- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 1-2635-655/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00202-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- T. J., A. J.
- Kaltinamasis
- S. G.
- Kategorijos
nukentėjusiems T. J., A. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2011-03-06, apie 7.45 val. stovėdamas laiptinėje prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. J. atidarius buto duris, dėl nedidelės dingsties tyčia šliūkštelėjo ant nukentėjusiojo fekalijų. Dėl to buvo sugadinti nukentėjusiojo rūbai, buto koridoriaus sienos bei grindys, turto atstatomoji vertė 271 Lt.
Kaltinamasis S. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nieko nedarė, kaltės nepripažįsta, nėra jokių liudytojų. T. J. yra jo sesuo, kartu negyvena ir įvykio dieną pas juos nebuvo atėjus. G. V. gatvėje gyvena ir sesers vyras A. J., kuris ten laikė uždarytą kaltinamojo tetą. Tą dieną išvis pas jį nebuvo atėjęs ir fekalijų nepylė, o jie iškvietė policiją. Policijoje savo kaltės neprisipažino ir pareigūnas R. tai parašė nutarime. Privataus kaltinimo skundas buvo rašytas praėjus 3 mėn. po to nutarimo, kas parašyta skunde taip nebuvo. J. prirašė nepagrįstų skundų, kad gautų iš jo pinigų. Jų reikalaujami 5000 Lt suma, tai suma, kurią jiems reikia sumokėti registrų centrui už tetos turto paveldėjimą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nurodė, kad jo konfliktas tarp jo ir sesers T. bei pastarosios sutuoktinio A. prasidėjo, kai jų teta paliko turtą, kurio ji nenorėjo palikti T., t.y. konfliktas prasidėjo dėl tetos palikimo. Už tai J. ant jo pyksta ir rašo skundus. Iki šiol niekas nenustatė, kas įsilaužė į kaltinamojo butą, kuriame buvo ieškoma pinigų. Pinigus išvažiuodamas padėjo į kitą vietą. Prašomas patikslinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes arba motyvuoti pareikšto kaltinimo nepagrįstumą S. G. reiškė protestus, grasino paliksiąs posėdžių salę, reikalavo teismo įpareigoti T. J. grąžinti jam pinigus už paminklą, kurį jis savo lėšomis pastatė judviejų tetai.
Nukentėjusysis A. J. teismui paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną jis buvo savo bute, esančiame G.V. gatvėje, kuriame gyvena su savo žmona ir su jos teta. Tuo metu, kai jis norėjo iš savo buto išeiti į laiptinę, S. G. būdamas laiptinėje iš popierinio pakelio apipylė fekalijomis nukentėjusiojo veidą ir šoną. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad jį fekalijomis apipylė S. G.. Konfliktas tarp jo šeimos ir žmonos brolio S. G. vyksta jau 30 m. Anksčiau jie gyveno su žmonos teta, o jis nuolat juos išvarinėdavo iš buto, jis nori, kad visas turtas priklausytų jam. Tą kartą, kaip apipylė fekalijomis, S. G. jam nieko nesakė, pradžioje net nesuprato kuo jį apipylė, manė, kad kokia rūgštimi, buvo labai išsigandęs todėl net neuždaręs durų bėgo praustis. Dukra O. J., kuri tuo metu buvo pas juos pasakė, kad labai blogas kvapas, kad tai fekalijos, o ne rūgštis. Kaltinamasis dar apipylė buto koridoriaus sieną, grindis. Laiptinėje taip pat buvo pripilta fekalijų. Žmona visa tai valė, ji stovėjo šalia kaip jį apipylė, tačiau ji negalėjo matyti kas stovi už durų. Lazdelė, kuria buvo pasirėmęs ir bandė neįleisti S. G., sulūžo. Pirma nusiprausė, o tik po to nuėjo į laiptinę, kurioje matė kaip S. G. nubėgo laiptais. Jis striuke užsidengė galvą, tačiau nukentėjusysis jį atpažino. Dar bute buvo teta, bet ji negirdi, jai virš 80 m. Iš karto kreipėsi į policiją. Atvažiavo du pareigūnai, jie viską matė. Matėsi, kad striukė apipilta fekalijomis, nes buvo nusiprausęs tik veidą. Važiavo kartu su policija, bet S. G. nerado namuose. Policija pasakė, kad pirmadienį reikia ateiti pas įgaliotinį. Reiškia civilinį ieškinį už tai, kad buvo apipiltas fekalijomis, dėl to jam padaryta moralinė žala. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad pakelis su fekalijomis buvo numestas ant grindų ir antrą kartą jis nepylė. Kategoriškai teigia matęs kaltinamąjį, kurį atpažino pagal rūbus, figūrą bei truputį matytą veidą. Tai nebuvo kažkoks kitas nubėgantis žmogus. Tuo metu kaltinamasis stovėjo už durų, jis į butą neįėjo.
Nukentėjusioji T. J. teismui paaiškino, kad kovo 6 d. rytą ji blogai jautėsi, nes turėjo temperatūros. Nežiūrint į tai, atsikėlė išleisti vyro į cerkvę. Vos šis išeidamas atidarė duris, tuo metu jam šliūkštelėjo į veidą. Kaip tik pradarė duris, iš karto įlindo ranka ir apipylė vyrui veidą. Vyras ėmė grumtis su S. G. lazda, trenkė per durų staktą ir bandė jam užvožti. Tada vyras bėgo praustis, o brolis įėjo į prieškambarį ir likusias fekalijas išlaistė ant sienų ir grindų, o po to išbėgo. Prieš tai asmeniškai matė tik fekalijas pylusiojo ranką ir patį veiksmą, o kad tai yra jos brolis pamatė, kai šis įėjo į koridorių. Vyras tuo metu nuskubėjo į vonią praustis, o dukra O. paėmė fotoaparatą ir viską nufotografavo. Konfliktas su broliu vyksta 4 metus dėl tetos turto. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji patikslino, kad koridoriuje buvo sugadinti tapetai, kuriuos reikėjo pakeisti, reikėjo sumokėti už darbą. Kaltinamasis fekalijas laistė iš 2 ar 3 litrų talpos popierinės pakuotės nuo sulčių. Atsakydama į kaltinamojo klausimus dėl privataus kaltinimo skundo surašymo aplinkybių ir skundo turinio formuluočių, nukentėjusioji paaiškino, kad skundas buvo surašytas pagal jų su vyru paaiškinimus. Ji asmeniškai skundo turinio neskaitė, kadangi jis buvo surašytas lietuvių kalba, kurios ji nemoka.
Liudytoja O. J. teismui paaiškino, kad įvykio dieną ji, būdama pas tėvus, išgirdo triukšmą, todėl išėjo iš savo kambario pasižiūrėti kas atsitiko. Išėjusi į koridorių pamatė, kad ten stovi mama ir tėvas, kuris barasi su dėde. Tėvas su lazda bandė atstumti S. G., kuris iš popierinės pakuotės nuo sulčių pilstė fekalijas į jų namus. Po to jis pabėgo. Tėvas pradėjo rėkti, kad mama iškviestų policiją, mama kvietė policija, o liudytoja stovėjo šalia. Kiek vėliau fotografavo viską, kas ten buvo padaryta. Jis fekalijas pilstė ir laiptinėje, ir buto koridoriuje. Sienos, rūbai, grindys buvo sugadintos. Teko ilgai tvarkytis, koridoriuje darė remontą. Ten mėnesį nebuvo galima gyventi. S. G. pats prisipažino, kad mėnesį rinko tas fekalijas. Tą pačią dieną viską plovė, valė chemikalais, po to mama pirko visas medžiagas ir palaipsniui darė remontą. Atsakydama į advokato K. B. klausimus liudytoja patikslino, kad ji matė kaip koridoriuje vyko peštynės. Motina tuo metu stovėjo šalia šaldytuvo, tėvas su lazda neleido įeiti, nes dėdė buvo tarpduryje, jis buvo pusiau įėjęs. Matė kaltinamojo striukę, rankas ir plikę, pagal tai ir suprato, kad tai yra ne kitas asmuo, o dėdė. Dėl asmenybės nekilo jokių abejonių. Kadangi nestovėjo šalia tėvo, ant jos fekalijų nepateko. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus dėl konflikto priežasčių, liudytoja paaiškino, kad konfliktas iš dėdės pusės prasidėjo dėl paveldėto turto. Mamos ir dėdės teta paliko testamentą, kuriuo ji savo namą padalino į dvi dalis, pusė namo teko liudytojos mamai, kita pusė- dėdei. Dėdei kažkas negerai, nes jis galvoja, kad tai jo turtas ir mamai jis nepriklauso, todėl jis ir barasi, skambinėja mamai ir grasina, ateina ir kryžius po durimis palieka. Dabar jau 4 metai kaip teta mirusi ir visą laiką vyksta konfliktai.
Liudytojas A. T. teismui paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. Tą dieną gavo iškvietimą iš Vyriausiojo policijos komisariato nuvykti į įvykio vietą, kadangi patruliai buvo užimti. Atvykus nurodytu adresu, duris atidarė to buto gyventoja ir pareiškė, kad giminaitis apipylė fekalijomis. Smarvė buvo neišpasakyta, skysta mase apipiltos sienos ir grindys. Neprisimena ar matė talpą iš kurios buvo pilta. Bute buvo mažiausiai du asmenys, gyvenantys bute. Prisimena, kad bute tikrai matė moteris, galėjo būti du—trys asmenys, dabar tiksliau nepamena. Tik atvykus nukentėjusioji įvardino asmenį, kuris tai padarė. Apžiūrėjo įvykio vietą, parašė tarnybinį pranešimą, o nukentėjusius nukreipė į PK, kad šie surašytų pareiškimą dėl įvykio. Kadangi neturi filmavimo ir fotografavimo priemonių, todėl įvykio vietos negalėjo užfiksuoti. Atsakydamas į advokato K. B. klausimą liudytojas patikslino, kad fekalijomis buvo apipiltos buto sienos, koridoriaus grindys, todėl reikėjo eiti atsargiai, kad neįliptum. Taip pat fekalijų buvo papilta ir laiptinėje, prie kilimėlio.
Liudytojas O. S. teismui paaiškino, kad budėjimo metu gavo iškvietimą į įvykio vietą, esančią G. V. gatvėje. Pranešime buvo nurodyti nusikalstamą veiką padariusio asmens požymiai. Atvykus nurodytu adresu buto durys buvo pravertos, buto koridorius buvo prilaistytas fekalijų. Jų buvo ir namo laiptinėje. Buto koridoriaus visos sienos buvo aptaškytos. Smulkių detalių nepamena, prisimena, kad nukentėjusieji nurodė, kad su kaltininku, kuris yra giminaitis, konfliktai vyksta senai, kad įvykio vietoje kaltininko nerado. Nukentėjusieji pasakojo, kad kaltinamasis jiems paskambina ir grasina. Nukentėjusieji nurodė konkretų asmenį, kuris tai padarė, tačiau šiuo metu šio asmens vardo ir pavardės liudytojas neprisimena.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t.y. padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Straipsnio dispozicijoje nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas nėra nurodytas, todėl šie požymiai neturi lemiamos reikšmės konstatuojant nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą.
Formuojamoje teismų praktikoje akcentuojama, kad visuomenės rimties sutrikdymu tikslinga pripažinti veiksmus, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, kai aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali patvirtinti žmonių poilsio ar darbo nutraukimas ar sutrikdymas, žymios materialinės žalos padarymas, normalios įstaigų ar įmonių veiklos sutrikdymas, didelio išgąsčio sukėlimas žmonėms ir pan. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Teismų praktiką bylose dėl viešosios tvarkos pažeidimo formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės nusikalstamos veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai, todėl kaltininkui savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinkus tokį būdą ir vietą, kai akivaizdžiai pažeidžiama viešoji tvarka ir kai šioje veikoje yra visi būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, veikai taikomas šis BK straipsnis.
Nors kaltinamasis neigia padaręs bet kokius nusikalstamus veiksmus, jo kaltė padarius įkaltintą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga.
Įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, teismas pripažįsta paties kaltinamojo parodymus, duotus teismo posėdžio metu, nagrinėjant T. J. privataus kaltinimo skundą (b.t.1, b.l. 53). Apklausiamas teismo posėdžio metu, kaltinamasis pripažino, kad 2011-03-06 apipylė A. J., nes naktį jis skambino, nedavė miegoti, siena nenukentėjo. Pylė vandenį su fekalijomis, paimtomis iš tualeto. Nusikalstamos veikos padarymo faktą ir aplinkybes kaltinamasis yra nurodęs teismo psichiatrams, motyvuodamas tai noru atkeršyti sesers vyrui (A. J.) už skambinimus nakties metu (b.t.1, b.l. 66). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais apie nusikaltimo padarymo faktą ir aplinkybes. Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą taip pat patvirtino, kad fekalijų buvo prilaistyta tiek nukentėjusiųjų bute, tiek ir bendro naudojimo laiptinėje.
Atsižvelgiant į šias teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos motyvai yra chuliganiški. Nežiūrint į tai, kad abi pusės patvirtina, kad tarp jų yra susiklostę priešiški santykiai dėl paveldėto turto dalybų, kaltinamasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą – gyvenamojo namo laiptinę ir nukentėjusiųjų butą. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais akivaizdžiai pažeista viešoji tvarka, kadangi buvo sutrikdyta ne tik T. ir A. J. bei jų dukters, bet ir atsitiktinių asmenų, t.y. namo gyventojų, rimtis, kadangi stiprus fekalijų kvapas buvo juntamas visoje laiptinėje.
Vertindamas kaltinamojo S. G. elgesį teismo posėdžių metu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis į pateiktus klausimus neatsako pagal prasmę, nenuosekliai aiškina savo reikalavimus, teikia skundus-protestus, kurių reikalavimai visiškai nesusiję su teismo nagrinėjama baudžiamąja byla. Kaltinamasis teismo posėdžių metu ne kartą „protesto vardan“ ketino išeiti iš posėdžių salės, žadėjo kreiptis į tarptautines organizacijas, reikalavo teismo: „griežtai nubausti T. J. už melagingus parodymus teismui ir už tai, kad davė suklastotus kvitus teismui, reikalavo priteisti kažkokias kompensacijas, paklausti T. J. kodėl ji nesutvarkė tetos pensijos, kodėl ji nenori jam atiduoti pinigų, kodėl netvarko tetos kapo ir pan.“, posėdžiu metu kaltinamasis šaukdavo, trukdydavo pasisakyti nukentėjusiems ir liudytojams.
Kaltinamojo S. G. nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai – jis viešoje vietoje įžūliu ir cinišku elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismas, skirdamas bausmę S. G., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo motyvus, į tai, kad nusikalstama veika padaryta turint apibrėžtą tyčią dėl jos padarinių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, gydytas psichikos sveikatos centre. Diagnozė hipochondrinė neurozė (b.l. 32,33). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM teismo psichiatrijos 2011-12-12 ekspertizės akte Nr. 78TPK-367/2011 konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. G. nesirgo ir ekspertizės atlikimo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, suprato ir supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (b.t.1, b.l. 65-67).
Remiantis aukščiau išdėstytu bei vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam S. G. laisvės apribojimo bausmę. Bausmės dydis parinktinas nuo BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto tokios rūšies bausmės vidurkio.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.
Nukentėjusios T. J. 271 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas teismui pateiktais dokumentais. Teismui akivaizdu, kad apipylus sienas ir grindis fekalijomis, koridorių buvo būtina ne tik išvalyti panaudojant chemikalus, bet ir jį remontuoti. Prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra realus, todėl tenkintinas visiškai.
Nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis savo nusikalstama veika, t.y. apipildamas fekalijomis nukentėjusį A. J. ir nukentėjusių bute ant sienų ir grindų, bei namo laiptinėje išlaistydamas fekalijas ne tik pažemino nukentėjusiuosius, bet ir sukėlė jiems stresą ir nepatogumus. Rūbus ir butą bei laiptinę teko plauti, valyti, buto koridoriuje teko daryti remontą. Visą tai nukentėjusiems sukėlė nepatogumų ir rūpesčių, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo sveikatos stovį, jo turtinę padėtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai T. J. priteistina 1000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 metams įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per visą laisvės apribojimo laikotarpį nesilankyti nukentėjusių gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės kaltinamajam S. G. neskirti.
T. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Iš S. G. priteisti T. J. 1271 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną litą) nuskalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.