Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei Ilonai Skaisgirienei, atsakovui V. D., nedalyvaujant trečiajam asmeniui T. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui V. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo T. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, jog 2012 m. gegužės 2 d. atsakovas su draudimo bendrove ADB "ERGO Lietuva" sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-1933358, kuria metų laikotarpiui - t.y. iki 2013 m. gegužės 13 d. buvo apdrausta transporto priemonės R. Š., v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2012 m. gruodžio 22 d. Kauno m. įvyko eismo įvykis, kuomet transporto priemonė R. Š., v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama trečiojo asmens T. K. atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio buvo užpildyta deklaracija, kurioje transporto priemonės R. Š., v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas pripažino, jog yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo bei dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Transporto priemonės R. Š., v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ADB "ERGO Lietuva" (dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE, veiklą vykdantis per Lietuvos filialą), draudimo sutartis Nr. 02-1933358. Žalą dėl apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) patyrė M. D.. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdama 2.406,06 Lt. dydžio draudimo išmoką. Atsakovas su ADB "ERGO Lietuva", sudarydami Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-1933358 nustatė, kad už pagal sutartį suteikiamą draudimo apsaugą visa įmoka bus mokama keturis kartus per metus, įmoka už sutartimi suteikiamą draudimo apsaugą nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. vasario 14 d., turėjo būti sumokėta 2012 m. lapkričio 14 d., tačiau ši įmoka nebuvo visiškai sumokėta, ko pasėkoje ieškovas 2013 m. sausio 4 d. pranešimu informavo atsakovą, jog sudaryta sutartis yra nutraukiama nuo 2013 m. sausio 4 d. Eismo įvykis įvyko 2012 m. gruodžio 22 d., kuomet draudimo įmoka pagal sudaryta sutartį nebuvo sumokėta. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę kreipėsi į atsakovą V. D., reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau iki šio ieškinio teismui pateikimo momento atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalies įstatymo nuostatą, konstatuotina, kad, draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio.

Trečiasis asmuo T. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų negauta. (LR CPK 123 str. 3 d., b.l. 44, 54).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2406,06 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 05 02 atsakovas su draudimo bendrove ADB "ERGO Lietuva" sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-1933358 (b.l. 9). Sutartis buvo sudaryta metams laiko ir galiojo iki 2013 m. gegužės 13 d. Šia sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė R. Š., v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civiline atsakomybe. Draudimo sutartyje mokėjimai išdėstyti per keturis kartus, po 40,70 Lt. Atsakovas dvi įmokas 2012 05 14 ir 2012 08 14 sumokėjo.

2012 10 19 atsakovas pardavė trečiajam asmeniui savo automobilį (b.l. 40) ir trečios įmokos, kurią turėjo sumokėti 2012 11 14 nesumokėjo.

2012 11 30 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl nesumokėtos draudimo įmokos (b.l. 11), o 2013 01 04 informavo atsakovą, kad nutraukia su atsakovu draudimo sutartį (b.l. 10).

2012 12 22 Kauno m. įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė R. Š., v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama trečiojo asmens T. K. atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio buvo užpildyta deklaracija, kurioje transporto priemonės R. Š., v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas pripažino, jog yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo bei dėl eismo įvykio metu padarytos žalos (b.l. 12).

2013 02 04 Lietuvos draudimas kreipėsi į ADB „Ergo Lietuva“ prašydami regreso tvarka atlyginti išmokėtą 2406,06 Lt žalą padarytą M. D., sužalojus jo automobilį (b.l. 16) bei pateikė pranešimą apie eismo įvykį – pretenziją (b.l. 17, 18) ir padarytos žalos sąmatą (b.l. 19-29).

2013 02 12 ieškovas sumokėjo AB „Lietuvos draudimui“ 2406,06 Lt (b.l. 15).

2013 03 20 ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas sumokėti 2406.06 Lt žalos atlyginimo išmokėtų AB „Lietuvos draudimui“ (b.l. 13).

Ieškinys atmestinas šiais motyvais

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatytina, kad atsakovas iki to laiko kol nuosavybės teise valdė automobilį pareigingai mokėjo draudimo įmokas, t.y. sumokėjo draudimo išmoką 2012 05 14 ir 2012 08 14. Byloje rašytinių įrodymų nėra, tačiau tiek byloje pateikti raštai, kad nesumokėta draudimo suma, kuri turėjo būti sumokėta 2012 11 14, tiek šalių paaiškinimais ginčo dėl dviejų mokėjimų nėra.

Atsakovo aiškinimu, kai pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį perdavė naujam savininkui visus automobilio bei draudimo dokumentus.

Atsakovas taip pat patvirtino, kad jis gavo raštą dėl nesumokėtos draudimo įmokos ir rašte nurodytais telefonais informavo, kad jis pardavė automobilį ir naujam savininkui perdavė draudimo sutartį. Ieškovo darbuotojai paprašė, kad jis atsiųstų pirkimo-pardavimo sutartį, ir jis šį prašymą įvykdė. Po pardavimo jis nemokėjo draudimo įmokos, nes nebuvo automobilio savininkas ir mano, kad trečiąją ir ketvirtą įmoką turėjo sumokėti trečiasis asmuo.

Pakartotinai gavus raštą, jis dar kartą paskambino nurodytais rašte telefonais ir pakartotinai informavo, kad jis automobilį pardavė, o draudimo dokumentus perdavė trečiajam asmeniui bei pakartotinai išsiuntė pirkimo-pardavimo sutartį.

Ieškovas teigia, kad jie jokios sutarties nėra gavę ir mano, kad atsakovas turi sumokėti už padarytą žalą, nes jis nesumokėjo draudimo įmokos, o nesumokėjus draudimo įmokos draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo atlyginti žalą.

Iš tiesų LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 p. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p. numato, kad "jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala..., išmokėjęs išmoką atsakingas draudikas turi teisę susigrąžinti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas".

Bylos nagrinėjamu atveju tiesiogiai taikyti šias normas būtų neteisinga, nes automobilio draudimo laikotarpiu atsakovas automobilį pardavė. Tai įrodo pateikta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis.

Sutarties 3.2.3. p. yra numatyta, kad „pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, perduoti naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį. (Naujajam transporto priemonės savininkui atitenka draudėjo teisės ir pareigos pagal šią sutartį. Naujasis savininkas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis)“.

Taigi pareiga informuoti draudiką kyla ne atsakovui, o trečiajam asmeniui. Tai, kad trečiasis asmuo nevykdė pareigos nei įregistruoti automobilį, nei informuoti draudiką, negali sukelti atsakovui atsakomybės. Trečiasis asmuo neįregistravo automobilio, neinformavo draudiko, nesumokėjo draudimo mokesčio, padarė autoįvykį (kaltu pripažintas trečiasis asmuo), tačiau padarytos žalos atsakomybę ieškovas kildina tik atsakovui.

Ieškovo atstovė nurodė, kad jei atsakovas įrodys, kad jis perdavė draudimo sutartį, tai atsakomybė jam nekils. Nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje trečiasis asmuo nurodė, kad „be draudimo“, tačiau šis įrašas negali būti įrodymas, kad atsakovas neperdavė draudimo liudijimo, o tiesiog trečiajam asmeniui nesumokėjus draudimo įmokos natūralu, kad įrašė „be draudimo“.

Teismo išvardinti trečiojo asmens veiksmai bei atsiliepimo į ieškinį nepateikimas, nedalyvavimas posėdžiuose, tik patvirtina trečiojo asmens netinkamą teisių ir pareigų vykdymą (arba nevykdymą). Kiekvienas asmuo turi tinkamai naudotis savo teisėmis ir pareigomis, o jam nevykdant, atsakomybė negali būti formaliai perkelta trečiajam asmeniui, šiuo atveju atsakovui V. D..

Priteisus iš atsakovo ieškovo padarytos žalos atlyginimą, trečiasis asmuo išvengtų atsakomybės ne tik atlyginti už padarytą žalą autoįvykio metu, bet ir būtų pateisintas jo netinkamas, nesąžiningas elgesys neįregistruojant automobilio bei neinformuojant draudiko.

Atsakovo paaiškinimai, jo dalyvavimas posėdžiuose, jo elgesys posėdžio metu, jo bendradarbiavimas su draudimo kompanija, pareigingas draudimo mokesčio mokėjimas kol valdė nuosavybės teise automobilį, nesudaro teismui pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kad atsakovas perdavė draudimo sutartį trečiajam asmeniui. Teismo nustatytina, kad automobilio pardavimas atsakovui, kaip pardavėjui pagal draudimo sąlygas nesukėlė jokių pareigų, o visos pareigos yra perkeliamos naujam pirkėjui. Atsakovui kaip pardavėjui pasirašyta draudimo sutartimi, kuri yra prisijungimo sutartis, nekyla jokių pareigų, tik perduoti draudimo sutartį, o informavimo pareiga yra numatyta pirkėjui, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad pirkėjas bus pareigingas ir sąžiningas bei atliks visas pareigas tinkamai ir laiku.

Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d. nustato, jog įrodymai civilinėse bylose yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra, šio straipsnio 2 d. nurodyta, jog tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismas byloje surinktus įrodymus turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą turi būti atsižvelgiama į konkrečias faktines bylos aplinkybes, įstatymo nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad baigtinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

Remiantis išdėstytais motyvais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., CK 5 str.).

Atmetus ieškinį, valstybei iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos t.y. 11,28 Lt (CPK 88 str. 1d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, valstybei priteisti 11,28 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.