Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės, Vidos Stonkuvienės,

2019 m. liepos 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. G. ir A. S. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-2596 „Dėl skundo „Dėl atsisakymo atsižvelgti į siūlymus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos detalaus plano konkretizuotų sprendinių““ teisėtumo ir pagrįstumo bei Departamento įpareigojimo pateikti motyvuotą ir išsamų atsakymą į pareiškėjų 2019 m. sausio 23 d. skundą „Dėl atsisakymo atsižvelgti į siūlymus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos detalaus plano konkretizuotų sprendinių“, taip pat dėl Departamento įpareigojimo atsakyti į pareiškėjos A. S. 2019 m. sausio 23 d. skundą „Dėl atsisakymo atsižvelgti į siūlymus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos detalaus plano konkretizuotų sprendinių“ atsakymą pateikiant pareiškėjos nurodytais rekvizitais.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos L. G. ir A. S. bei A. G. 2018 m. gruodžio 20 d. siūlymais „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje detaliojo plano“ (toliau – ir 2018 m. gruodžio 20 d. siūlymai) kreipėsi į Detaliojo plano organizatorių, Neringos miesto savivaldybę, be kita ko, nurodydami, kad jie yra Detalaus plano teritorijoje esančio žemės sklypo naudotojai bei teritorijoje esančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šiuo raštu buvo teikiami siūlymai ir prašoma pakeisti Detaliojo plano sprendinius tiek, kiek jie yra neteisėti ir nepagrįsti: 1) Detaliuoju planu nekeisti (nedidinti) žemės sklypo Nr. 19 ribų ir ploto; 2) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribas ir dydį palikti pagal NTR šiuo metu įregistruotus duomenis, t. y. 0,02 ha; 3) aplink žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), esančią žemę (žemės plotus Nr. 19.3. ir 19.2.) priskirti Pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), formuojamam žemės sklypui Nr. 18; 4) Detaliuoju planu nenumatyti Pastato šiaurinės dalies griovimo (Detaliuoju planu numatyti visą po Pastatu esantį plotą kaip užstatymo zoną); 5) Detaliuoju planu Pastatui formuoti žemės sklypą taip, kad sklypo Nr. 18 užstatymo tankis būtų 25 proc. ar artimas šiam rodikliui; 6) Detaliuoju planu nenustatyti servituto Nr. 18s1; 7) Detaliuoju planu numatyti kompensacines priemones ir (ar) įpareigoti taršos šaltinį (planuojamos ūkinės veiklos organizatorių) imtis konkrečių kompensacinių priemonių, kad SAZ nuo A. S. vykdomos žuvies rūkymo kietuoju kuru veiklos, adresu (duomenys neskelbtini), neapimtų Pastato ir nepatektų į sklypą Nr. 18; 8) Detaliuoju planu numatyti aiškius terminus ir sąlygas, kuriomis A. S. žuvies rūkykla turi būti iškelta iš rekreacinės teritorijos į kitą gamybinę-ūkinę teritoriją; 9) žemės sklype Nr. 18 priešais A. S. sklypą braižyti Pastato užstatymo zoną.

Neringos savivaldybės administracija 2019 m. sausio 10 d. atsakymu Nr. (4.17)V15-68 „Dėl Jūsų pasiūlymo papildomai viešinamiems (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniams“ (toliau – ir 2019 m. sausio 10 d. atsakymas) atsakant į 2018 m. gruodžio 20 d. siūlymus, nurodyta, kad remiantis atsakyme nurodytais motyvais ir argumentais neatsižvelgta į pasiūlymus dėl: 1) žemės sklypo Nr. 19 ribų ir ploto; 2) žemės sklypo Nr. 19 paskirties nustatymo; 3) žemės sklypo Nr. 18 užstatymo tankio; 4) servituto Nr. 18s; 5) sanitarinės apsaugos zonos nuo A. S. vykdomos žuvies rūkymo kietuoju kuru veiklos, adresu (duomenys neskelbtini); 7) A. S. žuvies rūkyklos iškėlimo. Atsakyme nurodytais motyvais ir argumentais atsižvelgta į pasiūlymus dėl: 1) dėl pastato (duomenys neskelbtini) šiaurinės dalies griovimo; 2) žemės sklypo Nr. 18 užstatymo tipo nustatymo. Atsakyme nurodytais motyvais ir argumentais iš dalies atsižvelgta į pasiūlymą dėl pastato (duomenys neskelbtini) užstatymo zonos. Atsakyme nurodytais motyvais ir argumentais neatsižvelgta į 2018 m. gruodžio 21 d. viešo susirinkimo metu pateiktus pasiūlymus dėl: 1) išgriebimo duobės priskyrimo žemės sklypui Nr. 18; 2) žemės sklypų formavimo ir nuomos aukciono būdu.

Pareiškėjos L. G. ir A. S. bei A. G. 2019 m. sausio 23 d. skundu „Dėl atsisakymo atsižvelgti į siūlymus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos detalaus plano konkretizuotų sprendinių“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, be kita ko, nurodydami, kad nesutinka ir skundžia 2019 m. sausio 10 d. atsakymą prašydami: 1) neteikti teigiamos išvados ir (ar) pritarimo (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos detaliojo plano sprendinių tvirtinimo, kurie yra neteisėti ir nepagrįsti dėl skunde išdėstytų aplinkybių; 2) pateikti Detaliojo plano planavimo organizatoriui nurodymą sustabdyti (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos planavimo procesą tol, kol bus pašalinti Detaliojo plano organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kitų teritorijų planavimo procese dalyvaujančių subjektų atlikti pažeidimai, įskaitant, bet neapsiribojant neteisėtai priimtų su teritorijų planavimo procesu susijusių administracinių aktų ir (ar) sprendimų panaikinimą.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (16.2)-2D-2596 „Dėl skundo „Dėl atsisakymo atsižvelgti į siūlymus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos detalaus plano konkretizuotų sprendinių““ atsakant į 2019 m. sausio 23 d. skundą nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 D. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.4.2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, tačiau planavimo organizatorius turi motyvuotai paaiškinti pasiūlymu teikusiems pareiškėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Pažymėta, kad atmestų pasiūlymų motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo sprendinių viešinimo metu Inspekcijoje nėra atliekamas ir kad toks vertinimas atliekamas teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Paaiškinta, kad tik tikrinant teritorijų planavimo dokumentą priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. Nurodyta, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas įvertino 2019 m. sausio 10 d. atsakymą ir nustatė, kad planavimo organizatorius išnagrinėjo ir motyvuotai atsakė į teiktus pasiūlymus, paaiškino nepritarimo motyvus, atsakymą grindė teisės aktų nuostatomis, institucijų sprendimais ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsniu savivaldybei savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) funkcijų (teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimas, infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga) priskyrimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad pasiūlymų atmetimo motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas inspekcijoje šiuo, teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo sprendimų viešinimo stadijos metu neatliekamas, konstatuota, kad planavimo organizatorius nepažeidė TPĮ 37 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 6.4.2 punkto reikalavimų. Nurodyta, kad TPĮ 26 straipsnio nustatyta tvarka planavimo organizatoriui suderinus detaliojo plano dokumentus Teritorijų planavimo komisijoje ir kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita ir Teritorijų planavimo komisijos protokolu, pateikus tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, inspekcijos departamentas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr.Dl-904/3D-844 (toliau – ir Tikrinimo aprašas) nustatyta tvarka, patikrins ar detaliojo plano proceso procedūros, nurodytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, ir sprendiniai atitinka TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Papildomai pažymėta, kad vadovaujantis Tikrinimo aprašo 11 punkto nuostata, priežiūros institucija negali reikalauti keisti dokumento sprendinių, jei jie neprieštarauja TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Dėl pareiškėjos reikalavimų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17 nurodyta, jog pasiūlymas visuomenės nuomonės pareiškimas dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių papildymo, jų alternatyvos pateikimo ar pakeitimo, o Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Aiškindamas minėtų TPĮ teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas Administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).

Taigi teismas nevertina Administracijos 2019 m. sausio 10 d. atsakymo ir Departamento 2019 m. vasario 25 d. sprendimo pagrįstumo teritorijų planavimo teisės aktų atžvilgiu, nustatant galimus teritorijų planavimo pažeidimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjų skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su minėtame atsakyme ir sprendime nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių į pareiškėjų 2018 m. gruodžio 20 d. siūlymuose pareikštus prašymus ir pasiūlymus nėra atsižvelgiama visa apimtimi. Tačiau, atsižvelgiant į 2019 m. sausio 10 d. atsakymo turinį, jo apimtį, į tai, kad jame atsakyta į visus pareiškėjų 2018 m. gruodžio 20 d. siūlymuose pareikštus prašymus ir pasiūlymus, į tai kad atsakymai kiekvienu atveju argumentuoti faktinėmis aplinkybės bei teisės aktų normomis, teismo vertinimu nekyla jokių abejonių, kad tiek planavimo organizatoriaus 2019 m. sausio 10 d. atsakymas į pasiūlymus, tiek ir Departamento 2019 m. vasario 25 d. sprendimas, kuriuo šis atsakymas įvertintas, pagal apimtį ir turinį yra išsamūs, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais, todėl nėra pagrindo teigti, jog šios institucijos nesilaikė TPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų dėl motyvuotų atsakymų pateikimo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama sprendime aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad priimant skundžiamą Departamento 2019 m. vasario 25 d. sprendimą ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies prasme nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, Inspekcija neviršijo kompetencijos, šis sprendimas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, teismas nenustatė šio sprendimo panaikinimo pagrindų numatytų ABTĮ 91 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu pareiškėjų skundas dėl skundžiamo Departamento 2019 m. vasario 25 d. sprendimo panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Departamentą pateikti motyvuotą ir išsamų atsakymą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjų patikslintame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėja A. S. iš viso negavo Departamento 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, nepaisant to, kad skundą teikė trys pareiškėjai ir A. S. nurodė savo atskirus rekvizitus. Patikslintu skundu, be kita ko, prašoma įpareigoti Departamentą atsakyti į pareiškėjos A. S. 2019 m. sausio 23 d. skundą „Dėl atsisakymo atsižvelgti į siūlymus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos detalaus plano konkretizuotų sprendinių“ atsakymą pateikiant pareiškėjos nurodytais rekvizitais.

Kaip minėta, pareiškėjų L. G. ir A. S. bei A. G. 2019 m. sausio 23 d. skundo pagrindu buvo priimtas šioje byloje skundžiamas 2019 m. vasario 25 d. sprendimas, taigi Inspekcijos atsakymas į visų trijų pareiškėjų, įskaitant į A. S., skundą yra parengtas. 2019 m. sausio 23 d. skunde, kuris pateiktas Inspekcijai nurodoma, kad jis teikiamas Inspekcijos elektroniniu paštu info@vtpsi.lt. Šiame skunde nurodyti visų trijų asmenų adresai ir elektroninio pašto adresai (L. G. ir A. G. – (duomenys neskelbtini), A. S. – (duomenys neskelbtini)), be to, apatinėse skundo lapų dalyse nurodytas papildomas adresas ir elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų iš kokio elektroninio pašto buvo išsiustas 2019 m. sausio 23 d. skundas. Byloje pateiktame 2019 m. sausio 23 d. skunde (PDF dokumento formatas) nurodyta, jog jis pasirašytas pareiškėjos A. S. elektroniniu parašu. Pageidavimų dėl atsakymo pateikimo 2019 m. sausio 23 d. skunde nėra nurodyta. Iš 2019 m. vasario 25 d. sprendimo matyti, kad jis buvo siunčiamas pareiškėjai L. G. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuojama, kad bet kokiu atveju minėtos Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatos dėl atsakymo pateikimo būdo iš esmės nebuvo pažeistos, kadangi į Inspekciją kreiptasi elektroniniu paštu ir atsakyta elektroniniu paštu. Teismo vertinimu, jei asmenys pateikę 2019 m. sausio 23 d. skundą pageidavo, kad atsakymas būtų siunčiamas visais šiame skunde nurodytais elektroninio pašto adresais (įskaitant ir tą, kuris nepriskirtas nei vienam iš asmenų), tai tokį pageidavimą turėjo suformuluoti ir nurodyti pačiame prašyme.

2019 m. vasario 25 d. sprendimo 1 pastraipoje yra nurodyta, kad išnagrinėtas L. G., A. G. ir A. S. 2019 m. sausio 23 d. skundas ir teikiamas atsakymas į jį. Taigi akivaizdu, kad šiuo administraciniu aktu yra atsakyta ir į A. S. 2019 m. sausio 23 d. skundą, todėl nepagrįstas pareiškėjos A. S. skundo reikalavimas dėl Inspekcijos įpareigojimo išnagrinėti jos 2019 m. sausio 23 d. skundą ir pateikti atsakymą.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja A. S. kartu su pareiškėja L. G. dėl 2019 m. vasario 25 d. sprendimo panaikinimo teismui pateikė skundą, prie kurio teikė ir ginčijamo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo kopiją, todėl akivaizdu, kad pareiškėja A. S. turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su šio sprendimo turiniu, faktiniais ir teisiniais priėmimo motyvais. Todėl jos nurodoma aplinkybė, kad šis sprendimas jai nebuvo pateiktas, nesudaro pagrindo teigti, kad šis sprendimas jai nebuvo žinomas ir dėl to būtų apribotos jos teisės, įskaitant teisę į teisminę gynybą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja A. S. būtų kreipusis į Inspekciją dėl šio sprendimo pateikimo ir kad būtų atsisakyta jai jį pateikti, t. y. nėra duomenų kad dėl to apskritai kyla ginčas.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, patikslinto skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Departamentą iš naujo atsakyti į A. S. skundą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą ir 2019 m. liepos 8 d. prašymu prašo priteisti iš pareiškėjų 784,08 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su Administracijos atstovų, t. y. advokatų kontoros „Averus“ advokatų teisnių paslaugų teikimu – bylos medžiagos analize ir atsiliepimo parengimu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Konstatavus, kad pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir atsižvelgiant į tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų patikslintą skundą teismo prašė priimti būtent tokį sprendimą, laikytina jog šiuo atveju yra patenkinamos ar apginamos šio trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant Administracijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog interneto svetainės www.neringa.lt duomenimis Administracijos Juridiniame, personalo ir viešųjų pirkimų skyriuje dirba keturi darbuotojai, be to, Administracija nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas proceso šalį administracinėje byloje gali atstovauti juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, o aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra būtinas tik atstovaujant apeliacinėje instancijoje. Pažymėtina, jog teritorijų planavimas viena iš savarankiškų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas). Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos Administracijos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nėra sudėtinga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešojo administravimo subjektas, finansuojamas iš viešųjų finansų, taigi ir jo struktūra formuojama siekiant racionalaus viešųjų finansų panaudojimo. Kaip jau paminėta, Administracijos Juridiniame, personalo ir viešųjų pirkimų skyriuje dirba keturi darbuotojai, kurie ir turi užtikrinti Administracijos interesų tinkamą atstovavimą, tame tarpe ir teisminiuose procesuose. Administracija nepateikė įrodymų, patvirtinančių išskirtinę būtinybę naudotis advokatų paslaugomis šioje byloje. Pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, kad nei Administracijos vidaus struktūra, nei bylos pobūdis nesuteikė pagrindo atstovavimui pasitelkti advokatus, todėl, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi Administracijos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų L. G. ir A. S. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neringos savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.