Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visa apdaila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visa apdaila“ ieškinį dėl sprendimo išieškoti kaip nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pakeitimo atsakovui K. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pagrįstumo ir dirbto laiko trukmės. Ieškovas, galutinai suformulavęs savo reikalavimą (el. b. t. I, b. l. 30–31), prašė pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-09-22 sprendimą Nr. DGKS-4344 darbo byloje Nr. APS-36-15215/2016 (toliau – skundžiamas sprendimas), priteisiant iš jo K. J. (toliau – atsakovas, darbuotojas) 515,38 Eur, taip pat priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovui 2015 metais buvo sumokėti avansiniai mokėjimai, ir už visą darbo laikotarpį atsakovui buvo priskaičiuota 2 322,44 Eur, iš kurių 567,06 Eur nuskaičiavo antstoliai pagal Darbo ginčų komisijos 2015-12-15 sprendimą, 270 Eur atsakovui buvo išmokėti grynaisiais, 970 Eur atsakovui pervesta bankiniu pavedimu, todėl įmonės įsiskolinimas atsakovui yra 515,85 Eur, šią sumą jis pripažįsta. Teigė, kad atsakovo darbo užmokestis buvo mokamas pagal išdirbio normas, tačiau darbuotojui nustatytų normų nesilaikant jam buvo priskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 200 straipsnio 2 dalimi. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovas dirbo labai lėtai, 4–5 val. per dieną, įmonė pasielgė aplaidžiai, kad nepaprašė atsakovo parašo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, buvo suderinama žodžiu kiek darbuotojas dirbo, pats atsakovas Darbo ginčų komisijai nurodė, kiek darbų atliko, juos skaičiuodamas kvadratiniais metrais. Atsakovas su ieškiniu nesutiko (el. b. t. I, b. l. 149–151, 175). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2015-12-15 sprendime, kurio ieškovas neskundė, pripažino, kad jam darbdavys išmokėjo 1 160 Eur, kad avansiniai mokėjimai yra įskaitomi į darbo užmokestį ir nusprendė išieškoti jo naudai iš darbdavio 501,06 Eur neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2015-06-08 iki 2015-12-15 ir 66 Eur delspinigius, įmonė šių sumų jam nesumokėjo, jis yra kreipęsis į antstolį dėl šių sumų išieškojimo iš įmonės, teigė, kad šios sumos nesusijusios su ieškovo skundžiamu sprendimu, kuriuo nuspręsta išieškoti jo naudai iš darbdavio 3 285,26 Eur už laikotarpį 2016 m. sausio–birželio mėn. Teigė, kad jis iš darbdavio laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2016-06-23 gavo tik 270 Eur. Pažymėjo, kad per visą jo darbo laikotarpį įmonėje šalys nebuvo sudarę darbų priėmimo aktų, jo darbo sutartyje ne visas darbo laikas nebuvo nustatytas, o pagal DK 187 straipsnio 3 dalį, darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, todėl, jo manymu, negalima teigti, jog jis neišdirbo viso darbo laiko