- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- A15.-2945-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02295-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pažeidėjas
- V. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), turinčio neįgalumą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis A. K. 2018 m. rugsėjo 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. J. dėl to, kad jis 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 17.07 val., Vilniaus magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (kairėje pusėje) 17 kilometre, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, taip apgadindamas kelio ženklą ir savo automobilį. Šį pažeidimą padarė įtariama neblaivus, vengė tikrintis blaivumą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 14 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais V. J. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.
Teismo posėdžio metu V. J. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino, tačiau nepripažino, kad nesutiko tikrintis blaivumo. Paaiškino, kad sutiko tikrintis blaivumą, kai atvyko pareigūnai pūtė į alkotesterį, bet nesupranta, kodėl nepripūtė, tuo metu buvo dideliame šoke. Prisimena, kad diena buvo saulėta, jam važiuojant staiga akmuo pataikė į langą ir tuo momentu jis užsimerkė ir nesuprato, kaip nuvažiavo. Labai išsigando, kai pamatė, kas atsitiko su automobiliu, vos neišprotėjo. Negalėjo susikalbėti, nes neturėjo specialaus aparato. Jis nesuprato pareigūnų, o pareigūnai nesuprato jo. Kai važiuoja, kalbėti padedantį aparatą palieka namuose, nes nuo drėgmės jis sugenda. Tik kai žino, kad reikės kalbėtis, aparatą pasiima su savimi. Kai jį nuvežė į polikliniką, kokia kalba kalbėjo neatsimena, nes buvo šoke. Jis bijo kraujo. Dėl alkoholio kvapo paaiškino, kad dezinfekuoja vamzdelį, kuris jam įstatytas gerklėje po operacijos. Vamzdelį keičia 2-3 kartus per dieną, todėl kvapas galėjo būti dėl vamzdelio. Jis po operacijos 4 metus alkoholio nevartoja. Atsiprašo visų. Gavosi nesusipratimas, žmonės nesuprato jo, o jis nesuprato žmonių.
Liudytojas A. D. teisme parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Atvykus pagal iškvietimą, įvykio vietoje pastebėjo automobilį „VW Passat“ atsitrenkusį į kelio ženklą. Su vairuotoju negalėjo susišnekėti dėl pastarojo negalios. Dėl neblaivumo sprendė pagal elgesį, koordinaciją, jautė į alkoholį panašų kvapą. Vairuotojui aiškino rusų kalba. Vairuotojas bandė bendrauti mimika, paskui buvo susisiekta su vairuotojo žmona. Patikrinti blaivumo nepavyko, bandė pūsti tris kartus, bet nepavyko dėl negalios. Tuomet vairuotojas su kitu ekipažu buvo pristatytas į medicinos įstaigą kraujo ištyrimui. Vėliau sulaukė žinių, kad vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą. Vairuotojų blaivumą pareigūnai tikrina visada, kai kyla įtarimas. Vairuotojas elgėsi neadekvačiai, nes tai įlipa, tai išlipa iš automobilio. Nežino kodėl vairuotojas elgėsi neadekvačiai. Įformino eismo įvykį, vėliau paaiškėjo, kad vairuotojas tikrintis blaivumą atsisakė. Protokolo surašymui V. J. atvyko su kalbėjimo aparatu, jam rusų kalba buvo paaiškinta, kad protokolas surašomas už eismo įvykį ir vengimą pasitikrinti blaivumą.
Liudytoja E. U. paaiškino, kad ji yra gydytoja, surašo medicininės apžiūros aktus. Jai slaugytoja praneša, kai asmuo atsisako tikrintis blaivumą, tada pildo protokolą. Išėjusi iš kabineto ji kalbino V. J., kad eitų su ja į kabinetą. Kai V. J. užėjo priepuolis ir jis pradėjo dusti, kosėti, todėl jam davė purškiamų vaistų „Saldutamol“. Buvo paprašyta pareigūnų iškviesti greitąją pagalbą, nes jų įstaigoje negalėjo užtikrinti V. J. gyvybinių funkcijų. Bandė bendrauti su V. J. rusų kalba, tačiau V. J. atsakinėjo judesiais ir gestais. Komentuodama surašytą medicininės apžiūros aktą (b. l. 12) paaiškino, kad V. J. sunkiai ėjo, sunkiai laikė pusiausvyrą. Tai gali būti dėl skirtingų priežasčių. Į jų įstaigą asmuo dažniausiai atvežamas dėl girtumo. Atsisakymo tikrintis priežastis neįvardinta, nes jai buvo pasakyta, kad asmuo atsisako duoti kraują. Gali būti, kad asmuo svyravo dėl dusulio, nes jam buvo du priepuoliai. Dėl vamzdelio gali paaiškinti, kad tai ne jos kompetencija, anksčiau nėra susidūrusi. Alkoholio pajautimas buvo, kad naudojamas spiritinis tirpalas. Šios galimybės neatmeta, nes taip galėjo būti. Kai V. J. davė stiklinę vandens (buvo apie 20-30 cm atstumu) ir jautė alkoholio kvapą. Kvapas buvo jaučiams, kai asmuo intensyviai kvėpavo per vamzdelį. Negali pasakyti, kad tuo metu, kai buvo jaučiamas alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo ir kvapas galėjo sklisti iš burnos.
Liudytoja N. D. teisme parodė, kad V. J. ji pakvietė į procedūrų kambarį, kur V. J. negalėjo kalbėti, skeryčiojosi rankomis, iš jo lūpų suprato, kad sakė rusų kalba: „nieko neužmušiau ir neduosiu kraujo“. V. J. buvo susijaudinęs, daug gestikuliavo. Ar jautė alkoholio kvapą nežino. Su tokiais neįgaliais patirties neturi. Vėliau, išėjęs iš procedūrų kabineto, koridoriuje V. J. pradėjo dusti, po vaistinio preparato „Saldutamol“ papurškimo, jis apsiramino. Pati procedūra truko trumpai. Jeigu asmuo atsisako ir išeina iš kabineto, jis asmens neįkalbinėja. Antrą kartą neprašė duoti kraujo, prievartos netaiko.
Liudytojas L. J. teisme parodė, kad apie eismo įvykį jam pranešė V. J. žmona. Kai atvyko į vietą, V. J. buvo, vėliau V. J. išvežė. Jis vietoje laukė V. J. apie dvi valandas. V. J. buvo šoke, nervingas, bėgiojo pirmyn atgal. Tokiame šoke V. J. matė antrą kartą. Pirmas kartas buvo po operacijos. V. J. buvo streso būsenoje, todėl jis ramino V. J.. Pastarasis nebuvo neblaivus, nes vežė jį automobiliu namo ir kai sėdėjo šalia jo, jokio kvapo nejautė. Susijaudinęs buvo, kažką kalbėjo, bet labai silpnai. Nematė, kaip V. J. tikrinosi blaivumą alkotesteriu vietoje. Nesiaiškino aplinkybių apie kraujo davimą. Kai surašė protokolą, jis V. J. nuvežė namo. V. J. buvo tokios būsenos, kad galėjo pagalvoti, jog jis girtas.
Liudytoja J. J. teisme parodė, kad su dukra J. J. autobusu atvažiavo į vietą po avarijos, kai jai paskambino policijos pareigūnas. L. J. atvažiavo vėliau. Matė vyrą V. J. isterijoje, kuris bėgiojo nuo vieno automobilio prie kito. Vyras neturėjo gramofono, todėl negalėjo suprasti, ką jis kalba. Kai kalba su aparatu, tai puikiai supranta. Vamzdelį V. J. keičia 2-3 kartus per dieną – ryte, per pietus, vakare, nes užsikemša. Vamzdeliui reikalinga dezinfekcija, todėl kurį laiką jis būna laikomas medicininiame spirite, kurį perka vaistinėje. Anksčiau jos vyras V. J. yra pūtęs su vamzdeliu į alkotesterį 2-3 kartus, po ko pareigūnai paleisdavo. Nežino, kodėl vyrui nepavyko įpūsti tą kartą, jam buvo šokas. V. J. kai ypatingai susinervina, pradeda stipriai dūsti, gali netekti sąmonės. Vaistai „Saldutamol“ automobilyje buvo, tačiau iš isterijos vyras vaistų nerado. Įvykio vietoje ji laukė apie dvi valandas. Kai grįžo V. J., jo būsena nebuvo pagerėjusi. Jos vyras V. J. dažnai važinėja pas gydytojus, jam yra pašliję nervai. Per visą gyvenimą V. J. mažai vartojo alkoholį, nuo 2014 m. po operacijų, net per šventes nevartoja alkoholio.
Liudytoja J. J. teisme iš esmės patvirtino savo motinos J. J. parodymus.
Liudytojas J. D. teisme parodė, kad pamatė, kaip įvyko avarija, galvojo, kad V. J. išgėręs, bet nuo jo nesijautė alkoholio kvapo. V. J. buvo šoke, todėl pasiliko su juo ir kartu laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Bandė kalbėtis su V. J., bet nelabai moka rusų kalbą. V. J. neturėjo kalbėjimo aparato. V. J. bandė paaiškinti, tačiau jis nieko nesuprato. Atvykus policijos pareigūnams parašė paaiškinimą ir išvyko. Įvykio vietoje buvo apie 30 minučių. V. J. gali apibūdinti, kaip buvusį šoko ir streso būsenoje. Kaip jis suprato, vairuotojas nervavosi dėl automobilio. Jeigu vairuotojas būtų išgėręs, jaustųsi alkoholio kvapas. Jis dar prašė vairuotoją V. J. atsisėsti į automobilį, nes buvo vidury gatvių ir bijojo, kad nebūtų kito įvykio. Nematė kaip V. J. tikrino blaivumą.
Liudytojas A. K. teisme parodė, kad į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą. Bandė kalbėtis su V. J., bet V. J. nebendravo, nekalbėjo, elgėsi neadekvačiai, buvo susijaudinęs arba išgėręs. Dėl alkoholio kvapo, tai nepasakytų, kad buvo, tačiau V. J. vaikščiojo, svirduliavo, kaip neblaivus. Alkotesteriu nepavyko patikrinti blaivumo, todėl buvo vežamas į priklausomybės ligų centrą. Vairuotojo elgesys buvo panašus į neblaivaus elgesį, jis neklausė pareigūnų prašymų kažką daryti. Asmens elgesys buvo neadekvatus, kažką daro, nesuprasi ką, aiškini - nelabai supranta. V. J. aiškino ir lietuvių ir rusų kalbomis, atrodė, kad rusų kalbą daugiau supranta. Toks elgesys gali būti ir dėl streso būsenos ir dėl alkoholio. Atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo V. J. ar nėra sveikatos sutrikimų, o dėl blaivumo sakė, kad tai ne jų kompetencija.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas D. A. prašė teismo nutraukti administracinio nusižengimo bylą V. J. atžvilgiu, nes išnagrinėjus bylą teismui turėjo kilti pagrįstos abejonės, kad nebuvo tyčinio vengimo tikrintis. V. J. paaiškinimai yra, kad jis nevengė tikrintis, tiesiog buvo labai susijaudinęs, jo niekas nesuprato, paaiškinti jam taip pat nepavyko, nesuprato ko iš jo norima.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jokių prašymų nepateikė, šaukimai įteikti tinkamai (b. l. 19, 29).
ANK 423 straipsnio 3 dalis užtraukia administracinę atsakomybę neblaivių (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Institucija, surašiusi V. J. administracinio nusižengimo protokolą, administracinį nusižengimą grindžia į bylą pateiktais įrodymais: įvykio registracijos kortelės duomenimis, kuriuose užfiksuoti iškvietimo ir įvykio patikrinimo duomenys (b. l. 6), autoavarijos vietos schema ir nuotraukomis iš įvykio vietos (b. l. 7, 62-68), policijos pareigūnų A. K. ir A. D. tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuotos pareigūnams žinomos įvykio faktinės aplinkybės (b. l. 8-8A), liudytojo J. D. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad pamatęs prieš akis įvykusį eismo įvykį, sustojo suteikti pagalbos ir iškvietė policija (b. l. 9), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 11), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 246, kuriame pateikiama išvada, kad išvada nepadaryta, nes asmuo negali pūsti į alkotesterį ir atsisakė duoti kraujo (b. l. 12), informacijos apie V. J. iš registrų duomenimis (b. l. 13-14), administracinių nusižengimų registrų duomenimis, iš kurių nustatyta, kad V. J. vieną kartą baustas administracine tvarka 2017 m. vasario 14 d. už greičio viršijimą 14 Eur bauda, bauda sumokėta, nuobauda negalioja (b. l. 15), V. J. vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurios nustatyta, kad V. J. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones 1977 m. gegužės 27 d. (b. l. 18).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. nurodė, kad padarė eismo įvykį dėl to, kad važiuojant į priekinį stiklą atsitrenkė akmuo, įskėlė stiklą, ir jis išsigandęs tuo momentu užsimerkė ir atsitrenkė į kelio ženklą. Šiuo atveju byloje nėra tiriama eismo įvykio kilimo priežastis. Byloje kilo ginčas dėl V. J. vengimo tikrintis blaivumą.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad jie nepatvirtina, jog po įvykusio eismo įvykio V. J. vengė tikrintis blaivumą. Liudytojas J. D. matęs, kaip įvyko eismo įvykis ir, iš karto po jo bendravęs su vairuotoju V. J. patvirtino, kad jokio alkoholio kvapo, sklindančio nuo V. J. nejautė. V. J. elgesį apibūdino, kaip neadekvatų, kaip žmogaus ištikto šoko ir esančio stresinėje būsenoje. Be to, tiek policijos iškvietimo duomenyse, tiek ir liudytojo J. D. rašytiniame paaiškinime (b. l. 6, 9) nėra minimas vairuotojo V. J. galimas alkoholio vartojimo faktas, neblaivumas. Atvykus policijos pareigūnams A. K. ir A. D. į įvykio vietą, V. J. tris kartus bandė papūsti į alkotesterį, tačiau jam to padaryti nepavyko. Liudytojai A. K. ir A. D., teisme patvirtino, kad bendrauti su V. J. praktiškai nebuvo galima dėl vairuotojo kalbos negalios, bei asmuo, buvo labai susijaudinęs, elgesys neadekvatus. Šie liudytojai negalėjo patvirtinti, kad V. J. suprato ko yra pareigūnų prašomas, o atsakyti taip pat negalėjo. Be to, nepatvirtino ir alkoholio kvapo sklidimo nuo V. J.. Priėmus sprendimą vežti V. J. į priklausomybės ligų centrą bei vėliau paaiškėjus, kad V. J. atsisakė tikrintis blaivumą, buvo priimtas sprendimas surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Priklausomybės ligų centre liudytoja N. D., kuri turėjo paimti kraujo mėginį iš V. J., nenurodė, kad būtų jautusi alkoholio kvapą ir patvirtino, kad V. J. buvo susijaudinęs, gestikuliavo rankomis, susikalbėti nepavyko, iš jo lūpų suprato, kad V. J. atsisako duoti kraują. Atsisakymo procedūra truko neilgai, po ko ji išėjo iš procedūrų kambario. Antrą kartą V. J. neprašė duoti kraujo mėginį. Liudytoja E. U., kuri surašė aktą dėl atsisakymo tikrintis blaivumą, nurodė, kad iš labai arti buvo juntamas nestiprus alkoholio kvapas, kuris neatmetė galimybės, kad kvapas galėjo būti nuo vamzdelio dezinfekavimo. Patvirtino, kad V. J. buvo labai susijaudinęs, sunkiai galėjo vaikščioti, gestikuliavo, bandė kalbėti, bet jo negalėjo suprasti, be to koridoriuje V. J. buvo ištikę du priepuoliai. Liudytojai šeimos nariai – žmona J. J., dukra J. J. patvirtino, kad V. J. buvo labai susijaudinęs, susikalbėti su juo buvo neįmanoma. Nurodė, kad ypatingo susijaudinimo atveju V. J. užeina dusulio priepuoliai, gali netekti sąmonės, elgiasi neadekvačiai, nežinantiems gali atrodyti, kad yra apsvaigęs. Paaiškino V. J. sveikatos būklę ir tai, kad po 2014 metų operacijų alkoholio jis nevartoja iš viso. Vamzdelį gerklėje keičia 2-3 kartus per dieną, vamzdelis dezinfekuojamas medicininiame spirite. Liudytojas šeimos draugas L. J. patvirtino, kad alkoholio kvapo nejautė, tokį susijaudinusį V. J. matė antrą kartą (pirmas buvo po operacijos), susikalbėti su juo nepavyko. Visi apklausti liudytojai patvirtino, kad V. J. buvo susijaudinęs, niekam su juo susikalbėti nepavyko, kalbėti padedančio aparato jis tuo metu neturėjo, todėl neatmetama galimybė, kad V. J. esant stresinei situacijai dėl eismo įvykio, neturėdamas aparato, leidžiančio susikalbėti su žmonėmis, negalėjo aiškiai suvokti, ko iš jo reikalaujama, nors ir bandė aiškintis gestais. Be to, atvykus policijos pareigūnams, jis bandė net tris kartus įpūsti į alkotesterį, bet jam nepavyko, tikėtina dėl didelio susijaudinimo. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju, esant situacijai, kai nėra galimybės susikalbėti su asmeniu, matant, kad jį ištiko priepuoliai, kas rodo, jog asmuo dėl sveikatos problemų negali adekvačiai reaguoti į situaciją, nebuvo sulaukta, kol asmuo apsiramins, kad būtų galima bandyti asmeniui ramiai ir suprantamai išaiškinus, gavus ne menamą, o sąmoningą ir aiškų atsisakymą nuo blaivumo patikrinimo, priimti sprendimą dėl protokolo surašymo už vengimą tikrintis blaivumą. Todėl teismui nėra pagrindo netikėti V. J. teiginiais, bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, kurie iš esmės papildo vieni kitus.
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra administracinių nusižengimų kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą daryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija. Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N575-55-08, Nr. N575-651-12).
Šioje byloje Institucija neįrodė, kad V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Inkriminuojamą nusižengimą grindė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 246, tačiau nesusikalbėdami su V. J., nesiėmė papildomų priemonių išsiaiškinti situaciją (pvz. sudaryti galimybę vairuotojui pasiimti iš namų kalbėjimo aparato, nes eismo įvykis įvyko netoli nuo jo gyvenamosios vietos; į įvykio vietą buvo atvykusi V. J. žmona ir dukra, kurios galėjo suteikti informacijos, kaip su V. J. susikalbėti). Be to matyti, kad V. J. nevengė ir sutiko tikrintis blaivumą alkotesteriu, tačiau dėl sveikatos būklės ir streso, negalėjo to padaryti. Dėl to liko nepašalintos abejonės dėl V. J. vengimo tikrintis blaivumą. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių V. J. kaltę, prielaidomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas, todėl administracinio nusižengimo byla V. J. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį V. J. nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.