais policijos pareigunais, nes rinktines ,,Aras“ pareigunai Klaipedoje nušove jo broli.

Nuteistasis D. M. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posedyje pripažino nužudes A. A. kilus tarpusavio konfliktui del pastarojo Vokietijoje prarastu pinigu. Parode, kad iš tiesu 2000 metu vasaros pradžioje, kartu su savo tevu N.Mežovu ir M. H. , pastarojo automobiliu važiavo i Vokietija, kur M. H. iš tiesu buvo susitikes su A. A. , taciau apie ka jie tarpusavyje kalbejo, negirdejo. Veliau M. H. jam paaiškino tarpininkaves A. A. ir kitu asmenu susitikimui, kurie ir apgavo pastaraji. Praejus kuriam laikui po grižimo i Lietuva iš savo tevo sužinojo, kad pas juos i namus buvo atvykes A. A. del Vokietijoje prarastu 20000 markiu, tuo paciu teigdamas, kad del prarastu pinigu yra ir ju kalte. 2000 m. rugpjucio 10 d. ivykio vietoje šuviais iš šaunamojo ginklo, atimto iš paties A. A. , ji nužude kilus tarpusavio konfliktui, t.y. A. A. aiškinantis minetos pinigu sumos praradimo aplinkybes. Duodamas parodymus teisme D. M. parode, kad M. H. jokiu nurodymu nužudyti A. A. nedave, šio nusikaltimo neorganizavo, piniginio atlygio už nužudyma nežadejo duoti ir nedave, o parengtinio tardymo metu duotuose parodymuose nepagristai apkalbejo M. H. , itakojamas policijos pareigunu, patikejes ju pažadais ir t.t., tuo paciu pripažindamas po sulaikymo rašes byloje esancius raštelius bei laiškus tevams apie buk tai jam daroma spaudima, taciau tai dares irgi itakojamas policijos pareigunu.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad išskyrus nenuoseklius ir prieštaringus D. M. parodymus parengtiniame tyrime, jog M. H. organizavo A. A. nužudyma, kuriuos teisme pakeite ir nurode, jog M. H. nepagristai apkalbejo, byloje nera kitu M. H. kaltes irodymu, laikytina teisinga. Prokuroro ir nukentejusiosios atstovo apeliaciniu skundu teiginys, kad M. H. kalte organizavus mineta nužudyma patvirtino nukentejusioji ir visa eile liudytoju, faktiškai prieštarauja nukentejusiosios ir skunde minimu liudytoju parodymams. Ivertines nukentejusiosios A. A. , liudytoju A.Sitniausko, P.Biknerio, N.Mežovo, G.Mežovos parodymus teisme bei perskaicius liudytojos R.Petkienes parodymus parengtiniame tyrime, teismas pagristai konstatavo, kad mineti asmenys daugiau ar mažiau nurode apie galimai buvusius nesutarimus tarp A. A. ir M. H. del pinigu, taciau jokiu aplinkybiu, kad butent M. H. organizavo ir bendrininkaujant su D. M. dalyvavo A. A. nužudyme, pamineti asmenys faktiškai nenurode. Visiškai nepagristas skundu teiginys, kad M. H. kalte organizavus nužudyma patvirtino liudytojas A.Tenikis. Šis teiginys prieštarauja šio liudytojo parodymams. Liudytojai A.Tenikis ir R.Nomgaudas parode tik apie automobilio, kuriame buvo vyro (A. A. ) lavonas, aptikimo aplinkybes, taciau neparode ka nors žinantys apie nužudymo aplinkybes ir tai padariusius asmenis. Ivykio vietos apžiuros, daiktiniu irodymu apžiuros protokolai, ekspertiniu tyrimu išvados patvirtina tik A. A. nužudymo mechanizma, t.y., kad jis buvo nužudytas šuviais iš šaunamojo ginklo, taciau nera pagrindo teigti, kaip tai daroma apeliaciniuose skunduose, kad šie irodymai buk tai patvirtina M. H. kalte organizavus mineta nusikaltima ir buvus bei vadovavus D. M. veiksmams A. A. nužudymo vietoje. Tas pats pasakytina ir apie apeliaciniuose skunduose minimas telefoniniu pokalbiu išklotines, kurios patvirtina tik buvusi bendravima telefonu tarp M. H. su A. A. bei D. M. , taciau nepatvirtina jokiu A. A. nužudymo aplinkybiu bei tai padariusio asmens kaltes.

Nepagristu laikytinas nukentejusiosios atstovo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visu istatymo galimybiu siekiant surasti, ištirti bei ivertinti kitus bylai reikšmingus irodymus. Sutinkamai su BPK 7 str. nuostatomis bylos teisme nagrinejamos laikantis rungimosi principo. Butent kaltinimas ir gynybos šalys bylu nagrinejimo teisme metu turi lygias teises teikti irodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus ir pan. Sutinkamai su šia istatymo nuostata teismas privalo ivertinti šaliu pateiktus irodymus, taciau ne juos rinkti. Tai daryti istatymas ipareigoja prokurora ir ikiteisminio tyrimo istaigas, bet ne teisma. Šis skundo teiginys vertintinas deklaratyviu, nes apeliantas nenurode kokiu butent galimybiu, siekiant surasti, ištirti bei ivertinti bylai reikšmingus irodymus, teismas neišnaudojo.

Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje negincytinai irodyta, jog A. A. neatgaves pinigu iš M. H. , 2000 m. rugpjucio pradžioje organizavo ir padege M. H. žmonai priklausanti automobili, po ko M. H. isigijo šaunamaji ginkla ir keršydamas A. A. , organizavo jo nužudyma. Šis skundo teiginys vertintinas ne kaip M. H. kaltes irodymas del mineto nužudymo organizavimo, bet tik kaip prielaida, padaryta matyt remiantis D. M. parodymais parengtinio tyrimo metu, kuriu, kaip jau mineta pastarasis teisme atsisake, motyvuotai nurodydamas priežastis del kuriu nepagristai buvo apkalbejes M. H. . Jokiu kitu objektyviu irodymu, patvirtinanciu ši prokuroro apeliacinio skundo teigini, byloje nera.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teisminio nagrinejimo metu nustatyta, jog M. H. bande papirkti savo bendrininka D. M. , kad pastarasis pakeistu parodymus M. H. naudai, o kai to nepavyko padaryti, kitu kaliniu pagalba tardymo izoliatoriuje organizavo stipru psichologini poveiki D. M. . Šis teiginys irgi nepatvirtintas irodymais, kuriuos butu galima pripažinti objektyviais ir negincytinais. Priešingai, nustatyta, kad D. M. rašytais laiškais ir rašteliais tevams buvo tikimasi iš paties M. H. išreikalauti pinigus. Šias aplinkybes, o taip pat laišku ir rašteliu parašymo aplinkybes paaiškino pats D. M. , duodamas parodymus teisme, jais paneigdamas mineta apeliaciniu skundu teigini.

Atmestinas prokuroro apeliacinio skundo teiginys, jog teismas neivertino tokiu svarbiu irodymu, kad D. M. pats savarankiškai paraše prisipažinima apie ivykdyto nusikaltimo aplinkybes, niekuo neverciamas bei tai, kad teismo nutartyje del suemimo paskyrimo M. H. buvo konstatuota, jog byloje yra duomenu, leidžianciu pagristai manyti, kad M. H. padare jam inkriminuota veika ir t.t.

Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas išanalizavo ir ivertino visus D. M. parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu. Tuo paciu teismas, D. M. teisme parodžius, kad jo visi parodymai, duoti parengtinio tyrimo metu, buvo išgalvoti ir neteisingi bei jais M. H. buvo nepagristai apkalbetas, motyvuotai ir pagristai juos atmete del nenuoseklumo, prieštaringumo, tuo labiau, kad jokiais kitais objektyviais ir negincijamais irodymais tokie D. M. parodymai, nera patvirtinami. Teismo motyvai, kuriais vadovaujantis M. H. buvo paskirtas suemimas, nera ir negali buti pripažinti šio asmens kaltes irodymu, nes sutinkamai su istatymo reikalavimais, sprendžiant suemimo paskyrima ar jo termino pratesima, teismas irodymu byloje netiria ir ju nevertina, nesprendžia ir asmens kaltes klausimo.

Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad D. M. su A. A. asmeniškai pažistamas nebuvo, jokiu isipareigojimu vienas kitam neturejo, todel motyvo nužudyti A. A. irgi neturejo, o tai padare itakojamas M. H. . Kolegijos nuomone šis teiginys irgi vertintinas tik kaip prielaida, o ne M. H. kaltes irodymas. Tai, kad D. M. pažinojo A. A. faktiškai patvirtino teisme liudytoja I.Danilova, buvusi D. M. drauge, nurodydama, kad pastarasis yra jai sakes, jog ,,Dešrius“, t.y. A. A. sekioja ji ir jis gali nužudyti pastaraji. Liudytojai N.Mežovas, G.Mežova, P.Bikneris patvirtino, kad A. A. ne karta lankesi pas D. M. tevus, reikalavo stambios pinigu sumos, teigdamas, kad del Vokietijoje prarastu pinigu yra kalti ir D. M. bei jo tevas N.Mežovas, kurie 2000 metu vasara buvo Vokietijoje kartu su M. H. . Pats nuteistasis D. M. teisme nurode A. A. nužudymo motyva, teigdamas tai padares kilus tarpusavio konfliktui, aiškinantis santykius del pinigu dingimo, nors jis nieko apie tai nežinojo.

Kolegijos nuomone teismo išvada, padaryta vertinant D. M. parodymus parengtinio tyrimo metu apie M. H. vaidmeni organizuojant bei nužudant A. A. , kuriuos jis pats paneige teisme, teigdamas nepagristai apkalbejes M. H. , itakojamas policijos pareigunu, atmetant juos del nenuoseklumo bei prieštaringumo, yra teisinga. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas nepagristai atmete minetus D. M. parodymus, nes juos patvirtina buk tai ir kiti irodymai, taciau, kaip jau mineta, toks teiginys prieštarauja bylos medžiagai. Jokiu kitu objektyviu ir negincijamu irodymu, kurie patvirtintu D. M. parodymus parengtiniame tardyme apie M. H. vaidmeni A. A. nužudyme, byloje nera. Apeliantai ši teigini grindžia ne konkreciais irodymais, o tik prielaidomis. Tuo paciu pažymetina, kad apeliantai, teigdami jog tik parengtiniame tyrime D. M. dave teisingus ir objektyvius parodymus, kaltinancius M. H. , nenurodo kurie butent D. M. parodymai parengtiniame tyrime buvo teisingi ir objektyvus, nes jo parodymai apie M. H. buvo nenuoseklus, prieštaringi jau ir parengtinio tardymo metu.

Savo pirmame nuoširdžiame prisipažinime bei apklausiamas itariamuoju ir parodymu patikrinimo vietoje metu, o taip pat akistatoje su M. H. (t. 4, b.l. 11, 13-19, 20-21, 162-163) D. M. teige, kad A. A. nušove pats M. H. , jam matant. Tuo tarpu antrame nuoširdžiame prisipažinime, apklausiamas kaltinamuoju keleta kartu bei antra karta tikrinant jo parodymus ivykio vietoje, D. M. parode pats nušoves A. A. , vykdydamas M. H. , buvusio nusikaltimo vietoje, nurodymus (t. 4, b.l. 34, 38, 50-53, t. 5, b.l. 7-11). Bylos duomenys leidžia manyti, kad kaltinimas ir nukentejusioji bei jos atstovas mano objektyviais esant antruosius D. M. parodymus parengtiniame tyrime, kuriuose, kaip mineta, buvo teigiama, jog A. A. nušove D. M. , vykdydamas M. H. nurodymus, taciau kodel neteisingais ir neobjektyviais turetu buti vertinami pirmieji D. M. parodymai apie tai, kad A. A. nušove pats M. H. , apeliantai jokiu argumentu nenurode. Toks esminis D. M. parodymu prieštaringumas jau parengtinio tyrimo metu, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui pagristai sukele abejones savo objektyvumu, todel nesant jokiu kitu negincijamu irodymu, patvirtinanciu vienus ar kitus D. M. parodymus apie M. H. vaidmeni A. A. nužudyme, o taip pat teisiamajame posedyje D. M. juos paciam paneigus, nurodant M. H. nepagristo apkalbejimo priežastis, teismas motyvuotai atmete aukšciau minetus D. M. parodymus, duotus parengtinio tardymo metu ir vadovavosi jo parodymais teisme.

Apeliacines instancijos teismas, siekdamas patikrinti prokuroro bei nukentejusiosios atstovo apeliaciniuose skunduose nurodytu teiginiu, o tuo paciu patikrinti skundžiamo nuosprendžio del M. H. išteisinimo pagristuma, atliko irodymu tyrima, kurio metu, tenkinant prokurores, nukentejusiosios bei jos atstovo prašymus buvo apklausta visa eile liudytoju, išreikalavo ir prijunge prie bylos kita ivairia rašytine medžiaga, taciau faktiškai jokiu kitu M. H. kaltes irodymu, kurie objektyviai ir negincytinai patvirtintu, kad minetas asmuo organizavo A. A. tycini nužudyma,

vadovaudamas D. M. , padariusiam mineta nusikalstama veika, kaip tai teigiama minetuose apeliaciniuose skunduose, negauta.

Vadovaudamasi aukšciau nurodytais motyvais kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyres ir išsamiai ivertines byloje surinktu irodymu viseta, pagristai konstatavo, jog nenustatyta, kad M. H. dalyvavo padarant kaltinimo inkriminuota nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 18 str. 4 d., 105 str. 8 p. Minetu apeliaciniu skundu teiginiai apie byloje esancius M. H. kaltes irodymus vertintini tik prielaidomis, kuriomis, sutinkamai su istatymo reikalavimais, pagristi apkaltinamaji nuosprendi negalima. Panaikinti skundžiamo nuosprendžio dali, kuria M. H. išteisintas pagal 1961 m.BK 18 str. 4 d., 105 str. 8 p., ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi, kaip to prašome minetuose apeliaciniuose skunduose, nera pagrindo.

Aukšciau nurodytais motyvais kolegija atmeta prokuroro bei nukentejusiosios atstovo apeliaciniu skundu prašyma perkvalifikuoti D. M. veika iš 1961 m. BK 104 str. i to paties kodekso 105 str. 8 p., nes jokiu objektyviu ir negincytinu irodymu, kad D. M. nužude A. A. del savanaudišku paskatu, vykdydamas M. H. nurodymus ir už tai gaudamas iš jo atlygi, byloje nera. Ivertines ištirtu irodymu viseta, pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad A. A. nuteistasis nužude tycia tarpusavio konflikto metu, kilusio tarp D. M. ir A. A. , pastarajam meginant aiškintis pinigu praradimo Vokietijoje aplinkybes, nors jokiu objektyviu irodymu, kad su tuo butu susijes D. M. , nebuvo. D. M. parodymai pirmosios instancijos teisme apie tai, kad A. A. nušove kilus tarpusavio konfliktui, nepaneigti, todel šia jo nusikalstama veika vertinti kaip kvalifikuota tycini nužudyma del savanaudišku paskatu, nera pagrindo.

D. M. apeliacinio skundo argumentai, kuriu pagrindu jis prašo mineta nusikalstama veika iš 1961 m. BK 104 str. perkvalifikuoti i to paties kodekso 107 str., t.y. kaip tycini nužudyma, didžiai susijaudinus, vertintini nepagristais.

Nužudymas gali buti kvalifikuojamas pagal 1961 m. BK 107 str. tada, kai nukentejusiajam gyvybe atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto busenoje. Byloje nustatytos faktines aplinkybes, kolegijos nuomone, nepatvirtina, kad nuteistasis buvo tokioje busenoje. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme parode, kad smogus A. A. du kartus i krutine, pastarasis susilenke išmesdamas pistoleta, kuri pakele D. M. , po ko, A. A. jau atsisedus i automobili, pamates, jog minetas asmuo buk tai ko ieško po sedyne, iš naujo užvesdamas pakelto nuo žemes pistoleto šuvio mechanizma, priejo prie automobilio ir A. A. žiurint i nuteistaji, iššove jam i krutine 3 kartus, po to dar du kartus, o nukentejusiajam atsilošus, paskutini karta šove jam i galva, pakauši.

Ištyrus A. A. lavona, teismo medicinos ekspertizes akto išvadoje konstatuota, kad A. A. mire nuo šautiniu galvos ir krutines lastos sužalojimu, viso šauta šešis kartus, taip pat ir i pakauši. Šie duomenys pilnai sutampa su D. M. parodymais apie šuviu skaiciu bei ju kryptis.

Apžiurejus A. A. automobili, jokio kito šaunamojo ginklo nerasta.

Teismo nustatytos ivykio aplinkybes bei paties D. M. parodymai patvirtina, kad po nukentejusiojo neteisetu veiksmu, pasireiškusiu šaunamojo ginklo nukreipimu i D. M. , pastarasis iš to paties ginklo pradejo šaudyti i A. A. ne iš karto, o praejus jau ilgesniam laiko tarpui, per kuri nukentejes, pargriautas nuteistojo suduotais smugiais, turejo dar nušliaužti iki savo automobilio, kaip tai parode teisme pats D. M. , atsisesti i ji, buk tai ko ieškoti po sedyne, ir tik tuomet nuteistasis, prieš tai pakeles nuo žemes šaunamaji ginkla, iš naujo ji užtaises, irgi turejo prieiti prie automobilyje sedincio nukentejusiojo ir tik po to pradejo šaudyti. Šios aplinkybes pagristai leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisinga išvada, kad A. A. nuteistasis nužude tycia, samoningai ir šaltakraujiškai, nes po pirmu penkiu šuviu, paskutini karta iššove dar ir i galva, todel kvalifikuoti šia nusikalstama veika kaip padaryta didžiai susijaudinus ar butinosios ginties salygomis, nera pagrindo.

Išsamus bausmes skyrimo motyvai, nurodyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, leidžia teigti, kad D. M. pagal 1961 m. BK 104 str. paskirta laisves atemimo bausme vienuolikai metu, yra tinkami individualizuota ir vertinti ja perdaug griežta, nera pagrindo. Nuteistojo skundo argumentai del jo nuomone paskirtos per griežtos bausmes, atmestini. Prisipažinima teisme padarius mineta nusikalstama veika pripažinti atsakomybe lengvinancia aplinkybe, pagrindo nera.

Teismo sprendimas nukentejusiosios A. A. civilini ieškini del 20000 Vokietijos markiu priteisimo palikti nenagrinetu, pagristas ir teisingas.

Bylos duomenys patvirtina, kad parengtinio tyrimo metu A. A. prokuroras, sutinkamai su tuo metu galiojusiu procesiniu istatymu, išaiškino jai istatymu numatytas nukentejusiojo ir civilinio ieškovo teises, ka atitinkamuose procesiniuose dokumentuose savo parašu patvirtino pati A. A. . Vadovaudamasi savo teisemis A. A. bylos tyrimo metu, tiek savo pareiškime (t. 1, b.l. 141), tiek papildomos apklausos metu nurode pareiškianti civilini ieškini del atlyginimo išlaidu, susijusiu su nužudyto vyro laidotuvemis. Šis ieškinys patenkintas ir teismas jai priteise visa pareikšto ieškinio suma.

Irašas teisiamojo posedžio protokole (t. 5, b.l. 135) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pradedamas nagrineti byla teisiamajame posedyje, išaiškino jai nukentejusiojo ir civilinio ieškovo teises, numatytas tuo metu veikusio BPK 60 ir 61 straipsniuose, taciau prieš pradedant teismini irodymu tyrima A. A. nepasinaudojo savo teise pareikšti prašyma del civilinio ieškinio sumoje 20000 Vokietijos markiu. Rašytini pareiškima A. A. pateike teismui jau pradejus teismini tardyma (t. 6, b.l. 34), t.y. nesilaikydama tuo metu galiojusio BPK 66 str. 1 d. nuostatos, kad civilinis ieškinys pareiškiamas teisme, taciau tik prieš pradedant teismini tardyma byloje. Ta pati nuostata išlikusi ir šiuo metu galiojanciame BPK 112 str. 1 d.

Ivertinus šias aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas del savalaikiai nepareikšto civilinio ieškinio, yra pagristas ir teisetas,. Nukentejusiosios atstovo apeliacinio skundo teiginys, kad parengtini tyrima atlike pareigunai bei teismas neišaiškino A. A. jos procesiniu teisiu bei nepadejo realizuoti teises i ieškinio pareiškima, prieštarauja bylos duomenims, todel laikytinas nepagristu ir toks skundo teiginys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipedos apygardos prokuraturos, nukentejusiosios A. A. atstovo ir nuteistojo D. M. apeliacinius skundus atmesti.